Pastaruoju metu Vilniaus visuomenės sveikatos centrą pasiekia daugiabučių namų gyventojų nusiskundimai dėl žemos patalpų temperatūros butuose. Neretai tai susiję ne su nepakankamu šildymu, o su kai kurių gyventojų sprendimu gyventi nešildomose patalpose.
Pagal dabar galiojančią tvarką, daugiau kaip 50 proc. butų, neturinčių skolų už šildymą, gyventojų raštišku prašymu namo patalpų šildymo pradžia gali būti atidėta. Likusieji 49 proc. turi taikstytis su kaimynų sprendimu gyventi nešildomose patalpose.
,,Sunku būtų apskaičiuoti kokią ekonominę naudą ar žalą gauna nešildomų patalpų gyventojai, - aiškina Vilniaus visuomenės sveikatos centro Ukmergės skyriaus vedėja Elena Mirinavičienė. - Tačiau, kaip teigia specialistė, pavėluotai įjungus šildymą išlaidos būna žymiai didesnės, nes reikia sušildyti atšalusias ir sudrėkusias patalpas. Statybinių konstrukcijų įdrėkimas didina šilumos laidumą, nes orą, užpildantį statybinių ir apdailos medžiagų poras, išstumia vanduo, kurio šilumos laidumas 25 kartus didesnis.
Mikroklimatas yra specifinė sąvoka, susijusi su pastatų patalpomis. Daugelis gamintojų naudoja šį žodį reklaminiuose bukletuose, pabrėždami jį kaip išskirtinį savo medžiagų privalumą - teigdami, kad patalpose su jų medžiagomis bus geras mikroklimatas. Tačiau pats mikroklimatas priklauso nuo metų laikų, patalpose vykdomos veiklos pobūdžio ir daugelio kitų faktorių.
Šiame straipsnyje aptarsime esminius mikroklimato aspektus, remiantis Lietuvos higienos norma HN 42:2009 "Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimato reikalavimai". Tikimės, kad ši informacija bus naudinga ir padės geriau suprasti, kaip užtikrinti optimalų mikroklimatą patalpose.
HN 42:2009 - Pagrindiniai Aspektai
Lietuvos higienos norma HN 42:2009 nustato mikroklimato parametrus gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpose bei bendruosius mikroklimato parametrų matavimo ir kontrolės reikalavimus. Ši norma taikoma naudojant pastatus ir yra privaloma asmenims, projektuojantiems, statantiems, rekonstruojantiems, kapitališkai remontuojantiems pastatus, kuriuose įrengiamos gyvenamosios ir visuomeninės paskirties patalpos, taip pat šilumos tiekėjams, pastatų šildymo sistemų prižiūrėtojams (eksploatuotojams) ir kontroliuojančioms institucijoms.
Svarbu pažymėti, kad ši higienos norma nustato reikalavimus visuomeninėms patalpoms, kurios skirtos lankytojams, išskyrus tas lankytojams skirtas visuomenines patalpas, kuriose dėl naudojamų technologinių reikalavimų ir specifinės veiklos nėra galimybės užtikrinti šioje higienos normoje nustatytų mikroklimato parametrų. Taip pat, ši higienos norma nenustato darbo aplinkos mikroklimato parametrų, jų verčių ir bendrųjų matavimo reikalavimų.
Rekuperatoriaus montavimas: kaip pakelti drėgmės lygį namuose?
Pagrindinės Sąvokos
Šioje higienos normoje vartojamos šios sąvokos ir jų apibrėžimai:
- Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas - patalpų oro temperatūros, temperatūrų skirtumo, santykinės oro drėgmės, oro judėjimo greičio derinys.
- Mikroklimato parametrų ribinės vertės - optimalios mikroklimato parametrų vertės, kurioms esant aplinkoje, nėra neigiamo poveikio sveikatai.
- Žemiausia ir aukščiausia leistinoji temperatūra - atitinkamai apatinė ir viršutinė normuojamo temperatūrų intervalo riba.
- Šaltasis metų laikotarpis - metų laikotarpis, kuriuo lauko oro vidutinė paros temperatūra yra ne aukštesnė kaip plius 10°C. Ji nustatoma pagal trijų parų iš eilės lauko oro vidutinę paros temperatūrą.
- Šiltasis metų laikotarpis - metų laikotarpis, kuriuo lauko oro vidutinė paros temperatūra yra aukštesnė negu plius 10°C. Ji nustatoma pagal trijų parų iš eilės lauko oro vidutinę paros temperatūrą.
