Akcijų Nuosavybės Pajamingumas: Apibrėžimas ir Svarbiausi Aspektai

Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas yra akcijų nuosavybės pajamingumas, kokios būna akcijos, kodėl jos leidžiamos ir kaip vyksta prekyba akcijomis.

Kas yra Akcija?

Akcija - tai nuosavybės vertybinis popierius, kurį įsigijęs asmuo įgyja tam tikrų teisių, pavyzdžiui, teisę dalyvauti bendrovės valdyme, t. y. balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, teisę gauti dividendus, teisę į bendrovės turto dalį, likusią po bendrovės likvidavimo ir kt.

Akcijų įsigijęs asmuo tampa akcinės bendrovės bendraturčiu arba vieninteliu savininku - tai priklauso nuo įsigytų akcijų kiekio. Kiekviena akcija yra maža bendrovės dalelė, asmuo jų gali įsigyti mažiau ar daugiau, žiūrint kiek jis tam gali skirti pinigų.

Šiais laikais, kai yra elektroninių pinigų, akcijų įsigijęs asmuo tokių popieriaus lakštų negauna - finansų maklerio įmonė (t. y. sąskaitų tvarkytojas) atidaro asmens vertybinių popierių sąskaitą ir joje pažymi, kiek ir kokių akcijų jis turi.

Akcijų Tipai

Visos akcinių bendrovių akcijos yra vardinės, o pagal akcijų savininkams suteikiamas teises jos skirstomos į paprastąsias ir privilegijuotąsias.

Paprastosios Vardinės Akcijos (PVA)

Paprastosios vardinės akcijos (PVA) sudaro pagrindinę akcinės bendrovės akcijų dalį. Visos paprastosios vardinės akcijos suteikia balsavimo teisę, t. y. viena akcija suteikia vieną balsą. Akcininkai susirinkimuose balsuoja įvairiais bendrovei svarbiais klausimais (tvirtinant finansinę atskaitomybę, auditorių išvadas ir ataskaitas, renkant bendrovės valdymo organus ir kt.).

Akcininkai turi teisę gauti dividendus, tačiau dividendų išmokėjimas jiems nėra garantuotas. Paprastųjų akcijų savininkai dividendus gali gauti tik tada, kai jie būna išmokėti privilegijuotųjų akcijų savininkams ir lieka pelno paprastųjų akcijų savininkų dividendams.

Akcinei bendrovei bankrutavus ar priėmus sprendimą dėl likvidavimo, paprastųjų akcijų savininkai likviduotos bendrovės turtą gauna paskutiniai.

Privilegijuotosios Vardinės Akcijos (PrVA)

Privilegijuotosios vardinės akcijos (PrVA) - tai vertybiniai popieriai, garantuojantys jų savininkams tam tikrus dividendus, bet paprastai nesuteikiantys balsavimo teisės. Privilegijuotųjų akcijų išleidusios bendrovės įstatuose turi būti nustatytas privilegijuotųjų akcijų dividendo dydis, skaičiuojamas kaip akcijos nominaliosios vertės procentas.

Privilegijuotosios akcijos skirstomos į akcijas su kaupiamuoju dividendu ir akcijas su nekaupiamuoju dividendu.

• Akcijos su kaupiamuoju dividendu: savininkui garantuojama teisė į nustatyto dydžio dividendą. Jeigu dividendams skirtos pelno dalies neužtenka visam nustatytam dividendui išmokėti, išmokama proporcingai sumažinta suma, o neišmokėta suma perkeliama į kitus finansinius metus.
• Akcijos su nekaupiamuoju dividendu: savininkams neišmokėta suma į kitus finansinius metus neperkeliama.

Akcininkams nusprendus, privilegijuotosios akcijos gali būti keičiamos į paprastąsias akcijas.

Darbuotojų Akcijos

Akcinės bendrovės gali išleisti ir darbuotojų akcijas, jeigu tai nustatyta jų įstatuose. Tai paprastosios vardinės akcijos, turinčios darbuotojų akcijų statusą. Šių akcijų įsigyti gali tik jas išleidusios bendrovės darbuotojai. Darbuotojų akcijų galiojimo terminas yra ne ilgiau kaip 3 metai, o jam pasibaigus šios akcijos laikomos paprastosiomis akcijomis.

