Valdo Adamkaus turto deklaracija ir visuotinio pajamų deklaravimo svarba

Visuotinis pajamų deklaravimas yra „komplekso siekiant įveikti korupciją Lietuvoje sudėtinė dalis“.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis teigia: „Mes kaip tik pradedame intensyvias diskusijas dėl Vyriausybės programos. Mūsų rinkimų programoje toks siūlymas buvo“.

Anot A. Kubiliaus, visuotinio pajamų deklaravimo svarbiausias tikslas yra vienas iš instrumentų, kuris leistų nustatyti, ar valdininkai, kiti aukšti pareigūnai įsigijo turto, pagrįsto savo teisėtomis pajamomis“.

„Svarbiausias tikslas yra pasiekti, kad būtų gaunami aiškūs įrodymai dėl valdininkų ir tarnautojų turto teisėtumo. Jeigu toks turtas įsigyjamas ne už teisėtas pajamas, toks turtas būtų pripažįstamas įgytu korupciniu būdu ir būtų nusavinamas“, - tvirtino koalicijos lyderis.

Būtent iš šių deklaracijų rinkėjai ir gali sužinoti, kokia yra reali pretendento į šalies vadovo postą turtinė padėtis. Tačiau pretendentai į valdžios olimpą slapukauja.

Savo realios turtinės padėties neatskleidė ir vienu iš rinkimų favoritų laikomas buvęs šalies vadovas Valdas Adamkus. Šio kandidato turto deklaracija rodo, kad jis yra gerokai skurdesnis, nei iš tiesų yra.

Pavyzdžiui, deklaracijoje neatsispindi apie pusė milijono dolerių, kuriuos V. Adamkus ir jo žmona Alma gavo prieš kelerius metus pardavę namą Čikagoje.

Pagal "Valstybės žiniose" skelbiamą pajamų deklaraciją V. Adamkus pernai turėjo 129 tūkst. litų turto ir 44 tūkst. litų piniginių lėšų, iš viso jo pajamos buvo 173 tūkst. litų.

Tuo metu A. Adamkienė deklaravo 1 mln. 148 tūkst. litų. Bendras V. ir A. Adamkų turtas sudaro 1 mln. 321 tūkst. litų.

Tai šiek tiek daugiau nei prieš tai - V. ir A. Adamkų bendros santaupos ir turtas sudarė 1 mln. 242 tūkst. litų, jie deklaravo neturintys jokio turto, išskyrus pinigines lėšas.

Valdas Adamkus (nuotrauka iš delfi.lt)

Dirbtinis intelektas (DI) ir teisė: ar verta pasitikėti?

Prieš kelerius metus dirbtinis intelektas (DI) - „OpenAI“ sukurtas „GPT-4“ modelis - išlaikė JAV advokatūros egzaminą, netyla ir kalbos, kad nuolat tobulėjančios DI technologijos gali pakeisti teisininkus. Tačiau ar tikrai verta teisinio patarimo klausti dirbtinio intelekto?

Advokatų kontoros COBALT vadovaujanti teisininkė Renata Vasiliauskienė teigia, kad legaltech sprendimai - technologijos, skirtos teisinėms paslaugoms automatizuoti ir optimizuoti - yra ir turi būti naudojami teisiniame darbe, tačiau juos atsirinkti reikia atidžiai ir sąmoningai.

Nevertėtų aklai pasitikėti teisiniais atsakymais, kuriuos pateikia bendro pobūdžio DI įrankiai, t.y., tie, kurie nebuvo sukurti specialiai teisės klausimams spręsti. Pavyzdžiui, „chatGPT“, „DeepSeek“ ar „claude.ai“, kaip ir kiti bendro pobūdžio DI įrankiai, neturi galimybės remtis aktualiomis teisės aktų redakcijomis ar naujausia teismų praktika, nes jų apmokymui naudota informacija, pateikta iki 2025 m.

„Tai reiškia, kad naujausi įstatymų pasikeitimai generuojant DI atsakymus bent jau kol kas nėra analizuojami. Antra, ir svarbiausia, pasak R. Vasiliauskienės, yra tai, kad „chatGPT“ algoritmai buvo apmokyti pasitelkus itin didelį kiekį mokslinio ir populiariojo turinio - pavyzdžiui, vaikų grožinę literatūrą, religinius tekstus, poeziją, vartotojų komentarus, - o teisinių tekstų šioje duomenų aibėje buvo tik nedidelė dalis.

