Antrojo Pasaulinio Karo Gyvenamoji Architektūra Žvėryne: Istorija ir Modernumas

Žvėrynas - prestižinis Vilniaus rajonas, žavintis unikaliu architektūriniu charakteriu, želdinių gausa ir turtinga istorija. Jis įsikūręs į šiaurės vakarus nuo miesto centrinės dalies, dešiniajame Neries krante. Šiame straipsnyje panagrinėsime Žvėryno istoriją, architektūrą, dabartinę situaciją ir plėtros tendencijas.

Žvėryno panorama

Žvėryno Istorijos Vingiai

Žvėryno istorija siekia gilią senovę. Iki XIX amžiaus ši teritorija priklausė įtakingiausiems Lietuvos didikams Radviloms. Knygoje „Pasižvalgymai po Vilnių“ rašoma, jog jie dešinįjį Neries krantą apjuosė storų rąstų tvora, viduje laikė įvairius žvėris medžioklei. Iš čia ir kilo rajono pavadinimas. XVI a. ši teritorija priklausė didikams Radviloms: jie čia rengdavo medžiokles, galbūt net įveisė žvėrių (iš čia ir atsirado vietovės pavadinimas), sklando legendų apie buvusį medžioklės dvarelį.

Ilgą laiką Žvėrynas buvo beveik negyvenamas miškas. Tiesa, XIX a. keliautojai mini, kad, nors teritorija apjuosta aštriakuolių tvora, žvėrių jau beveik nebelikę.

Žvėryną 1893-iaisiais į žemės sklypus suskirstė ir miestiečiams pardavinėti ėmė Peterburgo pirklys Vasilijus Martinsonas. Šiandien jis ilsisi prie Žvėryno cerkvės. Šio apsukraus prekeivio dėka vietoj stirnų, danielių, stumbrų ir lapių čia pamažu apsigyveno žmonės, o po Pirmojo pasaulinio karo pradėtos grįsti gatvės. Dalis rajono gatvių buvo pavadintos žvėrių vardais, o stambesnės gavo kunigaikščių vardus.

Visiškai nauja era prasidėjo XIX a. pab. - Žvėrynu susidomėjo keli turtingi Peterburgo pirkliai. Didžiausi pokyčiai įvyko 1892 m. jo savininku tapus Vasilijui Martinsonui. Šis, suvokęs Neries užutėkyje esančios vietovės vertę, netrukus ėmėsi parceliuoti Žvėryną ir pardavinėti sklypus viloms statyti.

Brangią žemę V. Martinsonas reklamavo turtingiausiuose Rusijos imperijos miestuose - Žvėryne labai paspartėjo statybos, dygo daugybė įspūdingų medinės architektūros perlų, o iki Pirmojo pasaulinio karo galutinai susiformavo dabartinis taisyklingo plano gatvių tinklas. 1938 m. medinė statyba sustojo, prasidėjo vien mūro etapas. Sovietmečio pradžioje atsirado tipinių mažaaukščių namų, antroje epochos pusėje - jau ir daugiaaukščių. Vis dėlto tai buvo daroma santūriai ir prestižą rajonas išlaikė.

Architektūrinis Žvėryno Veidas

Žvėrynas pasižymi neaukštuminiais statiniais, nedidelėmis gatvėmis ir želdinių gausa. Dėl to jis yra ypač vertinamas NT pirkėjų. XX a., iki karo, Žvėryne buvo statomi sodybinio tipo namai, nemažai pastatyta vasarnamių. Žvėrynas išsiskirtinis dėl medinės architektūros. V. Martinsonui pradėjus parceliuoti vietovę, ji naujakurius patraukė kaip vasarvietė - tikri Druskininkai šalia miesto centro!

Kadangi jau tuo metu buvo suvokiama, kad medis - ekologiška statybinė medžiaga, nieko nuostabaus, jog Žvėryne įsigalėjo būtent tokių namų statyba. Dalis pastatų kilo kaip vasarnamiai, kita dalis - kaip nuolatinė gyvenamoji vieta.

