Albino Stasiukyno Sodybos Istorija: Partizanų Kovos ir Atminties Išsaugojimas

Šiame straipsnyje panagrinėsime svarbius istorinius įvykius, susijusius su partizanų kovomis ir tremtimi Lietuvoje, prisiminsime asmenybes ir muziejaus įkūrimo istoriją.

Lietuvos partizanų apygardų žemėlapis

Pasipriešinimo Muziejaus Įkūrimo Istorija

1990 metų pradžioje kilo mintis įkurti pasipriešinimo muziejų. Po sausio 13-osios įvykių archyvas tapo dar vertingesnis, ir jį eksponuoti tapo būtina. Šnekinu tuometinį Marijampolės muziejaus direktorių A. Urbanavičių, kuris priima eksponuoti muziejuje 92 eksponatus. 1992 m. kreipiausi į naują muziejaus direktorių Joną Vasmaną, kad muziejaus būtų įsteigtas Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejus. Beliko nutarimą įgyvendinti. Deja... nutarimo niekas nevykdė.

Muziejaus idėją palaikančių žmonių dėka, iki 1993 m. priiminėjau žmones ir kaupiau eksponatus savo namuose. Miesto tarybos pirmininkui šviesios atminties B. Stankevičienė pareikalavus, partizanų muziejui buvo skirtos patalpos - salė Vytauto g., aš priimta į darbą. Muziejus buvo atidarytas 1993 m. lapkričio 21 d. Dalyvavo šviesios atminties kunigas Jonas Rusinas.

1994 m. dėl nekokybiško remonto įlinko salės grindys, tad muziejų teko uždaryti remontui. Kultūros ministerijos durų varstymas buvo tuščias. 1999 m. balandžio 10 d. muziejus buvo pakartotinai atidarytas. Naujoji muziejaus ekspozicija, atidaryta 1999 m., su archyviniais dokumentais, žmonių prisiminimais, jausmus sukelia net tuos, kuriuos banali kasdienybė išmuša iš pusiausvyros.

Tauro apygardos muziejaus eksponatai - kalėdiniai sveikinimai iš lagerių. Atviruką A. Vilutienei Intoje (Mordovija) nupiešė dail. Partizano Albino Lazausko-Šalmo Mokomosios kuopos baigimo pažymėjimas Nr. išduotas 1947 m. rugpjūčio 18 d. Vitkausko-Saidoko įsakymas.

Svarbūs Istoriniai Dokumentai ir Datos

Lietuvos istorijoje yra keletas itin svarbių datų ir dokumentų, kurie atspindi tautos kovą už laisvę ir nepriklausomybę:

• 1918 m. vasario 16 d. - Nepriklausomybės aktas.
• 1920 m. gegužės 15 d. - Steigiamojo Seimo rezoliucija.
• 1941 m. birželio 23 d. - Lietuvos vyriausybės atsišaukimas.
• 1949 m. vasario 16 d. - Sąjūdžio Tarybos Deklaracija.
• 1990 m. - Nepriklausomybės atstatymo dokumentai.
• 2000 m. - Antikomunistinis kongresas ir tribunolo procesas.

Partizanų Kovos ir Pasipriešinimas

Pirmieji sovietiniams okupantams po 1941 m. birželio mėn. tremties pasipriešino busimieji 1941 m. Birželio 23-osios sukilimo kovotojai. Pirmieji partizanai Lietuvoje atsirado 1944 m. tik prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai. Iki 1946 m. partizanais, nuo 1946 m. 1944 - 1945 m. 1944 - 1953 m. partizanų. partizanų. Paskutiniai Lietuvos partizanai žuvo 1965 m. 17 d. Papiškių k. Utenos raj. Siaubūnas, o liepos 15 d. Tauro apygardos laisvės kovotojų dauguma buvo lietuviai.

Svarbūs partizanų veiklos dokumentai: 1947 m. Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS) Prezidiumas, 1949 m. Radviliškio raj. Minaičių k. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio nario ženklas (projektas).

Lietuvos teritorija buvo suskirstyta į apygardas. Optimalus karinis vienetas - apygarda. Teritorija apėmė visą Lietuvą, išskyrus pajūrį. Puolančiai Sovietų kariuomenei 1945 m. partizanai priešinosi visomis išgalėmis.

Tauro Apygarda

Tauro apygarda kurti 1944 m. rudenį. Oficialiai įsikūrė 1945 m. balandį. Apygardą įkūrė ir jai vadovavo J. Misiūnas-Žaliasis Velnias, kuris 1947 m. buvo suimtas ir Maskvoje sušaudytas. Paskutinieji jos kovotojai D. Matačiūnas-Jazminas ir V. Gavėnas-Vampyras žuvo tik 1953 m.

