Lietuvių kalbos egzaminas yra vienas iš privalomųjų egzaminų, kurį kiekvienais metais laiko abiturientai. Šis egzaminas privalomas norint baigti gimnaziją ir, žinoma, stojant į aukštąją mokyklą. Pagrindinė lietuvių kalbos egzamino užduotis - rašinio rašymas. Moksleivis gali pasirinkti: rašyti samprotavimo ar literatūros rašinį. Lietuvių kalbos pamokose, mokytojai stengiasi supažindinti su abiejų rašinio rašymo ypatumais bei pateikia įvairius pavyzdžius.
Egzamino Vertinimo Bruožai
Kiekvienas egzaminas turi aiškius egzamino vertinimo bruožus, ne išimtis ir lietuvių kalbos egzaminas. Būtinai perskaitykite vertinimo bruožus.
Jaudulys Egzamino Metu
Egzaminas kiekvienam kelia įtampą bei nerimą. Norint egzamino metu jaustis ramiau ir rimčiau nusiteikusiam - prieš egzaminą išsimiegokite. Laiką prieš egzaminą skirkite poilsiui, maloniai veiklai, pabūkite gryname ore. Tiksliai žinokite, kiek laiko bus skiriama egzaminui.
Svarbi Informacija Apie Egzamino Vertinimą
Pradėkime nuo to, kad visas rašinys yra įvertinamas 100 proc. ir jame galima surinkti 50 taškų. Rašinio turinio vertinimą sudaro 40 proc. (galima surinkti maksimum 21 tašką): čia vertinami bendri abituriento gebėjimai kryptingai analizuoti, argumentuoti, vertinti, pagrįstai apibendrinti bei gebėjimas tinkamai paremti teiginius kūriniu ir kontekstu.
Daugiau nei trečdalį - 35 proc. (19 taškų) rašinio turinio vertinimą sudaro kalbos taisyklingumas. Čia turima omenyje gramatika ir leksika bei rašyba ir skyryba. Mažiausią dalį - 25 proc. - vertinimo skiriama teksto raiškai (galima gauti 10 taškų) t.y. Šiaip gramatinės, žodyno, rašybos ar skyrybos klaidos laikomos atskiromis, tačiau egzamine, kaip ir gyvenime, yra išimčių.
Kada Rašinys Nebus Vertinamas?
Visų pirma, abituriento darbas nebus vertinamas ir bus skiriama nulis taškų, jei užduotis nebus atlikta. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad labai svarbu parašyti reikiamą žodžių skaičių, nes jei lape nuguls mažiau negu pusė reikalaujamos apimties - darbas bus nevertinamas. Taip pat itin svarbu, kad aiškiai būtų suprasta tema, nes parašytas rašinys ne ta tema, nors ir be gramatinių ar skyrybos klaidų, tinkamos apimties, bus vertinamas nuliui.
Kiek Žodžių Turi Būti Rašinyje?
Lietuvių kalbos rašinyje reikės parašyti bent 500 žodžių, o remtis bent vienu iš trijų skliausteliuose nurodytu autoriumi. Jei nesiremsi nė vienu iš pateiktų autoriumi, tačiau temą atsakysi idealiai, nepadarysi nė vienos gramatikos klaidos, o stilius tiesiog blizgės - vistiek egzamino neišlaikysi. Taip pat ir su žodžiu skaičiumi - jei neparašysi bent pusės (o tiek tikrai parašysi, jei laikysiesi mano (ir daugumos mokytojų, bet jos, deja, dažniausiai 'normaliai' nepaaiškina) rekomenduojamos struktūros) tiek - egzamino neišlaikysi.
Esminis dalykas yra tas, kad rašinio apimtis neribojama ir vertinimo komisija tikrai neskaičiuoja, kiek žodžių būna rašinyje. Praktika rodo, kad vieniems moksleiviams temai puikiai atskleisti užtenka ir 1 A4 formato puslapio, kiti prirašo ir 3 puslapius, tačiau temos būna nesupratę.
Kaip Gauti Geresnį Įvertinimą?
Egzamino vertinimo bruožai yra labai svarbūs, todėl būtina juos perskaityti. Taip pat svarbu žinoti, kad egzaminas kiekvienam kelia įtampą ir nerimą, todėl prieš egzaminą reikia išsimiegoti ir skirti laiko poilsiui. Tiksliai žinokite, kiek laiko bus skiriama egzaminui.
Patarimai, kaip gauti geresnį įvertinimą:
- Aiški, logiška struktūra
- Įdomus pirmasis sakinys (citata, palyginimas)
- Kryptingas probleminis klausimas paskutiniame sakinyje
Taigi rašydamas PAPASAKOK skaityto kūrinio epizodus, NUPASAKOK rašytojo sukurtą kraštovaizdį, APIPASAKOK veikėjus, PERPASAKOK skaitytas, matytas, girdėtas įtakingų, žinomų žmonių gyvenimo istorijas. Kurk ,,NARATYVĄ"- tai ir pakankamai lengva, ir kur kas geriau nei esą samprotauti, tai yra ,,pilstyti iš tuščio į kiaurą".