- Kambariai - patalpos, apribotos perdangomis ir sienomis, tenkinančios gyvenamosioms patalpoms nustatytus higienos reikalavimus; kambariams priskiriami miegamieji, valgomieji, svetainės, gyvenamieji kambariai, virtuvės ir kitos gyventi tinkančios šiltos patalpos.
- Daugiabutis namas - trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas.
- Bendrojo naudojimo patalpos - pastato patalpos, skirtos naudotis visiems ar keliems pastato savininkams arba naudotojams; bendrojo naudojimo patalpoms priskiriami koridoriai, rūsiai, laiptinės, sandėliai ir kitos patalpos pastatuose.
- Buto pagalbinės patalpos - visos buto patalpos, išskyrus kambarius.
- Gyvenamosios patalpos - bute įrengti kambariai, taip pat atskiri kambariai, įrengti gyvenamuosiuose ir negyvenamuosiuose pastatuose (namuose).
- Lankytojams skirtos visuomeninės patalpos - pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintus Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus.
Mikroklimato Parametrai ir Ribinės Vertės
Gyvenamųjų patalpų ir lankytojams skirtų visuomeninių patalpų mikroklimato parametrai yra šie: oro temperatūra, temperatūrų skirtumas, santykinė oro drėgmė ir oro judėjimo greitis. 1 lentelėje gyvenamųjų patalpų ir lankytojams skirtų visuomeninių patalpų šaltuoju metų laikotarpiu nustatytos oro temperatūros ribinės vertės netaikomos visuomeninėms pastatų patalpoms, kuriose lankytojai būna apsirengę lauko drabužiais.
Lietuvos higienos norma HN 42:2004 „Gyvenamųjų ir viešos paskirties pastatų mikroklimatas” nustato, kad gyvenamųjų namų patalpose oro temperatūra šaltuoju metų laiku (kai trijų parų iš eilės lauko oro vidutinė paros temperatūra ne aukštesnė kaip 10 laipsnių C) turi būti ne mažesnė kaip 18 laipsnių šilumos, grindų temperatūra - ne mažesnė kaip 16 laipsnių, santykinė oro drėgmė 30-75 procentų, oro judėjimo greitis - 0,05-0,1 m/s.
Mikroklimato parametrų ribinės vertės šaltuoju metų laikotarpiu
Higienos normoje, šaltuoju metų laikotarpiu, nustatytos gyvenamųjų ir visuomeninių patalpų mikroklimato ribinės vertės yra:
- Oro temperatūra: 18-22°C
- Santykinė drėgmė: 35-60%
- Oro judėjimo greitis: 0,05-0,15 m/s
Vertinant patalpų temperatūrą svarbu, kad temperatūrų skirtumas 0,1 m ir 1,1 m aukštyje nuo grindų būtų ne didesnis kaip 3°C. Esant didesniam temperatūros skirtumui į aplinką perduodama žymiai daugiau šilumos ir jaučiamas diskomfortas.
Vertinant patalpų temperatūrą svarbu, kad oro temperatūros, išmatuotos ties grindimis ir 1,5 m aukštyje, skirtumas nebūtų didesnis kaip 2-3 laipsniai. Esant didesniam nei 4 laipsnių temperatūros skirtumui žmogaus kūno temperatūra kojose sumažėja 7-10 laipsnių. Tuomet į aplinką perduodama žymiai daugiau šilumos, jaučiamas diskomfortas. Tai svarbu atsiminti, jei namuose esama mažų vaikų, kurie dažniausiai žaidžia ant grindų.
Mikroklimato Parametrų Matavimas
Oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir oro judėjimo greitis matuojami teisės aktų nustatyta tvarka metrologiškai patikrintais termometrais, psichrometrais, anemometrais, katatermometrais ir kitais matavimo prietaisais.
Oro temperatūra, oro judėjimo greitis ir santykinė oro drėgmė matuojami 0,1 m, 1,1 m aukštyje nuo grindų patalpos viduryje 0,5 m atstumu nuo sienų ir langų. Oro temperatūra, oro judėjimo greitis ir santykinė oro drėgmė visuose matavimo taškuose turi atitikti šios higienos normos lentelėse pateiktus dydžius.
- Patalpos oro temperatūros matavimo paklaida ne daugiau kaip +/- 0,2°C.
- Santykinės oro drėgmės matavimo paklaida ne daugiau kaip +/- 0,5 %.
