Šildymas, vėdinimas, oro kondicionavimas (ŠVOK) lemia patalpų mikroklimatą, nuo kurio priklauso komfortas, darbingumas ir sveikata. Oras yra gyvybės šaltinis, o jo kaita patalpose - sveikatos garantas. Vėdinimas ir drėgmės palaikymas - vienas svarbiausių komfortiško mikroklimato sudedamųjų dalių, kuris aiškiai jaučiamas tiek iš karto įėjus į patalpas, tiek prabuvus patalpose ilgesnį laiką. Vėdinimo sistemos įrengimas tai investicija į sveiką ir komfortišką aplinką ir kasdienę gerovę.
Esame „patalpų karta“, kuri gyvena miestuose ir vidutiniškai 90% dienos praleidžiame patalpose. Norint jaustis gerai, reikia pasirūpinti tinkamu mikroklimatu. Jį lemia keturi pagrindiniai veiksniai: oro temperatūra, oro drėgmė, oro kiekis ir oro judėjimas. Papildomi veiksniai būtų CO2 koncentracija, triukšmo lygis, apšvietimas ir pan. Prieš tai minėti pagrindiniai veiksniai yra tiesiogiai susiję su patalpų vėdinimu.
Patalpų mikroklimato komforto zonos. Šaltinis: komfovent.com
Kas yra absoliuti ir santykinė oro drėgmė?
Visi girdėjome apie santykinę oro drėgmę, matuojamą procentais, bet dar yra absoliutinė drėgmė, matuojama gramais viename kilograme oro. Svarbu žinoti, kad žiemą ir vasarą absoliuti oro drėgmė (vandens garų gramai oro kilograme) yra skirtinga. Kuo aukštesnė oro temperatūra, tuo daugiau drėgmės oras gali sukaupti ir atvirkščiai.
Higienos normos kalba apie santykinį oro drėgnumą. Pastarasis apibrėžiamas kaip ore esančio faktinio ir maksimaliai įmanomo vandens garų kiekių santykis, esant tai pačiai temperatūrai. Santykinis drėgnumas išreiškiamas procentais. Rekomenduojamas patalpų santykinis oro drėgnumas yra 30-65 %.
Sausas oras ir jo poveikis savijautai
Oro drėgmė ir komfortas yra labai susiję. Pats tinkamiausias žmogui drėgmės kiekis patalpose - apie 60 procentų, tačiau žiemos metu patalpose oro santykinė drėgmė dažnai nukrenta net žemiau 10%. Drėgmės stygius skurdina naminius augalus, kenkia namuose esantiems medžio dirbiniams ar muzikos instrumentams, bet svarbiausia - blogina žmogaus savijautą ir sveikatą.
Sausas oras neigiamai veikia gleivinę, akis ir odą - prarandamas apsauginis lipidų sluoksnis, dingsta elastingumas. Oda tampa šiurkšti, pleiskanoja. Išsausėjusi gleivinė silpnėja ir netenka savo pagrindinės funkcijos - saugoti žmogaus organizmą nuo įvairių ligų sukėlėjų. Mes pasidarome imlūs infekcijoms.
Šildymas ir vėdinimas žiemą. Šaltinis: sildymo-vedinimo-kanalai.lt
Vėdinimas žiemą ir drėgmės išsaugojimas
Turbūt suprantama, kad patalpas vėdinti reikia nepriklausomai nuo metų laiko. Tačiau žiemą patalpas reikia dar ir papildomai drėkinti, nes šaltasis sezonas kartu yra ir sausasis sezonas. Žiemą lauke absoliutinė drėgmė yra ženkliai žemesnė nei patalpose, todėl tradiciškai atvėrus langą ne tik šaldomos patalpos, bet ir mažėja drėgmė.
Kaip išsaugoti drėgmę patalpoje? Variantai yra du - galima papildomai drėkinti arba susigrąžinti. Rinkoje gausus pasirinkimas prietaisų, skirtų patalpų drėkinimui. Drėkintuvai būna karštų garų arba ultragarsiniai. Yra paprastų drėkintuvų arba tokių, į kuriuos galima lašinti maloniai kvepiančių eterinių aliejų. Dažniausia visų šių prietaisų problema - jie reikalauja specialios priežiūros ir nuolatinio valymo, be to, jie naudoja energiją. Pačiam vartotojui sudėtinga susigaudyti ir išsirinkti iš visos gausos optimalų variantą, tinkantį turimai gyvenamai erdvei.