„ChatGPT“ atsakymai pateikiami tokia protinga ir rišlia forma, kad neretam sunku patikėti, jog atsakymas gali būti geriausiu atveju paviršutinis, o blogiausiu - visiškai neteisingas. Ant šio „kabliuko“ jau yra skaudžiai užkibęs ne vienas žmogus, įskaitant teisininkus.

Pavyzdys -„chatGPT“ sukurti teismų sprendimai, kurių niekada nėra buvę, tačiau jų reikėjo generuojamam atsakymui. Iš praktikos atsiradusi teisinė intuicija dažnai pasufleruoja, kad DI pateiktas atsakymas yra neteisingas. Tačiau problemų kyla, kai klausimus užduoda ne teisininkai“, - įspėja R. Vienas iš būdų apsisaugoti yra paprašyti pateikti šaltinius, konkrečias citatas, bylų numerius.

Šiuo metu situacija yra tokia, kad bendro pobūdžio DI modeliai neprilygsta tikriesiems legaltech įrankiams, kurie buvo sukurti teisininkų, apmokyti pasitelkus teisinius dokumentus, bylas, teisės aktus ir geba atlikti išskirtinai tik teisines užduotis, pažymi teisininkė.

Anot R. Dabar egzistuojantys legaltech įrankiai, orientuoti tik į teisės klausimus, padeda atlikti skirtingas užduotis. „Visi šie veiksmai atliekami vos per kelias sekundes. Taigi, galima drąsiai sakyti, kad į teisę orientuoti DI sprendimai iš tikrųjų reikšmingai pagreitina didelę dalį teisininko darbo. Tačiau ne viskas taip paprasta.

„Vidinėmis politikomis lengva uždrausti kelti klientų duomenis į teisininkams skirtus DI įrankius, tačiau žmogiškasis faktorius ir klaidų rizika dėl to niekur nedingsta. Todėl yra sprendimų, pavyzdžiui, „Harvey“, „Legora“, „vasara.ai“ ir daug kitų, kuriuos galima integruoti į vidines kontorų sistemas. Nors teigiama, kad pastarosios gali užtikrinti, kad užklausos ar net netyčia įkelti jautrūs dokumentai liktų kontoros aplinkoje, absoliutus saugumas skaitmeninėje erdvėje neegzistuoja. Todėl visos garantijos turi būti vertinamos atsargiai“, - sako R.

Kitos reikšmingos problemos - bendrų standartų trūkumas ir prieigos prie vietos teisės aktų apribojimai. Teisės aktai, sutartys, teismo dokumentai labai skiriasi skirtingose jurisdikcijose, todėl vienam įrankiui sunku sukurti tokius, kurie būtų universalūs ir tinkami visose valstybėse, teigia COBALT teisininkė.

Kalbant apie vietos teisės aktų bazes, ilgą laiką net pažangiausi legaltech įrankiai negalėjo užtikrinti, kad konsultacijos remtųsi aktualiomis vietos šalies teisės aktų redakcijomis. Pavyzdžiui „Harvey“ iki pat 2025 metų remdavosi tomis žiniomis apie teisės aktus, kurias „rasdavo“ internete, nes neturėjo prieigos prie visų šalių teisės aktų duomenų bazių.

„Sprendimas atrodo geras, tačiau ar ilgalaikis - klausimas, - svarsto R. Vasiliauskienė. - Juk daug metų kurtos ir tobulintos lietuviškos teisės aktų ir teismų sprendimų bazės greitu metu paleis savo DI sprendimus ir vargu ar norės, kad konkurentai naudotųsi šiuo įdirbiu.

Įvairiuose šaltiniuose teigiama, kad DI technologijos artimiausiu metu paveiks beveik visus darbus ir profesijas - niekas neturės imuniteto nei dabartiniam DI, nei beatsiritančiai visuotinio DI bangai. Taigi ir tūkstantmečius egzistavęs teisininko amatas keisis iš esmės, prognozuoja R.

„Tie, kurie nesugebės greitai prisitaikyti, ne tik praras pozicijas tarptautiniuose reitinguose, klientus ir talentus, bet galbūt turės susitaikyti ir su tuo, kad pralaimi technologijoms.

Dirbtinis intelektas teisėje (nuotrauka iš epaslaugos.lt)

tags: #adamkaus #turto #deklaracija