Šiame straipsnyje nagrinėjami Lietuvos kunigaikščio Gedimino laiškai popiežiui Jonui XXII, kuriuose atsiskleidžia to meto Lietuvos valstybės politika, religiniai klausimai ir santykiai su kaimyninėmis valstybėmis bei Vokiečių ordinu.
Popiežiaus Jono XXII laiškas Lietuvos kunigaikščiui
1317 m. vasario 3 d. popiežius Jonas XXII rašė laišką Lietuvos kunigaikščiui (tikėtina, Gediminui), ragindamas jį tapti krikščioniu. Laiške pabrėžiama krikščioniško tikėjimo svarba ir siūloma priimti krikštą.
Popiežius Jonas XXII laiške lietuvių kunigaikščiui teigia, kad:
Po pirmo ir visuotinio žmogaus piktnaudžiavimo nuopuolio, dėl kurio per vieną nusidėjusį žmogų nuodėmė, o paskui per nuodėmę mirtis pati įėjo į pasaulį, taip į visus žmones prasiskverbė pati mirtis, kadangi niekas velnio pasmerkimo, niekas amžinos nelaisvės pančių neišvengia ir niekam neatsiveria malonės grąžinimas, ir niekam nesuteikiamas grįžimas į gyvenimą, jeigu vienintelis Dievo sūnus, ateinantis gelbėti ir ieškoti, kas buvo pražuvę, nebūtų malonėjęs tapti Mergelės sūnumi tam, kad, kaip per Adomą mirtis, taip per Jėzų Kristų įvyktų mirusiųjų prisikėlimas.
Popiežius laiške prašo ir atkakliai ragina, kad kiekvienas žmogus, protaujantis sukurtas, privalantis protu daryti išvadą, jog tas, kuris jį sukūrė, yra Dievas, visuomet laikydamas prie savo širdies Jo gimimo ir Viešpaties kančios sakramentą, pagarbiai priimtų tikriausią katalikų tikėjimo tiesą, kurią pirmiausia šventieji apaštalai priėmė iš Kristaus taurios širdies. Be jos niekas niekada nepamatys Dievo. Ją Šventoji Romos bažnyčia saugo, išpažįsta ir skelbia.
Maldaujama, kad su tautomis, tau pavaldžiomis, atsisakius įsisenėjusių nuodėmių ir tamsybės klaidų, per krikšto sakramentą pereitum į Jo šviesą ir karalystę, šį tikėjimą tvirtai išlaikydamas, kad per jį jūs ir tos pačios tautos, dieviška malone išgelbėti, galėtumėte po dabartinio gyvenimo pabaigos su Dievo išrinktaisiais pasiekti tikrą [jums skirtą] palikimą, nesuteptą ir nesilpstantį, išsaugotą danguje.
Popiežius nori, kad kunigaikštis žinotų, jog jei jam bus duota iš aukščiau, po šitokių prašymų ir raginimų tu savo klausą pakreipsi ir dievobaimingai atgręši į Dievą, mūsų širdis keleriopai džiaugsis Viešpatyje, Motina bažnyčia didžiai bus pamaloninta, ir tu rasi mūsų ir Apaštalų Sosto malonių duris, atvertas tavo garbės augimui, kiek tik Dievas leis.
Gedimino laiškas Jonui XXII
Atsakydamas į popiežiaus laišką, Gediminas 1322 m. parašė laišką Jonui XXII, kuriame skundėsi Vokiečių ordino veikla ir užsiminė apie galimą atsivertimą į krikščionybę. Šiame laiške Gediminas pabrėžė, kad jo pirmtakas, karalius Mindaugas, jau buvo atsivertęs į krikščionybę, bet dėl Vokiečių ordino veiksmų visi vėl atsimetė nuo tikėjimo.
Gediminas savo laiške popiežiui Jonui XXII rašo:
Jau seniai girdėjome, kad visi krikščionių tikėjimo išpažinėjai privalo paklusti jūsų autoritetui ir tėviškumui ir kad pats katalikų tikėjimas yra Romos bažnyčios prižiūrimas. Dabar jūsų prakilnybei šiuo laišku pranešame, jog mūsų pirmtakas karalius Mindaugas su visa savo karalyste buvo atsivertęs į Kristaus tikėjimą, bet dėl žiaurių skriaudų ir nesuskaičiuojamų Vokiečių namo brolių magistro iš... visi a fide recesserunt.
Gediminas taip pat skundžiasi, kad Vokiečių ordinas žiauriai elgiasi su jam pavaldžiais gyventojais, puldinėja bažnyčias ir žudo dvasininkus. Jis teigia, kad Ordinas teisinasi, jog taip elgiasi gindamas krikščionis, tačiau Gediminas pabrėžia, kad jis pats nekariauja prieš krikščionis, o tik gina savo žemes.
Gediminas teigia, kad:
Mes krikščionis neimpugnamus ut fidem catholicam destruamus, sed ut iniuriis nostris resistamus sicut faciunt reges et principes christiani, quod patet, quia habemus nobiscum fratres de ordine fratrum Minorum et de ordine fratrum Predicatorum, quibus dedimus plenam libertatem baptizandi, predicandi et alia sacra ministrandi.
Šis laiškas atskleidžia Gedimino politinę strategiją - manipuliuoti religiniais klausimais siekiant politinių tikslų. Užsimindamas apie galimą atsivertimą į krikščionybę, Gediminas siekė palenkti popiežių į savo pusę konflikte su Vokiečių ordinu.
Pamirštas katalikų sąmokslas nuversti JAV vyriausybę
Kiti šaltiniai
Be Gedimino ir Jono XXII laiškų, yra ir kitų šaltinių, kurie nušviečia to meto įvykius. Pavyzdžiui, Saremos vyskupo Jokūbo laiškas Rygos arkivyskupui Frydrichui, kuriame pranešama apie Rygos bažnyčios padėtį bei Vokiečių ordino grobimus. Taip pat Petro iš Salsės laiškas Saremos vyskupui Jokūbui, kuriame skundžiamasi dėl Vokiečių ordino skriaudų Rygos bažnyčiai.
Šie šaltiniai patvirtina, kad Vokiečių ordinas vykdė agresyvią politiką Livonijoje ir Lietuvoje, o tai kėlė nerimą ne tik Gediminui, bet ir kitiems regiono valdovams bei dvasininkams.
Vokiečių ordino valstybė 1410 m.
Santrauka
Gedimino laiškai popiežiui Jonui XXII yra svarbus šaltinis, leidžiantis geriau suprasti XIV a. pradžios Lietuvos valstybės politiką ir religinius klausimus. Šiuose laiškuose atsiskleidžia Gedimino diplomatiniai įgūdžiai, jo siekis apginti savo valstybę nuo Vokiečių ordino agresijos ir jo manipuliavimas religiniais klausimais siekiant politinių tikslų. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į kitus šaltinius, kurie patvirtina Vokiečių ordino agresyvią politiką regione.