Kitas būdas - susigrąžinti drėgmę. T.y. projektuojant pastatą numatyti pažangią vėdinimo įrangą ne tik su šilumos, bet ir su drėgmės grąžinimu. Šilumogrąžą įrenginyje užtikrina įmontuotas šilumogrąžis (rekuperatorius), populiariausi yra: rotacinis bei plokštelinis priešsrovinis. Šiuolaikiniai šilumogrąžiai sugrąžina net iki 90% šilumos. Lietuvos klimatinėms sąlygoms yra tinkamiausi vėdinimo įrenginiai su neužšąlančiais rotaciniais šilumogrąžiais, kurie skirtingai nei paprasti plokšteliniai dalį vandens garų, esančių šaliname ore, grąžina atgal į patalpas.
Rotaciniai šilumogrąžiai
Rotaciniai šilumogrąžiai yra dviejų tipų - kondensaciniai ir sorbciniai. Kondensaciniai rotacinai šilumogrąžiai efektyviai kontroliuoja oro drėgmę žiemą, tačiau kitu metų laiku efekto nėra. Sorbciniuose rotaciniuose šilumogrąžiuose pritaikyti naujausi moksliniai atradimai leidžia efektyviai kontroliuoti oro drėgmę ne tik žiemą, bet ir vasarą. Sorbcinio rotacininio šilumogrąžio paviršius padengtas specialia ceolitine danga, kuri pagerina drėgmės mainus net iki 90 %, todėl toks šilumogrąžis efektyviai kontroliuoja drėgmę - žiemą tiekiamą orą sudrėkina, o vasarą sausina. Taip visus metus patalpose palaikomas optimalus komforto lygis, kuriam nereikia jokių papildomų prietaisų.
UAB „KOMFOVENT“ yra viena iš nedaugelio įmonių Europoje naudojanti unikalią sorbcinių rotacinių šilumogrąžių gamybos technologiją. Dėl išskirtinių savybių sorbcinių rotacinių šilumogrąžių paklausa nuolat auga tiek buitinės, tiek komercinės paskirties pastatuose.
Alternatyvūs būdai palaikyti drėgmę patalpose
Be specializuotos įrangos, drėgmės lygi galima palaikyti ir kitais būdais:
- Druska, soda, ryžiai. Drėgmę gerai sugeria ir druska, valgomoji soda, ryžiai ir kitos kruopos, tad viena iš šių priemonių pripildytą dubenėlį statykite vonioje, virtuvinėse spintelėse, sieninėse spintose ir t.
- Drėgmę sugeriantys augalai. Drėgmės lygį kontroliuoti gali padėti ir augalai: pavyzdžiui, orchidėjos ir bambukai sugeria drėgmės perteklių iš oro.
- Silikoninės drėgmę surenkančios granulės ar net kačių kraikas.
Tačiau bene patogiausias, paprasčiausias ir, žinoma, vienintelis 100 % rezultatą suteikiantis būdas siekiantiems greitai sumažinti drėgmės lygį namuose - naudoti oro sausintuvus. Jie greitai padeda sumažinti drėgmę iki reikiamo lygio (20 - 50 %).
Oro drėkintuvai
Oro drėkintuvas - tai klimato kontrolės įrenginys, daugiausia skirtas patalpų oro drėgmei didinti. Pagrindinė oro drėkintuvo misija - prisotinti orą drėgmės iki optimalių (nustatytų) parametrų.Paprastai oro drėgmė svyruoja nuo 40 iki 60 %. Tačiau esant sausam orui žiemą ar vasarą šis rodiklis gali sumažėti iki 20-30 %. padidėja alergijos simptomų paūmėjimo rizika. padidėja infekcinių ligų plitimo tikimybė.
Šie prietaisai veikia paprastu principu: talpykla pripildoma vandens, o į vandenį panardinti elektrodai įjungiami. Vandeniu tekanti srovė įkaitina jį iki virimo temperatūros. Dėl virimo vanduo išgaruoja ir patenka į oro kanalą, kuriuo per tiekimo ir išmetimo įrenginį paskirstomas po visas patalpas.
Taip pat atkreipkite dėmesį! Oro drėkintuvai yra skirtingo našumo, todėl kiekviename objekte reikia individualiai apskaičiuoti drėgmės trūkumą.
Kaip nustatyti reikiamą oro drėgmės kiekį?
Orodrėgmės kiekis (absoliutinė drėgmė) Х1 ir Х2 nustatomas pagal ID diagramą, remiantis nustatytomis oro temperatūros ir santykinės drėgmės vertėmis. Norėdami nustatyti drėgmės kiekį, nubrėžkite vertikalią liniją nuo nustatytos temperatūros (apatinėje skalėje) iki susikirtimo su kreive, žymima kaip reikiamas drėgmės lygis. Nuo susikirtimo nubrėžkite horizontalią oro liniją į dešinę, kuri sankirtoje su skale rodys reikiamą absoliutaus drėgnio vertę.
