Daugiabučiuose namuose dažnai kyla įvairių problemų, susijusių su vandentiekiu. Viena iš tokių problemų - trūkę vandentiekio vamzdžiai, kurie gali palikti gyventojus be karšto vandens. Straipsnyje aptariame, ką tokiu atveju reikėtų daryti gyventojams, jeigu kaimynas ar kaimynė atsisako griauti sieną tam, kad būtų likviduotas gedimas.
Vamzdyno avarija ir kaimynų nesutarimai
Anot vilnietės Agnės (vardas pakeistas, redakcijai žinomas), kovo 15 dieną viename iš Vilniaus daugiabučių dingo karštas vanduo. Pasirodo, trūko karšto vandens vamzdis, o jį sutvarkyti galima tik per moters, kuri gyvena penktame daugiabučio aukšte, buto sieną. Žurnalistams Agnė teigė, kad koridoriuje pasikalbėjo su gedimą šalinti atvykusiu darbininku ir šis prasitarė, jog remonto darbai gali užtrukti. Pasirodo, kad penktame aukšte gyvenanti moteris atsisako, jog būtų griaunama jos buto siena. Kaimynė argumentavo, kad bute beveik negyvena ir karšto vandens jai nereikia.
Portalo LRT.lt žurnalistams nuvykus į įvykio vietą, paaiškėjo, kad vamzdis buvo trūkęs ne penktame, bet ketvirtame aukšte. „Kovo 15 d. trūko karšto vandens vamzdis perdangoje tarp ketvirtame ir penktame aukšte esančių butų. Reikėjo patekti į penkto aukšto butą, tačiau jame bendro naudojimo vamzdynai buvo uždengti apdailos medžiagomis, kurių buto savininkai ardyti nesutiko. Vamzdynai šiame name yra ne sienoje ir jie turi būti atviri“, - situaciją komentuoja R.
„Penktadienį darbininkams niekaip nepavyko susisiekti su penktame aukšte gyvenančia buto savininke, todėl jie užsuko karštą vandenį visam savaitgaliui. Pirmadienį buvo sutarta, kad jie atvyks 8 val. „Tuomet laukėme nuo pirmadienio iki sekmadienio, bet pirmadienį darbininkai turbūt negalėjo susisiekti su buto šeimininke arba ji atsisakė, todėl darbininkai pradėjo griauti sieną mano bute. Pasirodo, kad būtent vamzdis buvo trūkęs būtent ties mano butu.
Gyventojų atsakomybė ir tinkamas buto įrengimas
Daugelis gyventojų, norintys padailinti butą, dureles, už kurių yra svarbūs vandentiekio vamzdžiai, tiesiog paslepia gipskartonio siena, nors tokia savavališka veikla nėra galima.
„Prieš remontuojant ar įrenginėjant butą, gyventojai turėtų apgalvoti viską taip, kad apdaila neuždengtų bendro naudojimo vamzdynų ir būtų paliktas priėjimas bei galimybė patikrinti jų būklę ar operatyviai likviduoti inžinerinės įrangos avarijas.
Vonios kambario santechnikos paaiškinimas per 4 minutes. [Jūs GALITE tai padaryti!] #pasidaryk pats #santechnika
„Niekas nenori, kad pas jį būtų mosuojama plaktukais, kai nėra planuoto remonto. Žmonės nesupranta, kad per jų butus eina bendros nuosavybės sistemos, ir, jeigu kažkur įvyksta gedimas, deja, bet taip, reikia daryti (griauti sieną - LRT.lt)“, - sako P.
Tačiau, jei vamzdynų remonto darbai buvo atliekami ne konkrečiame bute, o bendro naudojimo patalpose, po remonto darbų viską privalome palikti taip, kaip tai atrodė prieš pradedant darbus. „Taigi, jei tenka išdaužyti betoną grindyse, kad pasiektume vamzdyną, po remonto darbų tą ertmę turime užtaisyti (užbetonuoti)“, - sako A.
Daugiabučių namų atnaujinimo darbai
Daugiabučiuose namuose nuolat vyksta įvairūs atnaujinimo darbai, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę ir užtikrinti pastato saugumą. Štai keletas pavyzdžių:
- Šildymo sistemos pertvarkymas ar keitimas (magistralinių vamzdynų keitimas, izoliavimas, balansinių ventilių ar kitos balansavimo įrangos įrengimas, radiatorių butuose keitimas, šildymo stovų keitimas keičiant šildymo sistemą į dvivamzdę, termostatinių ventilių įrengimo), karšto vandens sistemos pertvarkymas, vamzdynų keitimas (įskaitant butuose esančius gyvatukus), esamo neautomatizuoto šilumos punkto modernizavimas.
- Namo šalto vandens bei kanalizacijos vamzdynų butuose ir rūsyje keitimas naujais plastikiniais.
- Įėjimo aikštelės remontas.
- 1-os laiptinės įėjimo stogelio remontas.
Šie darbai reikalauja bendradarbiavimo tarp gyventojų ir pastato administratorių, kad būtų užtikrintas sklandus ir efektyvus procesas.