Kodėl Leidžiamos Akcijos?

Išleisdamos akcijas, akcinės bendrovės gauna lėšų (pinigų ar turto), kurios joms padeda plėtoti veiklą nesiskolinant iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, bankų. Akcijų įsigijęs asmuo bendrovei pinigų neskolina, jo investuoti pinigai tiesiogiai panaudojami tolesnei bendrovės veiklos plėtrai.

Prieš investuojant į akcijas nereikėtų pamiršti, kad esama su šiuo investavimo būdu susijusios rizikos. Jeigu bendrovė veikia sėkmingai ir uždirba pelno, akcininkai turi naudos. Visuotiniame akcininkų susirinkime jie nusprendžia, kaip paskirstyti uždirbtą pelną - jį skirti veiklos plėtrai ar išmokėti dividendus. Jeigu akcininkams nuolatos išmokami dividendai, akcijų vertė gali kilti. Tačiau jeigu bendrovė veikia nuostolingai ar net bankrutuoja, jos akcijų vertė krinta, akcininkams dividendai nebeišmokami, į tokią bendrovę investavęs investuotojas tiesiog praranda pinigus.

Svarbu! Dėl nesėkmingos bendrovės veiklos negalima kaltinti tik jos vadovybės ar nesėkmingai susiklosčiusių aplinkybių. Esama ir tokių rizikos veiksnių, kaip bendra vertybinių popierių rinkos ar šalies ekonomikos būklė - ji gali labai paveikti akcijų kainą. Be to, kai kurias bendrovių akcijas sunku parduoti, nes jos visiškai nepaklausios (nelikvidžios).

Todėl labai svarbu teisingai pasirinkti, į kurią akcinę bendrovę investuoti pinigus.

Pirminė Vertybinių Popierių Apyvarta

Visuotiniame akcininkų susirinkime gali būti priimtas sprendimas padidinti akcinės bendrovės įstatinį kapitalą išleidžiant naujų akcijų arba pasiskolinti lėšų išleidžiant obligacijas. Kaip tokiu atveju vyksta akcijų platinimas ir kaip galima jų įsigyti?

Akcininkų susirinkimui nusprendus išleidžiamas akcijas platinti viešai, t. y. visiems jų pageidaujantiems asmenims, bendrovė per biržą (jei biržoje prekiaujama jos akcijomis) arba per pasirinktą visuomenės informavimo priemonę paskelbia informaciją apie akcijų platinimą.

Skelbime paprastai nurodoma iš anksto nustatyta platinimo tvarka ir terminai. Akcijas bendrovė gali platinti pati arba dėl jų platinimo sudaryti sutartį su tarpininkais. Asmuo, norintis įsigyti akcijų, turi kreiptis į platintoją (bendrovę ar tarpininką) ir, jeigu apsisprendžia jų įsigyti, pasirašyti akcijų pasirašymo sutartį. Šioje sutartyje nurodoma apmokėjimo už įgytas akcijas tvarka ir terminai, įsigyjamas akcijų kiekis.

Prieš viešai platindama teisės aktuose nustatytą akcijų kiekį bendrovė turi parengti atitinkamą dokumentą - akcijų prospektą. Jis turi būti patvirtintas priežiūros institucijos. Prospektas yra investuotojams skirtas dokumentas, kuriame pateikiama informacija apie siūlomų akcijų suteikiamas teises, platinimo ir apmokėjimo tvarką, terminus, išsami informacija apie akcijas išleidžiančios bendrovės finansinę padėtį ir jos veiklos pobūdį.

Antrinė Vertybinių Popierių Apyvarta

Išplatinus išleistus naujus vertybinius popierius pirminės apyvartos metu, tolesnis jų pirkimas ar pardavimas vyksta antrinėje vertybinių popierių rinkoje.

Antrinė vertybinių popierių apyvarta gali vykti reguliuojamojoje rinkoje, t. y. išleistos akcijos gali būti įtrauktos į biržos prekybos sąrašus, arba sandoriai gali būti sudaromi nereguliuojamojoje rinkoje, t. y. už šios biržos ribų.

