Pelėsis rūsyje ne tik pakenks jūsų žiemos atsargoms, bet bus žalingas ir jums, jei daugiau laiko praleidžiate šioje patalpoje. Atidžiai stebime orą patalpose, saugome namų erdves nuo perteklinės drėgmės ir pelėsio.
Kodėl namuose atsiranda pelėsis?
Drėgmės pertekliaus požymius rūsyje dažniausiai pastebime kampuose, ant sienų, lubų ar grindų - ypač tose vietose, kur mažai oro judėjimo. Pelėsių atsiradimo priežastys - šiluma, drėgmė ir nepakankamas oro judėjimas, t.y. vėdinimas. Pelėsiniai grybai veisiasi ant atitvarų paviršiaus, kai santykinis oro drėgnis prie jų yra didesnis kaip 80 proc. Toks oro drėgnis prie atitvarų paviršiaus gali būti dėl to, kad patalpos nepakankamai vėdinamos, arba bloga tų atitvarų šilumos izoliacija. Pastaroji priežastis išryškėja dažniausiai žiemą.
Priežastys gali būti skirtingos, todėl labai svarbu žinoti, kas sukelia problemą:
- Problemos dėl ventiliacijos arba jos nebuvimas. Dažnai tai sąlygoja klaidos, padarytos projektuojant patalpas arba statybų metu.
- Pakilęs gruntinio vandens lygis. Didesnė rizika pavasarį ir rudenį.
- Drėgmės prasiskverbimas per plyšius iš dirvos.
Norėdami tiksliai žinoti, kodėl jūsų rūsyje kaupiasi perteklinė drėgmė ar atsirado pelėsis, galite atlikti pelėsio ar drėgmės tyrimus.
Pelėsio žala
Drėgmė rūsyje nėra tik kosmetinė problema - jos pasekmės gali būti gerokai rimtesnės, nei iš pradžių atrodo.
- Nekontroliuojamas kondensatas sudaro puikias sąlygas pelėsiui ir grybeliui plisti, o juos išnaikinti sudėtinga ir dažnai brangu.
- Esant drėgmei patalpoje susidaro palankios sąlygos daugintis mikroorganizmams - ypač pelėsio sporoms, kurios yra kenksmingos žmogaus sveikatai. Pelėsis išskiria nuodingas medžiagas, ypač pavojingas kvėpavimo takams. Pelėsis gali sukelti toksines organizmo reakcijas, skatinti uždegiminius procesus, sinusitą bei kitus negalavimus. Jis itin pavojingas žmonėms, sergantiems kvėpavimo takų ligomis, turintiems alergijų ar silpnesnį imunitetą.
- Ilgainiui drėgmė pažeidžia apdailą, lubas, grindis ir sienas - tai mažina turto vertę ir gali lemti brangius remonto darbus ateityje. Ypač pažeidžiami rūsiai, kuriuose dėl prastos hidroizoliacijos ar ventiliacijos pelėsis įsitvirtina greitai ir plinta plačiai.
- Išsibalansavęs temperatūros ir drėgmės lygis rūsyje kenkia ten laikomiems daiktams - nuo sodo įrankių iki žiemos atsargų. Drėgna aplinka skatina mikroorganizmų dauginimąsi, kurie gali užteršti ar sugadinti laikomus produktus.
Kaip kovoti su pelėsiu?
Sėkmingai kovai su bet kokia problema svarbiausia yra identifikuoti jos atsiradimo priežastį.
- Jei rūsyje nėra natūralios oro cirkuliacijos, drėgmė užsilaiko, kaupiasi kondensatas ir ilgainiui atsiranda pelėsis. Taip pat gali padėti vėdinimo grotelės duryse ar langelyje. Jei tai nepadeda, verta pagalvoti apie mini ventiliatorių ar elektrinę ventiliacijos sistemą.
- Jei rūsyje ant grindų kaupiasi balos, tikėtina, kad problema susijusi su pakilusiu gruntinio vandens lygiu. Ilgalaikis sprendimas - pamatų sandarinimas ir drenažo sistemos įrengimas aplink namą - tai jau reikalauja profesionalų pagalbos.
- Drėgmė iš žemės gali kyla rūsio sienomis, ypač jei jų hidroizoliacija prasta arba jos nebuvo išvis. Jei sienos įtrūkusios, užtaisykite jas hermetizuojančiais mišiniais.
Jeigu drėgmė rūsyje jau pradėjo kelti rūpesčių, bet situacija dar nėra kritinė, verta pasidomėti, kaip panaikinti drėgmę ir pelėsį rūsyje paprastomis priemonėmis. Pirmiausia galite išbandyti liaudiškas priemones nuo pelėsio: pelėsio naikinimą actu, valgomąja soda, ūkiniu muilu, eteriniu arbatmedžio aliejumi, vandenilio peroksidu.
Naudokite drėgmės surinkėjus - tiek elektrinius oro sausintuvus, tiek adsorbcines priemones (specialias druskas, granules ar silikagelį). Minėtos priemonės gali būti veiksmingos, jei pelėsis rūsyje pastebėtas anksti, o pažeistas plotas nedidelis. Tačiau jei pelėsio yra daug (pvz., daugiau nei 1 kv. m ploto), būtina kreiptis į specialistus.
Svarbu suprasti, kad net ir sėkmingas pelėsio pašalinimas neduos ilgalaikio rezultato, jei nebus pašalinta jį sukėlusi priežastis (dažniausiai tai perteklinė drėgmė rūsyje).
