Kęstučio apygarda: Partizaninis karas Vakarų Lietuvoje

Kęstučio apygarda (JKA), įsikūrusi vėlokai, palyginti su Pietų Lietuvos, Aukštaitijos junginiais, kurios organizacija maksimaliai atitinka ginkluoto partizaninio karo sąlygas, jau vyko tolesni struktūriniai procesai - sričių kūrimas. Reikšminga, kad rezistencija, palyginti su kita Lietuvos dalimi, turėjo savo bruožų. Nemažą reikšmę turėjo čia gana ilgai išsilaikęs frontas (beveik iki 1944 m. pabaigos).

1944 m. liepos 14 d. Raseiniuose, įvyko B. LF ir LLA vadovų pasitarimai, kuriame dalyvavo V. Stonys, S. Ignatavičius, B. Urbutis, J. Kriščiūnas, K. V. Adomaitis. Buvo svarstomos bendros veiklos galimybės. 1944 m. rugpjūčio mėn. sudarytas štabas, į kurį įėjo V. Stonys, B. Urbutis, P. Gužaitis.

Dokumentų duomenimis, veikė savarankiškai (pavyzdžiui, B. LF įtaka buvo stipresnė Jurbarko valsčiuje. 1941-1944 m. Jurbarke veikusio LF padalinio nariai). Visose kitose apskrityse neabejotiną įtaką turėjo LLA. 1944 m. liepos 24 d. LLA Raseinių aps. vadas J. Čeponis pasirašė įsakymą Nr. kuopų ir būrių vadams.

Jame rašoma: „1. nesitraukti iš Lietuvos, organizuoti pasipriešinimą. pagrindines nuostatas. partizanų vadų poziciją legalizacijos atžvilgiu. priesaikos sulaužymu ir dezertyravimu. Tokia nuostata išliko iki galo".

Dėsninga, kad beveik visi Kęstučio apygardos vadai - P. Bartkus, J. Žemaitis, J. Čeponis ir kt. tapusios Kęstučio apygarda 1944-1945 m. veikusius būrius. Be J. Žemaičio, rinktinei vadovavo J. Čeponis/ir P. Bartkus. 1944 m. į Šiaulių LLA Saturno apygardą, vadovaujamą A. Eidimto-Žybarto. Rinktinės štabui vadovavo Pr. Podolskis (Vilniaus LAF štabo narys) ir A. (turimas galvoje LLA štabas) ir junginių.

Laiške sakoma, kad 1944 m. gruodžio 23 d. jis, susitikęs su K. aptarė ryšio galimybes, punktus. Nuo to laiko ryšio nebeturįs. Raseinių apskrityje 1944 m. pabaigoje veikė 19 būrių - 2 tūkst. žmonių (ten, kur veikė geriau organizuoti štabai).

Pavyzdžiui, 1944 m. gruodžio 4-5 d. buvo užpultas Girkalnio miestelis, vadovaujamas A. Stašaičio. Be to, pats šio štabo buvimas stabdė mobilizaciją į sovietų armiją. Į minėtą 2 tūkst. įtraukti ir neginkluoti asmenys, nužudyti „šukavimo" operacijų metu.

Prieš partizanus buvo mestos reguliariosios armijos pajėgos. Pavyzdžiui, 1944 m. patrankų baterija, pasienio pulkai. Operacijoje dalyvavo du sustiprinti naikintojų batalionai. Paliepų miške partizanai, vadovaujami P. įsirengę bunkerius, kuriuose galėjo tilpti arkliai, vežimai. 1945 m. pradžioje įvykusiose kautynėse dalyvavo keletas šimtų partizanų.

Ypač svarbios ir reikšmingos buvo kautynės Virtukų miške. Mūšis įvyko 1945 m. liepos 19 d. Vadovavo J. Žemaitis, J. Čeponis, A. Zaskevičius. Šis mūšis tebuvo tik viena 1945 m. operacijos dalis.