Asmuo, nusprendęs pirkti ar parduoti biržinių bendrovių vertybinių popierių, tai gali atlikti tik per biržos narį - finansų maklerio įmonę arba komercinį banką.

Vertybiniai popieriai, kurie yra išleisti į viešąją apyvartą, bet nėra įtraukti į biržos prekybos sąrašus, vadinami nebiržiniais vertybiniais popieriais. Prekyba jais biržos centrinėje rinkoje nevykdoma, dėl jų gali būti sudaromi tiesioginiai sandoriai biržoje arba nebiržiniai sandoriai.

Tarpininkai

Prekiauti vertybiniais popieriais biržoje galima tik per tarpininkus, turinčius leidimą prekiauti biržoje. Asmenines vertybinių sąskaitas tvarkyti irgi gali tik tarpininkai, todėl labai svarbu žinoti, kur kreiptis dėl tarpininkavimo, kurią finansų maklerio įmonę ar komercinį banką pasirinkti. Tarpininkai, teikiantys investicines paslaugas, privalo turėti priežiūros institucijos išduotą licenciją verstis tokia veikla.

Akcijos gali būti privilegijuotosios arba paprastosios vardinės. Gali būti išleidžiamos įvairių klasių akcijos. Klasės gali būti žymimos raide, pradedant nuo A. Akcijų klasės dažnai yra siejamos su balsavimo teisėmis, kurias suteikia tokios akcijos. A klasės akcijos suteikia jų turėtojams daugiau balsų negu B klasės akcijos ir t.t.

Akcijų kainų svyravimai yra didesni, lyginant su skolos vertybiniais popieriais ar investiciniais fondais.

Perkant bei parduodant akcijas trumpam laikotarpiui taip pat yra galimybė uždirbti, tačiau tokiu atveju pelnas dažniausiai gaunamas iš akcijos vertės padidėjimo, o ne iš mokamų dividendų ar bendrovės generuojamo pelno. Toks investavimo būdas yra labai rizikingas, nes reikalauja labai aiškios strategijos, investavimo rizikos valdymo, disciplinos, laiko rinkų stebėjimui bei analizei ir pan.

Investavimo į nuosavybės vertybinius popierius pelningumas trumpu laikotarpiu gali labai ženkliai svyruoti, tačiau tokias finansines priemones išlaikius ilgiau (10 - 20 metų), dažniausiai jų vidutinis metinis pelningumas bus didesnis nei pinigų rinkos priemonių ar skolos vertybinių popierių. Tuo tarpu akcijų likvidumas labai priklauso nuo konkrečios rinkos ar bendrovės, į kurią yra investuojama.

Investuojant į akcijas, mokesčius susimokėti turi patys investuotojai, t. y. Jūs. Turėkite omenyje, kad pardavus vertybinius popierius reikia deklaruoti pajamas, apskaičiuoti ir sumokėti mokesčius. Už vertybinius popierius gautos pajamos turi būti deklaruojamos pagal taikytinus teisės aktus.

Dividendai

Dividendai - tai kapitalo išmoka, kurią savo akcininkams išmoka įmonės, norinčios bei galinčios tai padaryti. Ne visos įmonės išmoka dividendus, o jų dydis priklauso nuo daugelio vidinių bei išorinių aspektų.

Kaip taisyklė, dividendai yra išmokami grynaisiais pinigais, išmokant juos vieną, ar du kartus per metus. Įmonės vadovybė kiekvienais metais sprendžia kokia suma bus išmokama dividendais, o išmokėjimą patvirtina akcininkų susirinkimas.

Paprastai didžiosios (tarptautiniu mastu) kompanijos turi stabilią 'dividendų politiką', pagal kurią kiekvienais metais ir formuoja išmokas akcininkams. Tokiu atveju investuotojams yra lengviau įvertinti, kokios dividendų sumos jie gali tikėtis iš savo turimų investicijų į akcijas.

Jei kompanija nemoka dividendų - tai dar nebūtinai blogas ženklas investuotojui. Jei tokia įmonė yra sparčioje augimo fazėje, visiškai normalu, kad ji neišmoka jokių kapitalo išmokų, nes gali tuos pinigus panaudoti efektyviau - investuodama į sėkmingą verslą bei jo plėtrą.