Žemaičių Apygarda

1944- 1946 m. įkūrė pogrindinę pasipriešinimo organizaciją Lietuvos Laisvės Armiją (LLA). Vanagais vadinti partizanai buvo gerai organizuoti; jiems vadovavo LLA štabas. K. Veverskis-Senis buvo išrinktas LLA vadu. Nuo 1945 m. veikė Žemaičių Legionas (kartais jie dar vadinosi Lietuvos Laisvės Armija). Legionas veikė šiaurės ir vakarų Žemaitijoje.

Kęstučio Apygarda

Įkurta 1946 m. rugsėjo 12 d. Kęstučio apygarda apėmė Tauragės, Šilutės ir Raseinių apskritis. Pirmasis apygardos vadas - J. Žemaitis-Vytautas, Tylius.

Vyčio Apygarda

1944 m. rugpjūčio mėn. Ukmergės apskrities Atkočių k. įkurtas Vytauto apygardos užuomazga. 1945 01 15 suėmus L. Vilutį, rinktinei vadovavo B. Kaletka-Kęstutis. 1945 m. rugpjūčio mėn. aps. Saldutiškio vis. Sudalaukio k. įkurta 3-ąja LLA Vytauto apygarda. Silpniausia apygarda, kurios partizanais palaikė tik epizodiškai. Likusieji 1951 m. tų pačių metų rugpjūty prisijungė prie LLKS Vyčio apygardos.

Algimanto Apygarda

Stipriausia apygarda šiaurės rytų Lietuvoje. 1946 m. Rokiškio apskritis prijungta prie Algimanto apygardos. 1950 m. buvo sunaikintos Liūto, Tigro ir Lokio rinktinės. 1953 m. sunaikinta ir paskutinė, Tumo Vaižganto, rinktinė. Algimanto apygarda apėmė Utenos apskritis.

Prisikėlimo Apygarda

Įkurta 1948 m. balandžio 1 d. „Prisikėlimo ugnis“, jos teritorijoje (Radviliškio r. Minaičių k.) 1949 m. vasario 10-20 d. paskelbta politinė 1949 m. vasario 16 d. Deklaracija.

Dzūkų Apygarda

Viena pirmųjų partizanų apygardų Lietuvoje, įkurta 1945 m. rugpjūčio 15 d. Marijampolės apskrityje, Skardupių bažnytkaimyje. Įkūrimo iniciatorius - Skardupių parapijos klebonas Antanas Ylius. 4 rinktinės, vėliau jų liko 3: Vytauto, Geležinio Vilko ir Žalgirio. Sukūrė apygardos partizanų statutą, himną ir priesaiką, turėjo savo teismą. Baigiantis II pasauliniam karui, 1945 m. Kazlų Rūdos miškuose buvo suorganizuoti partizanų mokymo kursai.

Laisvės Kovos Klaipėdos Krašte ir Rytprūsiuose

Baigiantis II pasauliniam karui, 1945 m. Klaipėdos ir Vilniaus kraštus pasipriešinimo sąjūdį stengtasi visą laiką. Tiek geografinė, tiek nepalanki demografinė situacija lėmė, kad laisvės kovos čia buvo silpnesnės, nei likusioje šalies dalyje. Armijos 1944 m. apylinkėse liko visai mažai lietuvių. Jų dar labiau sumažėjo po 1948 ir 1949 m. Nežiūrint to, ir tenai buvo kovojama ir žūvama.

Mažosios Lietuvos dalyje-Rusijos Federacijos sritimi paverstuose Rytprūsiuose. Sunku buvo palaikyti ryšius su partizanais, nes Rytprūsių skyrė menkesnės upės -Šešupė, Širvinta (Senaširvintė), Liepona. Rytų Prūsijoje išvis nėra“, -rašė partizanų Tauro apygardos vadas A. Ramanauskas-Vanagas 1947 m. pradžioje. Rytprūsiuose, Pašešupio miške, palydėjęs J. Lukšą, žuvo J. Kuras-Jaunutis, o prie Romintos tilto - kiti du J. partizanai Kardas ir Kariūnas.

Okupuotuose Rytprūsiuose buvo steigiami ir lageriai. Viename jų -Palmininkuose (dab. Jantarnyj) 1947 m. kalinys Jonas Būda. Kankinami darbu, badu ir šalčiu. 1945 m. Nr. 1944 m. apylinkėse leitenantas A. Mielkus-Žvelgaitis suorganizavo grupę, pasivadinusią Geležinio Vilko pulku.

Finansinė parama muziejui:

Albino Stasiukyno sodybos istorija ir joje įkurtas muziejus yra gyvas priminimas apie sudėtingą Lietuvos istorijos laikotarpį, partizanų kovas ir tremtį. Šios vietos išsaugojimas ir puoselėjimas yra svarbus indėlis į tautos atminties išsaugojimą ateities kartoms.

tags: #albino #stasiukyno #sodyba