Sunaikintas ir išblaškytas Vėgėlės štabas, likviduoti Šiaulių ir Raseinių štabai, iš dalies sunaikinti J. Strainio, J. Venclausko, K. Noreikos, P. J. Šneiderio būriai (iš jų liko nedidelės grupės). Iš 1945 m. grupės po 8-10 žmonių. Tada pastebimai keitėsi ir būrių aktyvumas. 1945 m. reiškėsi Betygalos, Nemakščių ir Kražių vls.

1945 m. birželio mėn. bandyta kurti Vyčio apygardą. Vis dėlto 1945 m. spalio mėnesį buvo įkurta Žaibo apygarda. Jos vadu nuo įkūrimo iki 1946 m. spalio mėn. buvo J. Žemaitis. Taigi 1946 m. balandžio-rugsėjo mėnesiais vyko paruošiamieji darbai.

Žebenkšties rinktinės štabo nariai - J. Čeponis, J. Žemaitis, A. Zaskevičius, P. Bartkus. Jos struktūra ir veiklos nuostatai vėliau sudarė JKA pagrindą. rinktinė, įsikūrusi 1945 m. apskrities Nemakščių, Šimkaičių valsčius. Kuopos per operatyvinį skyrių buvo pavaldžios rinktinės vadui. Buvo 4 skyriai: organizacinis, operatyvinis, informacinis ir ūkio. srityje veikė du sektoriai - operatyvinis ir organizacinis. Iki 1947 m. rinktinėse. Kuopos vadas buvo atsakingas už jos įkūrimą ir sėkmingą veiklą.

1946 m. balandžio 13 d. nariai su 14 žmonių apsauga: H. Danilevičius-Vidmantas, J. Žičkus-Viksva ir kpt. J. Kasperavičius-Šilas. Kita rinktinė, 1946 m. pabaigoje įėjusi į JKA, buvo P. Lukšio rinktinė (kuri dar vadinama Pietų Lietuvos rinktine).

Teritorijoje veikė LLA Kovo rinktinė, turėjusi ryšį su Kauno LLA štabu (plk. Matulionis, ltn. A. Tuinyla, Listopadskis). Ryšys buvo palaikomas per D. Razgaitį. Rinktinei vadovavo J. 1945 m. buvo sunaikinta ir atkurta P. 1946 m. birželio-gruodžio mėn. taip pat buvo atkuriamos OS struktūros. Žebenkšties rinktinė 1946 m. rugpjūčio mėn. buvo pavadinta Šerno rinktine ir 20 dienų jai vadovavo A. Zaskevičius. mėn. rinktinei ėmė vadovauti J. Žemaitis, ir ji tapo Savanorio rinktine.

Štabe su apsauga buvo 20 partizanų, o rinktinėje - apie 50 partizanų (be štabo narių). Įdomu tai, kad 1946 m. viršininku buvo paskirtas P. Paulaitis-Aidas. Suimtas 1947 m. balandžio mėn. siekiams. Lageryje jį vadindavo „Prezidentu", ir net priešas, išdavikas J.

1946 m. vasario mėn. apskrityje buvo vykdomos didelės MGB operacijos. Tada buvo sutriuškinta Lietuvos laisvės gynėjų rinktinė (1946 m. spalio mėn. atkurta, o 1947 m. sausio mėn. ryšininkų ir rėmėjų grupė, Montviliškio grupė. 1946 m. rugpjūčio-spalio mėnesiais buvo įkurta Jungtinė Kęstučio apygarda.

Vadu buvo išrinktas aviacijos j. ltn. J. - su Žemaičių apygarda, su Aukštaitija. Ryšininke tarp BDPS ir JKA štabo tapo N. Nausėdaitė-Rasa. Beje, 1946 m. nutarta išnaudoti mažiausią galimybę, jei tokia yra. Gruodžio 22 d. per Batakių geležinkelio stotį į JKA štabą atvyko Erelis ir J. Lukša-Skirmantas tartis dėl JKA prijungimo prie BDPS.