Dividendų Išmokėjimo Koeficientas

'Dividendų išmokėjimo koeficientas' parodo kokia įmonės pelno dalis išmokama dividendais.

Formulė: Dividendų išmokėjimo koeficientas = paprastųjų akcijų dividendai / įmonės grynasis pelnas

Normalu, jei kompanija esanti stabilioje fazėje dividendais išmoka 30%-70% procentų savo pelno, likusią dalį investuodama į plėtrą.

Dividendinis Pajamingumas

Dividendinis pajamingumas yra akcijos rodiklis, parodantis dividendo, kurį akcininkas gauna iš tos akcijos, dydį lyginant jį su akcijos kaina biržoje.

Formulė: Dividendinis pajamingumas = dividendas vienai akcijai / akcijos kaina

Daugeliu atveju aukštas dividendinis pajamingumas yra geras požymis, ir "dividendinėms akcijoms" jis gali sudaryti 3%-8% (priklausomai nuo sektoriaus, rinkos, infliacijos, palūkanų normų lygio) esant normalioms rinkos sąlygoms, priklausomai nuo kitų aplinkybių.

Paskutinė Dividendų Išmokėjimo Diena (ex-dividend date)

Paskutinė dividendų išmokėjimo diena (ex-dividend date) - tai pirmoji diena, kai investuotojas jau nebepretenduoja į išmokamus dividendus. Būtent šią dieną akcijų kaina (ir vertė) nukrenta dydžiu, panašiu į išmokamą sumą.

Jei esate fizinis asmuo, šiuo metu nuo Lietuvos įmonių išmokėtų dividendų mokate 15% mokestį (seniau buvo 20%), kuris pinigams pasiekus jūsų sąskaitą jau būna išskaičiuotas, kas būna pažymėta ir pažymose, skirtose pajamų deklaravimui.

Obligacijos

Obligãcija - skolos vertybinis popierius, suteikiantis jo savininkui teisę nustatytais terminais gauti iš jį išleidusio juridinio asmens nurodytą pinigų sumą (nominaliąją vertę), palūkanas ar kitą piniginį ekvivalentą arba kitas turtines teises.

Obligacijas leidžia akcinės bendrovės, savivaldybės, valstybė, tarptautinės institucijos, siekdamos pasiskolinti lėšų. Obligacijų savininkai turi tas pačias teises, kaip ir kiti emitento kreditoriai, bet neįgyja jo nuosavybės ir valdymo kontrolės. Kitaip nei akcijos, obligacijos dažniausiai teikia savininkams pastovias, iš anksto žinomo dydžio pajamas, jų palūkanas bendrovės turi išmokėti anksčiau nei akcijų dividendus, dėl to investicijos į obligacijas laikomos saugesnėmis, bet obligacijų pajamingumas mažesnis nei akcijų.

Obligacijų rinka yra pastovesnė nei akcijų rinka, jų kainų svyravimai mažesni.

Svarbiausios obligacijų charakteristikos:

• Nominalioji (išpirkimo) vertė
• Palūkanų (ar diskonto) norma
• Emisijos kaina
• Išpirkimo terminas
• Investicijų rizika
• Palūkanų mokėjimo periodiškumas

Obligacijų Skirstymas

• Pagal formą: materialiosios ir nematerialiosios
• Pagal disponavimo būdą: vardinės ir pareikštinės
• Pagal išpirkimo terminą: trumpalaikės, vidutinės trukmės ir ilgalaikės
• Pagal pajamų gavimo būdą: kuponinės ir diskontinės

Akcijos ar Nuosavas Verslas?

Daugelis jūsų turbūt ne kartą svajojote turėti nuosavą verslą, netgi turėjote puikių idėjų kaip jis turėtų atrodyti ir jau įsivaizdavote, kokius turtus susikrausite. Tačiau verslui dažniausiai reikalingos didelės investicijos, žinios, patirtis, o galiausiai dar ir esate pririštas prie savo įmonės vairo iki gyvos. Ir vis dėl to jūs galite turėti verslą išvengdami viso šio vargo. Jums užteks tiek investicijų, kiek turite. Turbūt suprantate, kad kalba eina apie akcijų biržą. Modernių technologijų dėka akcijos nėra vien tik turtingųjų investicinis instrumentas.