Sovietiniu periodu Žvėryne pastatyta daugiabučių ir visuomeninės paskirties pastatų. Čia yra įsikūrusių ambasadų ir užsienio diplomatų rezidencijų. Tačiau modernios statybinės medžiagos leidžia senąsias vilniečių trobas rekonstruoti taip, kad į jas, matyt, nesibodėtų sugrįžti gyventi ir patys Radvilos.

Žvėryno Gatvės ir Pastatai

Vytauto gatvė puikiai tinka susipažinti su Žvėryno medine architektūra, tačiau turint laiko verta zigzagais pasivaikščioti ir kitomis, nes medinukai po vieną ar didesnėmis grupėms pasklidę po visą rajoną. Namas Vytauto g. 27 - puikus seniausių medinių Žvėryno vilų pavyzdys. Pastatas iškilo XIX-XX a. sandūroje, o XXI a.

Žvėryno tiltas. 1902 m. Žvėryne jau stovėjo 5 mūriniai ir 285 mediniai namai, todėl atsirado poreikis pakeisti dar 1892 m. statytą medinį Žvėryno tiltą per Nerį. 1905-1907 m. abu upės krantus sujungė naujas metalinis 103,1 m tiltas, caro garbei pavadintas Nikolajaus vardu (pats Žvėrynas tuo metu vadintas Aleksandrija).

1944 m. tiltas buvo iš dalies susprogdintas, todėl gyventojai iki remonto tarpą tarp atramų pereidavo specialiai pristatytomis kopėčiomis. 2006 m. tiltas rekonstruotas. Statinys įdomus dar bent keliais aspektais: pirma, tai vienintelis veikiantis Vilniaus tiltas per Nerį su atramomis („kojomis“) vandenyje. Antra, beveik 400 metų Vilniuje per Nerį stovėjo tik vienas - Žaliasis - tiltas (nuo 1536 m.), antrojo teko laukti labai ilgai, bet jis atsirado būtent Žvėryne.

Žvėryno cerkvė. 1899 m. Žvėryno plėtotojas Vasilijus Martinsonas sklypą prie tilto padovanojo stačiatikių Šv. Dvasios brolijai, o ši savo ruožtu ėmėsi naujos cerkvės statybos pagal žymaus architekto Michailo Prozorovo projektą. 1903 m. ji buvo baigta ir pašventinta, jai suteiktas Dievo Motinos ikonos „Ženklas iš dangaus“ pavadinimas, tačiau vietiniai ją paprastai vadina tiesiog „Znamenskaja“.

Žvėryno katalikų bažnyčia. Po 1905 m. Rusijos revoliucijos carinė santvarka daugelyje sričių, įskaitant ir religiją, tapo laisvesnė, todėl dešimtmetis iki Pirmojo pasaulinio karo ir Rusijos imperijos žlugimo Lietuvoje pasižymėjo gausybės naujų nestačiatikiškų šventyklų statyba. Žvėryno katalikų bažnyčia - puikus pavyzdys. Sklypas jai išskirtas 1907 m., o statyba pradėta 1911 m. Vis dėlto iki karo jos užbaigti nepavyko. 1925 m. dar nebaigtoje bažnyčioje pradėtos laikyti pamaldos. Darbai tęsėsi net sovietmečiu, ir, nors pirminio projekto visiškai įgyvendinti nepavyko (pvz., bokštai turėjo būti aukštesni), 1958 m. ji buvo pašventinta ir nepertraukiamai veikia iki šiol.