MGB operaciją vykdė balandžio mėnesį. Kelmės OS, suduotas smūgis Trijų lelijų rinktinei (visiškai sunaikinta 1947 m. vasarą). Gegužės 24 d. žuvo A. bunkerių sunaikinimas. Viename iš jų, netoli Batakių, žuvo apygardos vadas J. Kasperavičius-Visvydas ir jo adjutantas A. Biliūnas-Džiugas, kitame - suimtas P. Kaip jau minėta, 1947 m. tokių nuostolių, po kurių buvo būtina reorganizacija.

Nuo 1947 m. kitaip susiję su J. 1947 m. gegužės 20-25 d. pasitarime J. J. Žemaitis gimė 1909 m. Palangoje. Pokarinė jo kova - ne atsitiktinumas, nes jau 1944 m. į gen. P. Plechavičiaus rinktinę, buvo bataliono vadu. 1945 m. kapitonu, baigęs - partizanų generolu, J. 1947 m. pareigūnų į apygardas ir rinktinių štabus. Šis procesas vyko visą mėnesį.

Pagrindinis ir vienintelis J. Žemaičio pagalbininkas tuo metu buvo P. Žebenkšties rinktinės štabą, kuris, išėjus J. Žemaičiui, liko be vadovybės. Rinktinės vadu buvo paskirtas E. štabo viršininku - B. Neverdauskas. Tuo pat metu buvo formuojamas ir apygardos štabas. viršininku buvo paskirtas P. apygardos vadas), operatyvinio skyriaus viršininku - V. Jūros srities štabo viršininkas), informacijos skyriaus viršininku - A. (vėliau Jūros srities štabo narys). 1948 m. vienu nariu - V. Ivanausku-Vyteniu, Gintautu (vėliau - Jūros srities vadas).

Tuo rūpinosi visi štabo nariai. Po to, kai balandžio mėn. buvo pavesta Vaidoto (buv. Naro) rinktinės vadovybei; 1947 m. rugpjūčio mėn. ryšininkas S. pradėjo eiti. kai 1948 m. sausio 16 d. bunkeris, kuriame buvo tipografas. Iki 1948 m. pavasario J. Kęstučio apygardoje galutinai susiformavo rinktinės. 1948 m. gegužės 5 d. jos vadu (iki birželio mėn.) tapo J. Žemaitis. srities vado pareigas A. Pažymėtina, kad 1948 m. veiklai (t. y. mobilizacijos planus ir metodinius nurodymus.

1948 m. liepos mėnesį sudarytas naujas KA štabas. H. Danilevičius-Vidmantas, štabo viršininku -R. kuriuose gyveno po kelis štabo narius. Tokios sudėties štabas išsilaikė iki 1949 m. skyrimas į kitas pareigas, štabo nario nušalinimas dėl netinkamo elgesio. Paskutinioji priežastis yra reta, tačiau 1949 m. balandžio mėn. 1948 m. gruodžio 1 d. apygardos vadas H. Danilevičius-Vidmantas su štabo apsaugos būrio vadu VI. ryšininku J. Trumpaičiu savavališkai išvyko į Kauną pasimatyti su žmona. „Kelionėje" suimti VI. Švelnys ir J. pabėgti Vidmantui.

1949 m. balandžio mėn. kurie įtarė apygardos vadą dirbant MGB. užverbuotas, išsiųstas į Rytų Lietuvą kaip Vakarų srities atstovas. Naujuoju apygardos vadu tapo A. Jo pavaduotoju tapo S. štabo viršininku liko R. Tokia štabų sudėties kaita, žinoma, labai trukdė darbą. Po to, kai 1948 m. pogrindinės organizacijos - OS, 1949 m. ir įvesta efektyvesnė „trejetukų-slapukų" sistema. išdavikų.