Pavyzdžiui, esant 23 °C temperatūrai ir 50 % santykiniam drėgniui, 1 kg sauso oro yra 9 g vandens (t. y. drėgnio kiekis yra 9 g/kg). Pirmiau pateiktoje ID diagramoje oro temperatūros apatinė riba yra -10 °C. Kadangi drėgmės kiekis šaltame ore yra labai mažas, esant žemesnei nei -10 °C temperatūrai drėgmės kiekį Х1 galima apytiksliai įvertinti kaip 0,5 g/kg.
Langų rasojimas ir drėgmė
Žiemą ore gali ištirpti tik iki 2 gramų vandens ir jo santykinė drėgmė galėtų siekti net 100 procentų, tačiau pašildytas iki 20 laipsnių toks oras taptų per sausas gyvenamosioms patalpoms, nes jo santykinė drėgmė neviršytų 10 procentų (gyvenamosiose patalpose rekomenduojama 30-60 proc.)“.Jei 75 procentų santykinės drėgmės ir 20 laipsnių patalpos orą atvėsintume iki 10 laipsnių, tai teoriškai jo santykinė drėgmė taptų lygi 100 proc.
Taigi tarp patalpų temperatūros ir jų oro drėgmės yra glaudus ryšys, ką galima perfrazuoti šitaip: kuo daugiau šildysime ir vėdinsime patalpas, tuo mažiau jose bus jaučiama drėgmė, ir tuo mažesnė bus kondensacijos ant šaltų paviršių tikimybė.
Pasak M. Pelikšos, šiuolaikiškų langų vidinių paviršių temperatūros turėtų būti aukštesnės kaip 14 laipsnių, kai lauke oro temperatūra yra 10 laipsnių šalčio ir ne žemesnė kaip 10 laipsnių, kai lauke yra 30 laipsnių šalčio (abiem atvejais oro temperatūrai patalpose esant 20 laipsnių). „Jeigu patalpose yra normali oro drėgmė, lango stiklas neturėtų ne tik ledėti, bet ir rasoti“,- tvirtina M.Pelikša.
Docentas siūlo vengti didelio drėgmės išsiskyrimo patalpose: valgio virimo, skalbimo, maudymosi ir pan. žinoma, nevalgę ir nesimaudę nebūsime, tačiau po to būtina patalpas išvėdinti. Drėgmė išskiriama ir žmogui kvėpuojant (apie 40 g per valandą) bei prakaituojant. Netgi degdamos gamtinės dujos išskiria į orą vandens garų (sudegdamas 1 kub. metras gamtinių dujų išskiria ne mažiau kaip 1,6 kg vandens garų).
„Vėdinti patalpas reikia, kai jų ore atsiranda per daug teršalų bei perteklinė drėgmė. Jeigu įmanoma, geriausia padaryti skersvėjį ir išeiti iš patalpos kelioms minutėms, kol ten iš dalies pasikeis oras,- pataria M.Pelikša.
Taigi langų rasojimo padės išvengti dvi nesudėtingos procedūros: pakankamas patalpų šildymas ir reguliarus vėdinimas.
Gamintojai pataria patalpas vėdinti kasdien ne mažiau kaip po 15 minučių atveriant langus arba orlaides. Tačiau ir čia svarbu „neperlenkti lazdos“. patalpos turi būti reguliariai vėdinamos: kaskart po 15 min.
Normali drėgmė namuose
Šaltuoju sezonu daug dėmesio skiriame savo namų šildymui, o vasarai artėjant - vėsinimui. Tačiau ar kada nors pagalvojote apie drėgmės lygį patalpose, kuriose praleidžiate didžiąją dalį laiko? Kokia drėgmė turi būti namuose arba kokia turi būti kambaryje? Reguliuoti drėgmę namuose norint gyventi patogiai ir sveiktai - taip pat svarbu, kaip ir palaikyti reikiamą temperatūrą.
Statistikos duomenimis, net iki 20 proc. visų pastatų kaupiasi drėgmė. Interneto vartotojai dažnai ieško informacijos, kiek drėgmės turi būti namuose. Dažna užklausa - ir kiek procentų drėgmės turi būti kambaryje. Taigi, atsakome į klausimą: drėgmės pojūtis ir komfortas priklauso nuo įvairių faktorių, pavyzdžiui, metų laiko, dėvimų drabužių, kaip kūnas toleruoja drėgmę ir kt.