Akcijos labai išpopuliarėjo po to, kai akcijų birža tapo prieinama visiems norintiems investuoti. Šiais laikais akcijomis galima prekiauti net ir turint kelis šimtus eurų. Akcijos yra populiariausias ir vienas iš geriausių kada nors sugalvotų investicinių instrumentų. Be abejo, tokios istorijos užkrečia dar daugiau žmonių išbandyti laimę investuojant į akcijas.

Vienintelė išeitis to išvengti yra žinios. Beveik nė vienas investicinis portfelis neapsieina be akcijų, todėl žinios apie akcijų biržą jums yra tiesiog būtinos. Šis straipsnis apie akcijų biržą pradedantiesiems padės atsakyti nuo ko pradėti investuoti į akcijas.

Akcijų Biržos

Viešųjų kompanijų akcijomis prekiaujama akcijų biržose. Dažniausiai akcijų biržos yra kuriamos teritoriniu principu pvz., Vilniaus akcijų birža vadinama NASDAQ OMX Vilnius ir joje kotiruojamos tik Lietuvoje veikiančios įmonės. Kita vertus, didesnėse akcijų biržose dažnai būna kotiruojamos ir kitų valstybių įmonės, pvz., Londono akcijų birža LSE (London stock exchange) kotiruoja ir kitų Europos valstybių įmonių akcijas. Pačios įmonės sprendžia, kuriose akcijų biržose nori pardavinėti savo akcijas.

Akcijas paprasčiausia apibūdinti kaip vertybinius popierius, suteikiančius teisę į kompanijos turtą bei pelną. Kitaip tariant, turėdamas akcijų, jūs esate kompanijos bendrasavininkas.

Jūsų nuosavybės dalis įmonėje priklauso nuo turimų akcijų kiekio. Tarkim Jūs turite 100 XXX įmonės akcijų. Kaip pavyzdį paimkime, kad kompanija XXX iš viso yra išleidusi 100 000 vienetų akcijų. Vadinasi, jums priklauso 100/100 000*100%=0,1 procento įmonės.

Kiekviena akcija skaičiuojama kaip vienas balsas. Todėl turėdami vieną XXX akciją, jūs galėsite daryti 0.001 proc. įtakos įmonės strateginiams sprendimams.

Pagrindiniai akcininkai dažniausiai ne patys valdo įmonę, bet išrenka įmonės valdybą, kuri ir vadovauja kompanijos veiklai. Pagrindinis valdybos tikslas yra padidinti kompanijos vertę.

Svarbu! Akcijos yra vienas rizikingiausių investicinių instrumentų. Nėra jokių garantijų, kad investicijos į akcijas jums bus pelningos. Įmonei bankrutavus greičiausiai jūs neatgausite nė cento. Tačiau didelė rizika apdovanojama didesne grąža. Dėl šios priežasties akcijų investicinė grąža yra didesnė nei indėlių ar obligacijų. Ilguoju laikotarpiu vidutinė investicinė grąža iš akcijų yra 10-12 proc.

Mokesčiai

Investuojant į akcijas, mokesčius susimokėti turi patys investuotojai, t. y. Jūs. Turėkite omenyje, kad pardavus vertybinius popierius reikia deklaruoti pajamas, apskaičiuoti ir sumokėti mokesčius. Už vertybinius popierius gautos pajamos turi būti deklaruojamos pagal taikytinus teisės aktus.

Tuo atveju, jei Bankas turės sumokėti bet kokius papildomus mokesčius, baudas, palūkanas ar kitas išlaidas, nenurodytas Banko įkainiuose, bet susijusias su VP prekyba, saugojimu ar kitomis Banko Klientui teikiamomis investicinėmis paslaugomis, Bankas turės teisę tokias sumas nurašyti nuo Kliento Banko sąskaitos be papildomo Kliento sutikimo.

tags: #akciju #nuosavybes #pajamingumas