Netinkamo Mikroklimato Įtaka Žmogaus Organizmui
Kaip žmogaus organizmą veikia netinkamas mikroklimatas, žinoti reikėtų kiekvienam. Pasak Elenos Mirinavičienės, žema aplinkos temperatūra sutrikdo kraujotaką, dėl to nukenčia sąnarių ir nervų galūnių aprūpinimas maisto medžiagomis, paūmėja buvusios sąnarių ir nervų ligos, sumažėja imunitetas, dažniau sergama kvėpavimo takų ligomis.
Žema aplinkos temperatūra sutrikdo kraujotaką, sutrinka sąnarių ir nervų galūnių aprūpinimas maisto medžiagomis, paūmėja sąnarių ir nervų ligos, sumažėja imunitetas, dažniau sergama kvėpavimo takų ligomis. Šaltose patalpose dažniausiai būna drėgna. Dėl to gali atsirasti pelėsis, nemalonus kvapas, o patalpų ore skraidančios pelėsių sporos gali tapti alerginių ligų priežastimi.
Patalpose, kuriose yra žema temperatūra, dažniausiai būna drėgna. Tai sudaro sąlygas atsirasti pelėsiui, kuris užteršia namų orą.
Kai kurie gyventojai bando šildytis patalpas įjungę dujines virykles. Derėtų atminti, kad sudegdamas 1 kubinis metras dujų išskiria 0,8 kg vandens ir 700 litrų anglies dvideginio, jonizuoja orą. Jei nėra geros ventiliacijos, dėl to patalpų drėgmė dar labiau padidėja.
Kaip minėta, rekomenduojama gyvenamųjų patalpų santykinė drėgmė yra 30-75 proc., komforto sąlygomis - 40-60 proc.
Vėdinimo Svarba
Patalpų vėdinimas - vienas svarbiausių mikroklimatą lemiančių veiksnių. Gyvenamąsias patalpas reikia vėdinti reguliariai, bent kelis kartus per dieną. Jei nėra galimybės tai atlikti reguliariai, patalpas reikėtų vėdinti ryte ir vakare prieš miegą.
Renovuotų daugiabučių gyvenamųjų namų, kurių langai yra itin sandarūs, gyventojai susiduria su vėdinimo problema, kadangi nėra pratę vėdinti patalpų atidarant langus žiemą. Tokiais atvejais siūloma dažniau naudoti taip vadinamą „mikroventiliacinę“ langų padėtį. Planuojant langų keitimą rekomenduojama pagalvoti ar nevertėtų pasikeisti langų su orlaidėmis.
Vėdinamose patalpose judantis oras skatina odos kraujagyslių refleksus ir normalią šilumos reguliaciją, nuo to priklauso odos temperatūra, pulso dažnumas bei šiluminis komfortas. Ilgai nevėdinamose patalpose ore sumažėja deguonies kiekis, kuris įtakoje nuovargio atsiradimą, galvos skausmą, nervingumą.
Patalpas vėdinti rekomenduojama trumpai, bet intensyviai. Geriausiai patalpos išsivėdina sudarius skersvėjį.
,,Gyvenamosios patalpos turi būti tinkamai vėdinamos, - pabrėžė Elena Mirinavičienė. - Judantis oras skatina odos kraujagyslių refleksus ir normalią šilumos reguliaciją, nuo to priklauso odos temperatūra, pulso dažnumas bei šiluminis komfortas. Todėl neteisingai elgiasi tie gyventojai, kurie žiemai užklijuoja visus langus ir orlaides, netgi ventiliacijos angas. Ypač tai kenksminga butuose, kur mediniai langų rėmai pakeisti plastikiniais: medis per savo poras ir rėmų nesandarumą orą praleidžia, o plastikiniai rėmai visiškai sustabdo oro patekimą ir pašalinimą. Todėl, namuose, kuriuose yra plastikiniai langai, turi būti nuolat praviros orlaidės, ventiliacinės angos ar langas (traukiant rankeną atsidarančioji dalis šiek tiek juda). Esant žemai temperatūrai ir padidėjusiai oro drėgmei bei blogai vėdinamų patalpų ore visada nustatomas didelis mikroorganizmų kiekis.
Griežtėjant pastatų energinio naudingumo reikalavimams, vis didesnis dėmesys skiriamas pastatų vėdinimui, kuris stipriai lemia tiek pastato eksploatacines sąnaudas, tiek komforto lygį patalpose. Vėdinimas su rekuperacija tapo savaime suprantamu dalyku ir norma. Tiek ES normatyviniuose dokumentuose, tiek Lietuvos statybos techniniuose reglamentuose yra apibrėžti minimalūs šilumogrąžos temperatūrinio efektyvumo reikalavimai, tačiau nėra jokių reikalavimų oro drėgmei.
