Napoleono lobis - kiekvieno lobių ieškotojo svajonė. Ar tikrai prancūzų paslėptas grobis iš Rusijos dar nerastas? Šiame straipsnyje panagrinėsime, kokie mitai apgaubia šį lobį ir kokia yra tikrovė.
Prancūzams puolant Rusiją bei užėmus Maskvą, viskas buvo plėšiama neregėtais mastais, įskaitant ir cerkves. Buvo grobiami kryžiai, ikonos ir jų sidabriniai ar auksiniai apkaustai. Knygoje „Клады Отечественной войны“ gan smulkiai aprašoma, kas ir iš kur buvo pagrobta. Grobio tikrai buvo daug.
Napoleono armijos atsitraukimas iš Rusijos. Iliustracija: Wikimedia Commons
Lobio paieškos Baltarusijoje
Baltarusijoje aptiktos tik turtų užuomazgos, kas neabejotinai buvo pamesta Didžiosios armijos karių. Šiek tiek brangenybių vėliau gryžę prancūzai ieškojo, kai kurie jas ir išsikasė.
Vieni iš pirmųjų turtus paslėpė Poniatovskio lenkų korpuso kariai. 1941 m., vokiečiams bombarduojant rusus Baltarusijos rytuose, netoli Talačyno (Толочин), prie Krugloe ( Круглое) kaimo, bombų išsprogdintuose laukuose mėtėsi tai, kas liko iš sidabrinių ikonų apkaustų bei kitų vertybių pagrobtų iš cerkvių. Iš Mogiliovo besitraukiantys prancūzai žinojo, kad neišsaugos grobio, todėl slėpė kur galėjo, kad priešui netektų, tai matyt šiuo atveju net ikonų sidabrą ir kryžius užkasė.
Sidabriniai, auksiniai stalo įrankiai, indai, papuošalai, taip pat ir patrankos buvo skandinama ežeruose, upėse, užkasama miškuose bei prie didesnių orientyrų. Kai dar buvo neužšalusi žemė, grobis buvo užkasamas - indai, paveikslai, masyvūs sidabriniai cerkvių kryžiai, auksas ir masyvios patrankos. Duobės buvo gilios, dažnai ant turtų viršaus dėdavo žuvusiųjų lavonus, taip siekiant apsaugoti lobį.
Vėliau, kelyje nuo Maskvos link Smolensko, kai kurie turtai imti skandinti ežeruose, nes pradėjo trūkti arklių. Vieną didesnių skandinimų pavyzdį mini P. Seguras - Semliovo (Семлёво) ežerą netoli Viazmos (Вязьмa). Nors jame buvo intensyviai ieškota, jokių turtų nerasta.
Šiek tiek turtų rusai ir atsikariavo. Kazokai puldinėjo prancūzų gurguoles ar netikėtai užklupdavo kovai nepasiruošusius karius, atimdavo grobį. Kaip stambesnius tokio grobio pavyzdžius galima paminėti generolo Miloradovičiaus karių perimtus vežimus iš “pirmosios aukso gurguolės”.
Traukiantis, monetos buvo dalinamos kariams, kas kiek pasinešė, tas tiek turėjo. 1812 m. Gruodžio 5 dieną Napoleonas Smurgainiuose (Baltarusija) apsistojęs Oginskio dvare savo adjutantams išdalijo po 30000 auksinių frankų, karininkams, po 6000, kliuvo ir kariams. O pats išvyko su 50 000 aukso frankų. Taigi tikriausiai keli tokie lobiukai, kelyje nuo Smurgainių (kurie labai arti Lietuvos) iki Vilniaus ir Kauno visai tikėtini.
Napoleono armijos atsitraukimas per Berezina. Iliustracija: Wikimedia Commons
Patrankos - "Napoleono lobio" dalis
Kalbant apie patrankas, kurios irgi skaitosi kaip “Napoleono lobis”, reikia paminėti, kad jos gamintos iš bronzos. Tai įtin galingos ir sunkios patrankos (dar buvo 6, 8, 12, 24 svarų kalibro).
Po karo iš visur į Kremliaus tvirtovę buvo sutemptos paliktos prancūziškos 875 patrankos (galima pamatyti ir šiandien), taigi manoma, kad tos likusios 319 buvo užkastos ar paskandintos, jeigu jų nesurado rusų kariai. 1814 m. duomenimis vien iš Vilniaus buvo atitemptos 237 patrankos, kai iš Borisovo buvo tik 22.
