Šis straipsnis skirtas nušviesti probleminius dalykus, susijusius su Lietuvos pasipriešinimu sovietų okupacijai 1944-1946 metais. Nagrinėjami įvairūs šaltiniai ir jų panaudojimas, siekiant atkurti istorinį laikotarpį.
Bendroji Charakteristika
Medžiagos pažinimą stabdė tiek šaltinių trūkumas, tiek slaptas jų pobūdis. Didžiausia šaltinių grupė 1944-1946 m. yra Lietuvos ypatingajame archyve bei paskelbta spaudinių pavidalu. Taip pat šaltinių galima rasti muziejuose, bibliotekose bei asmeniniuose archyvuose.
Archyviniai Šaltiniai
- Lietuvos ypatingasis archyvas
- Literinės bylos
- Operatyvinės įskaitos agentūrinės ir kitų fondų operatyvinės bylos
- Baudžiamosios bylos
- Kitų archyvų medžiaga
Lietuvos ypatingojo archyvo padalinio Lietuvai archyvas ėmė formuotis 1945 m. pradžioje - kovo mėn. Buvo sudarytas asmeninių, darbo ir operatyvinės įskaitos bylų fondas, 1946 m. - slaptosios raštvedybos fondas, 1947 m. kovo mėn. - įsakymų fondas ir t.t. 1962-1964 m. sudaryta teminė kartoteka. 1965 m. sausio 22 d. įsakymu buvo pradėtas bylų pervadinimas apy-rašais, numeraciją bei galimybę įsivaizduoti visuminį šios šaltinių kaupyklos paveikslą.
Šiandien archyve yra saugoma apie 0,5 mln. vienetų bylų, leidžiančių susipažinti su 22-iejų buvusių fondų ypatybėmis. Palyginus su 1953 m., 1994 m. informacijos apie 1944-1946 m. laikotarpį padaugėjo. Archyve saugomos literinės, literinės stebėjimo ir kt. bylos, turėjusios operatyvinę reikšmę.
Literinės bylos buvo užvestos Šilutės ir Pagėgių apskritims: 1945 m. mėn. - NKVD ir rugsėjo mėn. apskrities ir miesto bylas. Daugiausia medžiagos už 1945-1946 m. yra iš Ukmergės, Utenos, Šiaulių, Švenčionių, Telšių, Trakų apskričių.
Pasitaiko dokumentų originalų ar jų vertimų į rusų kalbą, spausdintų mašinėle. 1955, 1966-1967 m. ir 1984 m. didžioji bylų dalis tolesnei apskaitai nebuvo imamos. Dėl to šios bylos yra defektuotos, nes trūksta informatorių pavardžių.
Lietuvos partizanų apygardos
Kiti Šaltiniai
- Laisvės leidiniai
- Sovietmečio darbai
- Rezistencinė ir išeivijos istoriografija
- Atsiminimai ir užrašai, nuotraukos
Šaltinių Patikimumas ir Problemos
Būtina atkreipti dėmesį į bendrąją sovietinių dokumentų patikimumo arba falsifikacijos problemą. Yra dvi kraštutinės nuomonės: originalumas prieš "falsifikatofobijas" ir primityvizmą. Svarbu atkurti dokumento turinį, paverčiant tai istoriniu faktu.
Okupantai 1944 m. ir net 1945 m. centralizuojant medžiagą apie antiokupacinę veiklą, naudojosi NKVD vidaus bei pasienio kariuomenės štabų žvalgybos skyriais. Tačiau NKVD ir NKGB padalinių literinės bylos nėra paprasti dubletai. Dar 1944 m. NKVD "banditų" sampratoje buvo tik 1941 m. agentai (bandit odinočka).
Tik nuo 1945 m. galime skirti prie kariaujančių su okupantais žmones. Iki pat 1945 m. pabaigos-1946 m. buvo vedamos operatyvinės įskaitos bylos Dainavos, Žemaičių apygardoms, katalikų dvasininkijai, vienuolių ordinams, Kauno ir Vilniaus gamykloms ir įstaigoms, komisariatams.
Literinės bylos buvo skaidomos pagal jų pobūdį. Fantazijos ir gandai paliekant operatyvinės įskaitos - pirminėse bylose. Duomenys buvo pildomi tol, kol asmuo suimamas ar tiksliai nustatoma jo mirties faktas.
Dalis ankstyvųjų bylų buvo tik ataskaitose, o ne tikrovėje. Taip pagal literinėse bylose minimus faktus Trakų aps. m. pabaigoje-1945 m. buvo užvestos agentūrinės bylos ("Izmeniki", "Karateli", "Blok", "Grabiteli", "Zelenyj teror").
Istorijos klastotojų grupės 1958-1963 m. vykdė veiklą Lietuvos teritorijoje karo ir pokario metais. Tai buvo daroma baudžiamųjų bylų ir parengti bendros dezinformacinės programos kontekste.
Partizaninis karas 1944 – 1953
Pasipriešinimo Etapai
Pasipriešinimas užgrobėjui 1944-1953 m. gali būti skirstomas į du etapus: ofenzyvinis (1944 m. vasara-ra-1946 m. pavasaris) ir defenzyvinis (nuo 1946 m. vasaros). Pirmasis partizaninių kovų etapas (1944 m. vasara-1946 m.) nusipelno atskiro monografinio tyrinėjimo.
Pradžios Etapas: 1944 m. Vasara-1945 m.
- Šiaurės Rytų Lietuvos partizanų sąjūdis
- Vidurio Lietuvos partizanų sąjūdis
- Pietų ir Vakarų Lietuvos partizanų organizavimasis
- Partizanų kovos pradžia ir pirmosios kautynės
- Priešo pajėgos ir dislokacija
- Antipartizaninė taktika
Okupantų gruodžio puolimas ir Kalėdų operacija, sausio-vasario operacijos, partizanų veiksmai žiemojimo periodu, okupantų pavasarinis puolimas ir pavasario kovos taktika buvo svarbūs šio etapo įvykiai.
Pradžios Etapas: 1945 m. Vasara-1946 m.
Karinio-politinio "ceitnoto" aplinkybės, okupantų karinis puolimas, slopinimo priemonės ir partizanų veiksmai 1945 m. vyko kulminaciniu periodu. Okupantai taikė "priešrinkiminę kovą", tačiau "rinkimų" akcijos žlugo. Tuo metu keitėsi ir okupantų taktika.
Lietuvos partizanai
Lentelė: LLA Apygardos ir Rinktinės
| Apygarda/Rinktinė | Pavadinimas |
|---|---|
| LLA | Panevėžio apygarda |
| LLA | Vytauto apygarda |
| LLA | Didžiosios Kovos apygarda |
| LLA | Šiaulių apygarda ir Žemaičių Legionas |
| LLA | Žemaičių Legiono rinktinės |
| Lietuvos partizanų | Lydžio rinktinė ir LLG Jurbarko partizanų grupė |
| Tauro apygarda | Tauro apygardos rinktinės |
| Dzūkų | rinktinės susiformavimas |
| Dzūkų | grupė |
LLA ir LPS centrų veikla 1945 m. birželio-rugsėjo mėn., Kauno pogrindis ir LIK tragedija taip pat svarbūs šio laikotarpio įvykiai.