Pelėsio poveikis žmonėms
Nuolatinis kosulys, akių perštėjimas ar jausmas, kad galva lyg aptraukta migla, dažnai nurašomi peršalimui ar nuovargiui. Juodojo pelėsio simptomai dažnai atsiranda palaipsniui ir ilgą laiką lieka neatpažinti. Juodasis pelėsis neatsiranda per vieną dieną. Jam reikalingos dvi pagrindinės sąlygos - drėgmė ir prastas oro judėjimas. Dažniausiai problema prasideda po vandens nutekėjimų, užliejimų ar nepastebėtų vamzdžių gedimų. Prasta ventiliacija dar labiau pagreitina procesą.
Vonios kambariai, rūsiai, virtuvės ar senesni pastatai, kuriuose oras cirkuliuoja silpnai, sudaro idealias sąlygas pelėsiui plisti. Juodojo pelėsio poveikis retai apsiriboja vienu negalavimu:
- Nuolatinis kosulys ir gerklės dirginimas
- Akių paraudimas ir perštėjimas
- Nuolatinis nuovargis
- Migla galvoje ir sunkumas susikaupti
- Galvos skausmai
- Nosies užgulimas ar sloga
- Raumenų ir sąnarių maudimas
- Odos sudirgimas
- Miego sutrikimai
Lupantis tinkas dažnai slepia rimtas drėgmės problemas. Ne visada juodasis pelėsis matomas plika akimi. Dažnai pirmasis signalas būna specifinis kvapas - sunkus, drėgnas, primenantis senas rūsio patalpas ar šlapią kartoną. Kitas svarbus ženklas - savijautos pokyčiai, kurie stiprėja būnant namuose. Jei grįžus iš darbo ar išvykus kelioms dienoms simptomai susilpnėja, o vėl atsiranda grįžus namo, tai dažnai nėra atsitiktinumas.
Jei kyla įtarimas, kad namuose yra juodasis pelėsis, svarbiausia nesiimti spėlionių ir neatidėlioti. Pirmas žingsnis - įvertinti aplinką, o ne simptomus atskirai.
Prevencinės priemonės
Norint išvengti drėgmės ir pelėsio problemų, būtina imtis prevencinių priemonių ir pasirūpinti tinkamu patalpų vėdinimu bei drėgmės kontrole.
- Vėdinimas: Reguliarus patalpų vėdinimas, ypač po dušo, gaminant maistą ar džiovinant skalbinius. Tinkamai vėdinant būtina padaryti skersvėjį ir, jeigu yra galimybė, atidaryti visus langus - taip vėdinti reikia 10-15 minučių ryte ir vakare.
- Oro sausintuvai: Oro sausintuvas (arba drėgmės surinkėjas) yra pagrindinė priemonė mažinti per didelę namų drėgmę, tai geriausia prevencinė ir gynybos priemonė nuo pelėsio.
- Šildymas: Palaikyti pastovią temperatūrą namuose, ypač šaltuoju metų laiku.
- Rekuperatoriai: Mini rekuperatorių, kuris padeda orui nuolatos cirkuliuoti, todėl užkertamas kelias pelėsiui.
- Priverstinė ventiliacija: Priverstinės ventiliacijos sistemos gali paduoti ir ištraukti norimus kiekius oro iš patalpų nepriklausomai nuo besikeičiančių oro sąlygų, taupydamas išlaidas šildymui 50-80 proc.
- Termostatiniai reguliatoriai: Centrinis šildymas reguliuojamas termostatiškai (ant radiatorių ar kambariuose - termostatiniai reguliatoriai).
- Baldų išdėstymas: Atitraukite baldus šiek tiek nuo sienų - kad oras galėtų laisvai cirkuliuoti po visą kambarį, vėdindamas ir sienas.
Oro sausintuvų palyginimas
Renkantis oro sausintuvą svarbiausia atkreipti dėmesį į jo našumą ir gamintojo rekomenduojamą kvadratūrą. Visada geriau pasirinkti galingesnį, našesnį įrenginį, kuris lengviau ir greičiau atliks oro sausinimą, nei įsigyti per silpną prietaisą.
| Modelis | Patalpos plotas | Našumas (l/parą) | Ypatybės |
|---|---|---|---|
| Wood’s WDD80 | Iki 70 kv.m | 8 | Tylus veikimas, jonizatorius |
| Wood's AD20 | - | - | Aukštas energijos efektyvumas, oro valymo sistema |
| Wood’s MDK11 | Iki 50 kv.m | - | Kompaktiškas dizainas |
| Wood’s SW22F | Iki 60 kv.m | - | Metalinis korpusas, didelis vandens bakas |
Jei ant langų ir kitų šaltų paviršių susikaupia per daug drėgmės, drėgmės reguliatorius nustatytas per aukštai. Ilgesnį laiką trunkantis drėgmės perteklius gali pažeisti sienas, ypač kai lauko oro temperatūra yra labai žema. Perteklinė drėgmė kondensuojasi ant langų stiklo, nes stiklas yra šaltas.
Kiti drėgmės pertekliaus šaltiniai, be pernelyg dažno drėkintuvo naudojimo, gali būti ilgas dušas, vandens tekėjimas kitoms reikmėms, virimas ar garinimas gaminant maistą, augalai ir drabužių džiovinimas patalpoje. Sandariuose, energiją taupančiuose namuose drėgmės susikaupia daugiau; kartais gali tekti paleisti virtuvės ar vonios ventiliatorių arba trumpam atidaryti langą.
Drėkintuvų nerekomenduojama naudoti pastatuose, kuriuose nėra tinkamų garų barjerų, nes drėgmės kaupimasis gali jiems pakenkti. Pasikonsultuokite su statybos rangovu, kad nustatytų, ar garų barjeras jūsų name yra tinkamas.