1949 m. birželio 7-9 d. sunaikintas Kęstučio apygardos štabas. A. Norkus-Satkus, suimtas štabo viršininkas R. Gedvilas-Sidabras. R. Gedvilas po suėmimo 3 mėnesius tylėjo. žmonės įspėjo, kad bėgtų iš kaimo, nes ir ją nori sušaudyti. .../ tardytojas man „išsitarė", kad seserį nušovęs Lyras (Lyras-J. MGB agentas Šiaurys nuo 1950 m. Eimučio. Šovė į pakaušį.

1949 m. birželį naujuoju Kęstučio apygardos vadu tapo A. Bakšys-Germantas (iki tol - Vaidoto rinktinės vadas). A. Bakšys gimė 1923 m. birželio 13 d. amatininko šeimoje. 1941 m. baigė gimnaziją, o 1944m. jis jau P. vietinės rinktinės karys. Kaip jau minėta, pasikeitė visa apygardos štabo sudėtis. senojo štabo liko tik K. rinktinių - rajonų struktūra. dažniausiai išlaikydami tą pačią teritoriją. Pvz., Butegeidžio (buv. Aukuro) rinktinėje 1948 m. vėliau peraugę į Šalnos, Visvydo ir Dariaus rajonus.

pagal rinktinės ar apygardos poreikį: 1949 m. Švyturio rajono vadas Pr. Briedis-Jūra buvo paskirtas Butegeidžio štabo viršininku, būrio vadas P. Balčiūnas-Pušis - rajono vadu. Tuos pasikeitimus sąlygojo rinktinės vado A. Miliulio paskyrimas Kęstučio apygardos vadu. laiką problemiška padėtis buvo Klaipėdos krašte. palaikyti veiklius kovos vienetus - 1948 m. Šilutės valsčiuje veikė Rambyno rinktinė. Matyt, ji egzistavo fragmentiškai -1948 m. rinktinės vadą J. Jurkšaitį, ir rinktinė buvo likviduota.

Svarbus strateginis taškas, 1950 m. rinktinės Dubysos rajono vadovybei - St. Narbutui-Apolinarui, Br. m. kovo 24 d. turime paminėti tai, kad jau 1949- 1950 m. žuvo daug senųjų partizanų vadų. Padėtį atskleidžia Jūros srities vado V. kuriame rašoma, kad jo srityje 1949 m. turėjo tėvūnijos vadų teises. pareigas. Vien tik birželio mėn. 1951-1953 m. 1951 m. srityje, pas J. dalyvavo Prisikėlimo apygardos vadas P. apygardos vadas K. Labanauskas-Justas, Kunotas (buv. Birutės rinktinės vadas). Tai pareigūnai, kurie iki 1953 m. dar organizavo štabų darbą.

Nuo birželio iki lapkričio mėn. srities vado pareigas ėjo P. A. vėl tapo srities vadu, o P. Morkūnas gruodžio mėn. 1952 m. m. - jau tik 23 partizanai. Apygardos štabą sudarė du asmenys - vadas Rimantas ir štabo viršininkas J. Vilčinskas-Algirdas (jam žuvus - St. Zinkevičius). Dar 1952 m. Prezidiumo pirmininko J. Žemaičio-Vytauto paieškomis. 1952-1953 m. Tik 1953 m. kovo mėn. Granitą buvo laiškais užmegztas ryšys su Rimantu. 1953 m. birželio 19 d. iškviestas į susitikimą jis žuvo.

Veikė dar iki 1957-1958 metų. rinktinės partizanų žūtį Kelmės rajone. 1955 m. Eugenijus Kybartai. apygardos vado Justo-K. Labanausko. džiaugėsi apgavę saugumą. brolius.

Svarbiausi Kęstučio apygardos vadai:

Kęstučio apygardos teritorija Lietuvos žemėlapyje

Šiame straipsnyje apžvelgta Kęstučio apygardos istorija, jos struktūra, vadovybė ir svarbiausios kovos. Partizaninis karas Vakarų Lietuvoje buvo sudėtingas ir kupinas iššūkių, tačiau apygardos nariai atkakliai priešinosi sovietiniam režimui, siekdami išsaugoti Lietuvos laisvę.

tags: #pamerkiuose #medinis #namas