Žvėryno malūnas. Pats seniausias pastatas Žvėryne - vandens malūnas. Jis pastatytas ir tvenkiniai iškasti dar XVI a. Vandeniu sistemą aprūpino Šaltupio upelis ir kiti nuo aplinkinių kalvų tekantys šaltiniai. 1813 m. Radvilų Žvėryno jurisdikos aprašyme, be malūno, paminėti ir buvęs mūrinis malūnininko namas bei žydų spirito varykla. Malūnas veikė ir po Pirmojo pasaulinio karo, sovietmečiu naudotas kaip kruopų sandėlis. 2003-2004 m. malūnas perstatytas į gyvenamąjį namą.

„Čiulbantis kryžius“

„Čiulbantis kryžius“. 2001 m. tuščią pievą Žvėryno pakraštyje papuošė garsaus menininko Gitenio Umbraso „Čiulbantis kryžius“. Atkreipkite dėmesį, kad pagal formą tai tikrai kryžius, tačiau jį sudaro galybė inkilėlių - todėl ir čiulbantis.

Kompozitorių namai. XX a. 6-ojo deš. pab. SSRS Architektų sąjunga pradėjo architektams organizuoti mokomąsias išvykas į Vakarų valstybes, tikėtasi, kad jie įgis patirties, pasisems naujų minčių ir jas pritaikys tėvynėje. Tarp keliavusiųjų į svečias šalis buvo nemažas būrys lietuvių. Populiariausia kelionių kryptis - Suomija, būtent iš jos lietuviai atsivežė didelį šiaurietiško modernizmo idėjų bagažą. 1959 m. buvo paskelbtas 16 vienbučių gyvenamųjų namų ir koncertų-perklausų salės pastato Žvėryne konkursas.

Jį laimėjo jauni architektai Vytautas Edmundas Čekanauskas ir Vytautas Brėdikis, kurių projektas turėjo ryškių skandinaviškų bruožų.

Tarpukario modernizmo architektūra A. Mickevičiaus gatvėje. Tarpukario modernizmo architektūra pasižymėjo priešprieša anksčiau vyravusiems perdėm įmantriems stiliams. Ypač gausiai griežto ir taisyklingo modernizmo pavyzdžių aptiksime A. Mickevičiaus gatvėje. Verta pradėti nuo 23 numeriu pažymėto pastato, iškilusio kaip nuomojamų butų namas, o vėliau palengva žingsniuojant dairytis į abi gatvės puses ir pastebėti kitos šios epochos architektūros pavyzdžius.

Žvėryno kenesa. XIV a. pab. į Trakus iš Krymo atsivežęs kelis šimtus karaimų šeimų, Vytautas pradėjo šios tautos istoriją Lietuvoje. XIX a. pr. dalis jų atsikėlė į Vilnių, o XX a. pr. neseniai susikūrusiame Žvėryne užsimojo pasistatyti šventyklą - kenesą. Mauritaniško stiliaus maldos namus Žvėryne karaimai pasistatė 1911-1923 m.

Pirmoji Vilniaus radijo stotis. Niekuo neišsiskiriantis 1905 m. pastatytas dviejų aukštų mūrinukas - tai vieta, kurioje 1927 m. įsikūrė pati pirmoji Vilniaus radijo stotis.

Akmuo su Gediminaičių stulpais. Nors šis akmuo upės vagoje tvarkant Nerį buvo rastas dar 1958 m., net ir ne visi žvėryniečiai yra regėję paslaptingą riedulį. Istorikų teigimu, akmuo buvo naudojamas asmeninėms didžiojo kunigaikščio valdoms ženklinti, o simboliai ant jo iškalti dar XV a.

Dabartinis Žvėrynas: Tarp Istorijos ir Modernumo

Šiandien Žvėrynas yra vienas prabangiausių ir paklausiausių Vilniaus rajonų. Vilniečiai vertina tai, kad mikrorajonas yra arti miesto centro, pasižymi gerai išvystyta viešojo transporto infrastruktūra, jį paprasta pasiekti ir nuosavu automobiliu. Čia taip yra dviračių, pėsčiųjų takų, žaliųjų zonų, netrūksta maitinimo įstaigų, maisto prekių parduotuvių.