Reikia paminėti, kad kiekvienas didžiosios armijos pėstininkų, kavalerijos ar artilerijos pulkas turėjo savo vėliavą su auksiniu ereliu (ereliai labai panašūs į buvusius Romos imperijoje). Iš 265 šiame kare dalyvavusių pulkų erelių likęs tik vienas, kuris saugomas Ermitažo muziejuje, kiti pasiliko Rusijos, Baltarusijos žemėje. Gruodžio 2 d. maršalas Nėjus Selicos kaime (Селица, Baltarusija) surinko pulkus ir Napoleono įsakymu šie ereliai buvo specialiai sulaužyti ir užkasti.
Ilgasis XIX a. su Valdu Rakučiu #5. Napoleono karai 2/3
Armijos kasa ir monetos
Armiją sudarė Prancūzijos sąjungininkės - Italija, Lenkija, Bavarija, Šveicarija ir t.t. (Buvo ir Austrija ir Prūsija, bet šalutiniuose frontuose) taigi ir armijos kasos buvo atskiros. Atskiri armijos korpusai turėjo savo iždą skirtą tam tikram skaičiui karių. Savaime suprantama gausiausi turtai buvo prancūzų, italų bei bavarų rankose.
20 Prancūzijos Frankų svėrė 6,45 g, o 40 frankų 12,90 g aukso 900 prabos. Iki 1805 m. metai monetose buvo rašomi revoliucijos kalendoriumi, o nuo 1806 m. Pats Napoleono profilio vaizdavimas tikrai primena senovės Romos monetas su imperatoriais. Nors visų metų atvaizdai panašūs, bet geriau įsižiūrėjus, skirtumų tikrai yra. Taip pat, Napoleonui tapus imperatoriumi, monetose jis vaizduojamas su laurų vainiku.
Pinigai buvo skirti karių algoms bei armijos atsiskaitymams. Taigi gryžtant prie temos, grobis iš Maskvos ir pasiliko kažkur, didžiąjame kelyje ar netoli jo, miškuose, ežeruose ir upėse nuo Maskvos iki Berezinos. Baltarusijos teritorijoje prasidėjo prancūzų iždo praradimai. Prie Berezinos, jos pakrantėse, Borisovo apylinkėse užkasinėjo jau “bačkas” su aukso monetomis. Nebuvo jų tiek daug, bet vienoje vietoje galėjo būti paskandintos ar užkastos kokios dvi, kitoje vietoje trys ar keturios keturios aukso statinaitės, bet tikrai ne nesuskaičiuojamos dešimtys kaip mes norėtume.
Apytikslė Didžiosios armijos statistika žygio pradžioje:
| Elementas | Kiekis |
|---|---|
| Kariuomenė | ~500 000 |
| Patrankos | 1204 |
| Vežimai su grobiu (apytiksliai) | ~270 |
Napoleono lobis Lietuvoje: Panerių kalvos ir Vievis
Apie ką daugiausiai svaisčiojama Lietuvoje - Napoleono armijos kasa prarasta Panerių kalvose bei prie Vievio. Lobio senai nebėra - dalis buvo iškart išdalinta prancūzų kariams, o tai kas dar liko kazokai ištaršė dar tą dieną kai rado. Taip ir buvo - nuo kalvų nuslydus vežimams, dėžės su auksu pačios atsidarė, kaip bitės prie medaus puolė ir prancūzų kariai, ir rusų kazokai. Kazokai Panerių auksą panaudojo Sankt Peterburgo Kazanės soboro apdailai.
Jei spėjo paslėpti - išsekę mirusieji krisdavo tiesiai ant kelio, ir nuo kritusiųjų likę prancūzai plėšdavo rūbus, ne auksą. 1812 m. Atsitraukimo metu kariuomenė buvo visai pakrikusi, išbadėjusi (išskyrus imperatoriaus gvardiją ir likusius rikiuotėje karius su didesne drausme ir bei aprūpinimu). Nors auksinių monetų Žygio metu turėjo daug kas, maisto įsigyti nelabai buvo iš kur.
Yra žinoma, kad esant žemės įšalui, kariai užkasdavo grobį, auksą ar statinaitę su monetomis buvusios stovyklos laužavietės vietoje.
Tačiau kaip besvajotume, jei Lietuvoje kažką rimtesnio nei sagas ar kepurių kokardas atrastų, nustebčiau. Sagos šiandien dažniausias 1812 m. karo radinys, dažnai daug pasakantis apie prancūzų kariuomenės judėjimą. Baltarusijoje prancūzai traukėsi dar organizuotai, rikiuotėje, bet nuo Berezinos iki Vilniaus visiškai pakriko. Vilniuje kažką slėpti laiko jie visai neturėjo, rusai labai greitai pasivijo, o apie Kauną legendų yra…
tags: #akmuo #traukiantis #turtus