Struktūra
Rekomenduoju rašyti įprastinį penkių (keturių) pastraipų rašinį - taip ir pačiam bus lengviau ir vertintojui priimtiniau, kadangi viskas paprasta ir struktūriška. Taigi, Tavo rašinys turėtų susidėti iš trijų dalių ir penkių (keturių) pastraipų:
- Įžanga
- Dėstymas
- I teiginys
- II teiginys
- III teiginys (nebūtina)
- Išvados/Apibendrinimas
Sakoma, kad geriausia dėstymo pastraipas numeruoti tokia tvarka: stipri, silpniausia bei stipriausia (dramblio šeimos principas, ar kaip jis ten vadinasi...), tačiau vėlgi - jei Tau tavo teiginys/pastraipa atrodo stipriausias, nereiškia, kad ir vertintojui jis toks pats bus, juk kiekvieno nuomonė skirtinga, todėl nesiūlau į tai kreipti dėmėsio, nors pati II dėstymo pastraipą dažniausiai rašydavau tokią, kurioje nesiremiu literatura, o teiginį argumentuoju istorija (dažniausiai), spektakliu ar matytu filmu (retai taip dariau (arba greičiausiai niekad), bet sako, kad irgi geras argumentas).
Kaip Rašyti Įžangą?
Pirmoji rašinio dalis yra svarbiausia ir tik ji lemia ar darbą skaitys su susidomėjimu, ar todėl, kad reikia. Privalu įžangoje padaryti gerą įspūdį. Kaip tai padaryti?
- Aiški, logiška struktūra
- Įdomus pirmasis sakinys (citata, palyginimas)
- Kryptingas probleminis klausimas paskutiniame sakinyje
Įsivaizduok, kad įžanga - tai lyg piltuvėlis - pradedi rašyti ne konkrečiai, kalbi apie temą, bet kartu ir apie orą, o įžangos pabaigoje keli probleminį klausimą, kuris glaudžiai susijęs su duotąja tema - žodžiu, iš pradžių viskas plačiai, o link 'galo' siaurėja.
Kaip Rašyti Dėstymą?
Mano supratimu, viena iš sėkmingai išlaikyto egzaminų paslapčių - tai puiki dėstymo struktūra, kuri leidžia skaitytojui nuosekliai perskaityti rašinį. Turbūt nekartą jau teko girdėti apie tokią dėstymo struktūrą, kuri susideda iš septynių/aštuonių sakinių ir atrodo maždaug taip:
Teiginys -> Samprotavimas pagal teiginį, siejant su šiomis dienomis -> Sakinys - tiltas/perėjimas -> Argumentas -> Kontekstas -> (samprotavimas - nebūtina) -> Dalinė išvada
Parašius tokios struktūros pastraipą, nebereikės jaudintis, kaip pasiekti tą 500 žodžių ribą (nes pastraipa susidės mažiausiai iš 120-150 žodžių, tai trys dėstymo pastraipos - jau 400+ žodžių! Taip pat tokia pastraipa yra nuosekli, todėl bus mažiau minties šuolių - stiliaus klaidų.
Pavyzdžiai
Įžangos pavyzdys:
„O gal tėvynę reikia visą laiką lipdyti ir kurti, kurti ir lipdyti?“ Seniausioje žmonijos knygoje - Biblijoje - teigiama: „Dievas pasaulį sukūrė per šešias dienas, o septintą - ilsėjosi“. Deja, mūsų tėvynė nebuvo sukurta kažkam spragtelėjus pirštais - ištisus šimtmečius protėviai kovojo dėl laisvės, o kiekvienas išlietas kario kraujo lašas priartindavo prie svajonės išsipildymo - nepriklausomos Lietuvos. Atrodytų, kad daugiau mums, šių dienų lietuviams, nieko negali trūkti - turime tą išsvajotąją laisvę. Tačiau ar to užtenka? Manau, ne. Taigi, kodėl nuolat svarbu „kurti ir lipdyti“ tėvynę?
Įžangos pavyzdys:
Ką žmogus atranda prarasdamas? Sakoma, kad gyvenimas - tai lyg ilga kelionė, kuri yra kupina atradimų ir praradimų, kurių dėka žmogus tobulėja dvasiškai. Vienas turtingiausių pasaulio žmonių, Donaldas Trampas, yra pasakęs: „Kartais pralaimėdamas mūšį, žmogus atranda naujų būdų kaip laimėti karą“ - perfrazuodama šią mintį galiu teigti - tik atsisakydami kai kurių dalykų ir taip palikdami savo komforto zoną, galime gyvenime atrasti kažko naujo ir neįprasto. Taigi, ką asmuo gali atrasti ir pažinti tik tada, kai netenka kitų, kartais brangių ir svarbių, dalykų?
Valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą šiais metais laikys maždaug du trečdaliai abiturientų - apie 17,3 tūkst. Likę moksleiviai (apie 8,5 tūkst.) laikys mokyklinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą. Egzamino metu reikės atlikti vos vieną užduotį - parašyti rašinį. Yra pateikiamos dvi samprotavimo rašinio ir dvi literatūrinio rašinio temos. Taigi bus galima rinktis vieną iš keturių temų.
Svarbu: Valstybinio brandos egzamino literatūriniame rašinyje pasirinktą temą reikalaujama atskleisti analizuojant kūrinius ir jų kontekstus. Prie kiekvienos rašinio temos bus pateikta po tris klausimus, kurie kandidatui padės rinktis rašymo kryptį.
Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino vertinimo instrukcijos yra patvirtintos Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus įsakymu ir paskelbtos NEC interneto svetainėje. Kad išlaikytų valstybinį brandos egzaminą, kandidatas turi surinkti ne mažiau kaip 30 proc.
| Vertinimo Kriterijus | Procentinė Dalys | Maksimalus Taškų Skaičius |
|---|---|---|
| Rašinio turinys | 40% | 21 |
| Kalbos taisyklingumas | 35% | 19 |
| Teksto raiška | 25% | 10 |
Tikimės, kad šie patarimai padės jums sėkmingai pasiruošti lietuvių kalbos egzaminui ir parašyti puikų rašinį!