Šiandien šis rajonas, matyt, vienas prabangiausių ir paklausiausių Vilniaus „kaimų“. Žvėrynas, kaip ir Užupis, neretai pavadinamas miesteliu mieste. Čia išlikę per 100 senųjų miesto pastatų, kurie saugomi kaip kultūros paveldo vertybės. Rajone įsikūrę daugybė verslų, kelios mokyklos ir darželiai, klinikos, bažnyčios, prekybos centras „Panorama“, gausu kavinių ir restoranų, paslaugų įstaigų, sporto aikštelių, pėsčiųjų ir dviračių takų.

Poetas Algirdas Verba Žvėryną apibūdino taip: „Be Žvėryno negalėčiau ir nemokėčiau gyventi. Išėjęs iš savo trobos žinau, kur eiti, kaip ir žinau, kur pareiti. Dabar Žvėrynas kap mano tėviškė… ir čia jaučiuosi kaip savame kaime.“

Nauji Projektai Žvėryne

„EIKA Development“ sostinėje pradeda naujo projekto „Žvėryno Personos“ butų pardavimus. Blindžių gatvėje 24A, buvusio Finansų ministerijos mokymo centro teritorijoje, iškilsiantis projektas rinką papildys 61 prestižinės klasės butu. Investicijų suma viršys 22 mln. Prestižiniame Žvėryno mikrorajone statomame A++ energinės klasės projekte bus įrengtas 61 butas ir viena komercinė patalpa.

Būsimi „Žvėryno Personų“ gyventojai galės rinktis iš 1-6 kambarių butų, kurių plotas svyruos nuo 31 iki 137 kv. Viršutiniame pastato aukšte bus įrengti išskirtiniai butai su vitrininiais langais ir antresolėmis, kurių lubų aukštis sieks net 6,8 metro, dauguma jų turės stogo terasas. Gyventojai džiaugsis privačiu ir gausiai apželdintu vidiniu kiemu, vaikų žaidimų aikštelėmis, o projekte bus įrengta daugiau automobilių parkavimosi vietų, nei reikalaujama.

Vystant „Žvėryno personas“ bus rekonstruotas sklype esantis pastatas, kuriame ilgus metus buvo įsikūręs Finansų ministerijos mokymų centras, nuo 1994-ųjų valstybės tarnautojams teikęs mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo paslaugas. 2017 metais likviduoto centro pastatą įsigijusi „EIKA Development“ prieš kelerius metus šias patalpas pavertė laikinu humanitariniu centru.

Šiuo metu Žvėryne viešai prieinami vos keli projektai, ir tik dviejuose iš jų egzistuoja nors nors minimalus būsto pasirinkimas. Pasiūlos kainos siekia apie 3000 Eur/kv.m.

NT Kainos Žvėryne

„Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas sako, kas Žvėrynas - kontrastų mikrorajonas. Pasak jo, čia sugyvena ir būstai, kurių kainos - vienos aukščiausių Vilniuje, ir seni apleisti mediniai namai. Pastarieji dažnai ne tik pakliūva į kultūros paveldo teritorija, tačiau būna ir kultūros paveldo objektai.

Pietinė Žvėryno dalis būsto kainų atžvilgiu nusileidžia nebent Vilniaus miesto senamiesčiui, o kartais jį netgi lenkia.

Antrinėje rinkoje, pasak NT analitiko, 1 - 3 kambarių butų kainų rėžiai yra ganėtinai platūs - nuo 1800 iki 3400 Eur/kv.m, tačiau šiame spektre - tik senesni arba šiaurinėje dalyje esantys butai. Išskirtinių apartamentų kainos siekia 5000 Eur/kv.m. ar net daugiau.

Individualių gyvenamųjų namų kainos Žvėryne taip pat ypač aukštos. Pirkėjams šie būstai patrauklūs ne tik kaip būstas, bet ir kaip galimybė objektą konvertuoti į didesnio ploto pastatą.