Lietuvos higienos norma HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ apibrėžia oro drėgmę. Oro temperatūra šaltuoju metų laikotarpiu gyvenamosiose patalpose turi būti 18-22 °C, santykinė oro drėgmė - 35-60 proc. Nesiimant priemonių, gyvenamosiose patalpose komforto lygis gali labai stipriai svyruoti: žiemą vėdinamose patalpose oras būna pernelyg sausas, santykinė drėgmė gali nukristi net žemiau 10 proc. Jautresni žmonės jaučia didelį diskomfortą - džiūsta oda, akių ir nosies gleivinės, jutiminė aplinkos temperatūra yra žemesnė už faktinę temperatūrą. Vasarą dažnai iškyla kita problema - kai lauke didelė santykinė drėgmė ir gana šilta, patalpose taip pat pakyla drėgmė, dėl ko pablogėja savijauta ir krinta produktyvumas.
Išlaikyti santykinę drėgmę komfortišką nėra paprasta. Yra ir kitas pasirinkimas - projektuojant pastatą numatyti vėdinimo įrangą, sujungiančią pažangiausius technologinius sprendimus. Vienas jų - tai sorbcinis rotacinis šilumogrąžis, kuris ne tik efektyviai taupo šilumą ir šaltį, bet ir geriau kontroliuoja patalpų drėgmę - žiemą regeneruoja šalinamame ore esančią drėgmę ir ją grąžina tiekiamam šviežiam orui, o vasarą - atvirkščiai - nepraleidžia į patalpas perteklinės drėgmės, esančios lauko ore.
Oro Temperatūra: Rekomendacijos ir Standartai
Statybos techninis reglamentas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ bei Lietuvos higienos norma HN 42:2004 „Gyvenamųjų ir viešojo naudojimo pastatų mikroklimatas“ nustato pakankamos šiluminės aplinkos parametrus šaltuoju metų laikotarpiu. Pakankama šiluminė aplinka - pastato patalpos mikroklimato parametrų derinys, kuris nekenkia sveikatai bei nesukelia jos sutrikimų.
Pakankama oro temperatūra šildymo sezono metu turi būti ne žemesnė kaip 18 laipsnių šilumos ir ne aukštesnė kaip 26 laipsniai šilumos.
Rekomenduojamos temperatūrų vertės šildymo sezonu:
- svetainėse, laisvalaikio kambariuose, miegamuosiuose, virtuvėse, valgomuosiuose turėtų būti 18-22 laipsnių šilumos,
- vonios kambariuose - 20-23 laipsniai,
- koridoriuose, drabužinėse - 18-20 laipsnių,
- sandėliukuose - 16-18 laipsnių.
Negana matyti, ką rodo oro temperatūros termometras, pritvirtintas suaugusiojo akių aukštyje. Rekomenduojama išmatuoti oro temperatūrą ties grindimis ir 1,5 metrų aukštyje. Grindų lygyje temperatūra turėtų būti ne žemesnė kaip 16 laipsnių. Skirtumas tarp grindų temperatūros ir 1,5 metro aukštyje neturėtų būti didesnis nei 2-3 laipsniai.
Rekomendacijos Viešojo Naudojimo Pastatams
Norime priminti, kad ši higienos norma nustato pakankamos šiluminės aplinkos ir šiluminio komforto parametrus bei jų vertes ne tik gyvenamųjų, bet ir viešojo naudojimo pastatų patalpose.
Rekomenduojamos įvairių patalpų temperatūrų vertės šildymo sezonu: kino, koncertų salėse, teatruose temperatūra turi būti 20-22 laipsniai šilumos (kai žmonės nenusivelka paltų - gali būti ir 14 laipsnių, pvz., bažnyčiose).
Kartais net nesusimąstoma, kiek įtakos mūsų sveikatai turi patalpų mikroklimatas. Uždarose patalpose daugelis praleidžiame didžiąją dienos dalį. Ypač svarbu apie tai kalbėti šaltuoju metų laiku ir beprasidedant gripo epidemijai. Todėl būdami namuose, darbe, turime jaustis komfortiškai: neturi būti nei per šilta, nei per šalta. Patalpų mikroklimatą lemia oro temperatūra, oro drėgmė ir oro judėjimas.