Tyrimai rodo, kad ideali santykinė normali drėgmė namuose turėtų būti 35-60, o optimali apie 50 %. Skirtinguose šaltiniuose šie skaičiai šiek tiek skiriasi. Pavyzdžiui, teigiama, kad jei drėgmės lygis viršija 60 %, didėja pelėsio veisimosi rizika. Jei drėgmės namuose lygis yra ženkliai per didelis, žmonės jaučiasi ypač nepatogiai. Šalindama drėgmę, mūsų oda pasitelkia aplink esant orą. Taigi, kai drėgmės lygis yra arti 100 %, prakaitas nebegali išsisklaidyti ore, o jis yra natūralus „kondicionierius“: prakaituodamas kūnas bando išlaikyti idealią 36,6 °C temperatūrą.
Siekiant suvaldyti drėgmę, namuose turėtų būti įrengta tinkama ventiliacinė sistema ar bent jau mini rekuperatorius.
Entalpiniai rekuperatoriai: privalumai ir trūkumai
Viena iš entalpijos reikšmių yra drėgno oro energija, tad kuo oras drėgnesnis, tuo jame daugiau energijos. Entalpiniu vadinamas šilumogrąžis, kuriame vyksta ne tik šilumos, bet ir vandens garų (drėgmės) mainai, t. y. jis grąžina ir slaptąją energiją, kuri yra ore vandens garų pavidalu.
Entalpinių šilumogrąžių (rotacinių ir plokštelinių) veikimo principai - skiriasi. Plokšteliniame entalpiniame-difuziniame šilumogrąžyje vandens garai perduodami per specialią membraną. Rotacinis entalpinis-sorbcinis šilumogrąžis yra padengtas specialia selektyvine danga, kuri pritraukia vandens molekules iš drėgno oro ir perduoda jas sausam tiekiamam orui.
Šiuo metu rinkoje dominuoja dviejų tipų šilumogrąžiai: rotaciniai ir plokšteliniai. Tiek vieni, tiek kiti dar skirstomi į kondensacinius ir entalpinius.
Plokštelinio rekuperatoriaus privalumai: žiemą, kai lauko oro absoliutinė drėgmė smarkiai sumažėja, ko pasekoje vėdinant patalpas labai išsausėja patalpų oras. Naudojant entalpinį šilumogrąžį, dalį drėgmės (priklauso nuo jo efektyvumo) grąžintų atgal į patalpas su tiekiamu oru. Todėl patalpose būtų palaikomas aukštesnis komforto lygis.
Plokšteliniuose šilumogrąžiuose šis procesas kelia problemų, nes, lauko oro temperatūrai nukritus žemiau -4°C, kondensatas kristalizuojasi - pavirsta į šerkšną ir užkemša šilumogrąžį. Kad to neatsitiktų, vėdinimo įrenginiuose naudojamas elektrinis pirminis oro šildytuvas, kuris automatiškai pradeda veikti, temperatūrai lauke nukritus žemiau -4° C, dėl to didėja vėdinimo sistemos sąnaudos.
Rotaciniuose šilumogrąžiuose tokių problemų nėra, nes šilumogrąžis žiemą sukasi pastoviai ir ant jo susikondensavusi drėgmė išgaruoja, sudrėkindama į patalpas tiekiamą šviežią lauko orą.
Plokštelinio rekuperatoriaus trūkumas - maišosi kvapai. Ir užšalimo tikimybė didesnė,jei be tenų.
Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvos klimato sąlygomis vėdinimo įrenginio su rotaciniu šilumogrąžiu eksploatacija bus pigesnė, o geriausią komfortą pasieksime naudodami rotacinį entalpinį-sorbcinį šilumogrąžį.
Tačiau reikia nepamiršti ir kitų svarbių vėdinimo įrenginio komponentų. Norint maksimaliai taupyti energiją, o tuo pačiu turėti ir aukščiausią komfortą, svarbi įrenginio automatika bei jos galimybės. Šiuolaikinė automatika turi būti ne tik išmani, bet ir draugiška vartotojui, t. y. Šios serijos įrenginiai yra efektyvūs, tyliai veikiantys, turi integruotą gamykloje suprogramuotą išmaniąją valdymo automatiką. Ji sukurta taip, kad galėtų savarankiškai palaikyti komfortišką patalpų mikroklimatą. žiemą maksimaliai taupo šilumą ir vasarą - vėsą. kontroliuoja drėgmę patalpose.
Taigi, apibendrinant, drėgmės lygį namuose būtina kontroliuoti ne tik dėl visos šeimos komforto, bet ir siekiant nepadaryti žalos sveikatai.
Kaip išsirinkti rekuperatorių?
tags: #absoliutine #patalpos #dregme