Žvėryno Plėtros Iššūkiai

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidento Mindaugo Statulevičius teigimu, statybos Žvėryne kainuoja daugiau. Mat, šioje unikalioje vietoje galioja daugiau reikalavimų statiniams nei sovietiniuose mikrorajonuose. Miestas laikosi pozicijos, kad šiam rajone turi būti aukštesnė architektūrinė kokybė, kai kurie vystytojai net organizuoja architektūrinius konkursus. Reikalavimai architektūrai yra aukšti, kartais artimi ir tiems, kurie taikomi Senamiesčiui.

NT vystytojams Žvėrynas yra patrauklus mikrorajonas dėl galimybės čia vystyti išskirtinius bei brangius NT projektus. Tačiau plėtotojai, norintys įžengti į šį mikrorajoną, susiduria su keliomis kliūtimis: ypač aktyviu vietos gyventojų dalies pasipriešinimu naujoms statyboms ir sklypų, tinkamų NT vystymui, trūkumu.

Sklypų Žvėryne trūksta dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, Žvėryne yra mažo leistino intensyvumo teritorija, mažas leidžiamas aukštingumas, intensyvumas, nes dar iki šiandien galioja senas detalusis rajono planas, patvirtintas šiam mikrorajonui, berods, 1996 metais, tai čia kiekvienas sklype pakeitimas yra sudėtingas, nes reikia koreguoti ir tą detalųjį planą, ir ten tikrai yra sunku keisti paskirtį ir pan.

Didžioji dalis NT projektų, planuojamų Žvėryne, yra skirti prestižinio būsto segmento pirkėjams. Kita vertus, šiame mikrorajone galima rasti nemažai senųjų medinių namų, kurie yra saugomi kultūros paveldo. Dalis jų yra restauruoti, o kita dalis, kuriuose gyvena žemesnes pajamas gaunantys gyventojai.

Žvėryno Ateitis

Žvėrynas išlieka prestižiniu ir patraukliu rajonu Vilniuje. Neintensyvi, tačiau tolygi plėtra lemia, kad rajone visada yra galimybė atsinaujinti gyventojų amžiui. Nors plėtra susiduria su iššūkiais, tokiais kaip sklypų trūkumas ir gyventojų pasipriešinimas, nauji projektai, tokie kaip „Žvėryno Personos“, siekia suderinti modernią architektūrą su istoriniu rajono charakteriu.

Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančius, patikėjimo teise valdytus, netinkamus gyventi butus Sėlių g. 34-4 ir Vytauto g. 61-3 2012 m. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ grąžino savivaldybei, tais pačiais metais šie butai buvo perduoti UAB „Start Vilnius“, 2014 m. Netinkamą gyventi butą Latvių g. 20-13 SĮ „Vilniaus miesto būstas“ Savivaldybei grąžino 2015 m. kovo 23 d.

GRYNAS.lt turimi dokumentai įrodo, kad 2005 metais Nekilnojamojo turto registre sklype buvo trys pastatai: bendrabutis, kūrybinės dirbtuvės ir neįregistruotas gyvenamasis namas. 2006 metais Nekilnojamojo turto registre liko tik du pastatai: bendrabutis ir kūrybinės dirbtuvės. Kur dingo valstybei priklausantis gyvenamasis namas - paaiškinti sunku net patiems valdininkams. Tiesa, gyvenamasis namas registre vėl atsirado 2015 metais, kai buvo pažymėtas faktas apie jo nugriovimą

2011 metais Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu buvo nustatytos žemės sklypo dalys, reikalingos jame esantiems savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti: bendrabučiui ir kūrybinėms dirbtuvėms. Apie gyvenamąjį namą sklype tuo metu kalbos jau nebebuvo.

2014 metų lapkritį Vilniaus miesto savivaldybė išdavė statybas leidžiantį dokumentą daugiabučio statyboms. Statytojai po to, kai buvo išduotas statybos leidimas, nugriovė ir kūrybines dirbtuves, ir valstybinį gyvenamąjį namą, nors jis UAB „P18“ ir nepriklausė. Nugriovimo faktas matomas 2015 metų Registro centro duomenyse.

VTPSI 2015 metais birželį atliko patikrinimą ir nustatė, jog leidimas išduotas teisėtai, tačiau nežinojo šio svarbaus fakto. GRYNAS.lt žiniomis, patikrinimą atlikęs VTPSI darbuotojas Valdemaras Nenartavičius prokuratūroje teigė, kad jam atliekant patikrinimą nebuvo žinomos aplinkybės, kad universitetas nėra davęs leidimo.

Dabar VTPSI atliko minėtos išvados, kad leidimas išduotas teisėtai, patikrinimą. Ir nustatė priešingus rezultatus - leidimas neteisėtas. „Laikytina, kad statytojui su prašymu išduoti leidimą nepateikus dokumentų, leidimas išduotas neteisėtai.

Internete galima rasti skelbimų, kuriuose jau pardavinėjami butai dabar statome daugiabutyje. Pigiausio kaina - 120 670 eurų, brangiausio - 171 770 eurų. Taigi, prokurorų reikalaujama suma neturėtų sudaryti didelių nepatogumų verslininkams.

Įdomus faktas yra ir tas, kad prokuratūra ne iš karto ėmėsi ginti viešojo intereso. Gyventojų bendruomenė 2015 balandį kreipėsi į prokuratūrą dėl galimų pažeidimų, tačiau Vilniaus apygardos prokuratūra jokių pažeidimų neįžiūrėjo ir 2015 metų liepą net atsisakė reikšti civilinį ieškinį.

Visos valstybinės institucijos: tiek Vilniaus miesto savivaldybė, tiek Nacionalinė žemės tarnyba, savo paaiškinimuose teigia, kad nepritaria prokuroro reikalavimams ir prašo taikyti ieškinio senatį arba atmesti ieškinį.

Žvėrynas yra ne tik vienas jaukiausių Vilniaus kvartalų, bet ir populiari filmavimų lokacija, kurią renkasi Lietuvos ir užsienio kino bei reklamų kūrėjai. Čia buvo filmuotos scenos antrajam D. Šarutytės filmui „Šeimininkai“, pasakojančiam apie šunų vedžiotojų pasaulį.

Čia 1966 m. duris atvėrė skandinaviško stiliaus Kompozitorių namai. Suprojektuotas architekto Vytauto Edmundo Čekanausko, šis pastatas laikomas vienu pirmųjų pokarinio modernizmo architektūros šedevrų. Seriale „Whiskey on the Rocks“ pastatą išvysime svarbių politinių sprendimų fone - jis virto valdžios atstovų darbo ir poilsio erdvėmis.

Kelionę tęskite pasivaikščiodami šalia žymiųjų rajono medinukų - keliaukite į Traidenio ir Birutės gatves. Žvėryne 2023 m. buvo filmuotas švedų serialas „Whiskey on the Rocks“.

Žvėryno pakraštyje, ramioje, parku apsuptoje vietoje, stūkso buvę Vyriausybės svečių namai. XX a. aštuntajame dešimtmetyje padaugėjo TSRS valdžios aparato narių vizitų į Lietuvą. Tuo metu Vilniuje buvo nedaug viešbučių, o esami neatitiko keliamų aukštų saugumo reikalavimų, todėl buvo nutarta Žvėryne įrengti svečių namus.

Buvę Vyriausybės svečių namai neretai atsiduria ir kino kūrėjų akiratyje. „Netflix“ platformoje pristatyta vokiečių kino kūrėjų juosta „Rojus“ (angl. Paradise) - futuristinis veiksmo trileris, dalinai filmuotas ir Vilniuje.

tags: #antra #gyvenamaji #nama #zveryne