Jau kurį laiką netyla diskusijos apie NT mokestį ir kaip jis turėtų atrodyti. Po įvairių siūlymų, korekcijų nuo 2025 m. pasiūlyta nustatyti 0,05-4 proc. komercinio ir gyvenamojo NT mokesčio „žirkles“, o konkrečius tarifus palikti tvirtinti savivaldybėms.
Naujai pateiktame projekte siūloma leisti savivaldybėms pačioms apsispręsti, kokio dydžio NT mokestį (0,05-4 proc.) taikyti. Tiesa, savivaldybės turėtų teisę nustatyti ir kelis konkrečius mokesčio tarifus, kurie būtų diferencijuojami atsižvelgiant į NT objekto paskirtį, vertę, naudojimą ir pan.
Atsižvelgiant į tai, kokį tarifą rinktųsi savivaldybė, daliai gyventojų už pagrindinį gyvenamąjį būstą per metus, tikėtina, tektų mokėti nuo kelių iki kelių šimtų siekiantį nekilnojamojo turto (NT) mokestį. Jei Seimas galutiniame balsavime pritars naujai nekilnojamojo turto (NT) mokesčio redakcijai, už 100 tūkst. eurų vertės būstą gali tekti susimokėti daugiau.
Pagrindinės NT mokesčio nuostatos
- Pagrindinis asmens gyvenamasis būstas, kurio vertė neviršytų 1,5 konkrečios savivaldybės NT vidutinės būsto vertės (medianos), nebūtų apmokestintas.
- Visam kitam asmens NT būtų taikomas savivaldybės nustatytas 0,05-4 proc. mokestis.
- Tiesa, antram, trečiam ir paskesniam gyventojo turimam NT objektui 1,5 medianos taisyklė nebegaliotų.
Kaip apskaičiuojama mediana?
Kaip jau minėta, mediana apskaičiuojama remiantis Registrų centro nustatytomis būsto mokesčių vertėmis, perskaičiuojamomis kas 5 metus (vėliau, planuojama, kas 3 metus). Taigi, siekiant apskaičiuoti atskiro NT objekto mokestį, šiuo metu reikėtų naudoti būtent per 2021 m. duomenis. Tuo metu mediana - tam tikros skaičių sekos vidurinis skaičius. Tarkime, savivaldybėje išrikiavus būstus nuo pigiausio iki brangiausio, kurių kaina 5, 22, 30, 58 ir 80 tūkst. eurų, mediana būtų 30 tūkst.
Dėl mitingo prieš NT reformas Vilniuje bus ribojamas eismas: štai ką reikia žinoti
Pavyzdžiai skirtinguose miestuose
Kiekvienoje savivaldybėje NT verčių vidutinė būsto vertė (mediana) skiriasi. Pavyzdžiui:
- Vilniuje NT verčių mediana siekia apie 60 tūkst. eurų, atitinkamai 1,5 medianos - 90 tūkst. eurų.
- Kauno miesto savivaldybėje NT verčių mediana siekia apie 41 tūkst. eurų. Vadinasi, atitinkamai 1,5 medianos - 61,5 tūkst. eurų.
- Klaipėdos miesto savivaldybės NT verčių mediana siekia apie 47 tūkst. eurų. Atitinkamai 1,5 medianos - apie 70 tūkst. eurų.
Pavyzdys Vilniuje: Tarkime, jei asmens pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinė vertė Vilniuje siekia 100 tūkst. eurų (yra didesnė nei pusantros medianos (90 tūkst. eurų), o sostinėje būtų taikomas 0,05 proc. Apskaičiuojama: (100 tūkst. eurų (būsto mokestinė vertė) - 90 tūkst. eurų (savivaldybės mediana) x 0,05 proc. Vis dėlto, jei Vilniuje būtų nustatytas maksimalus - 4 proc., mokestis būtų didesnis.
Pavyzdys Kaune: Taigi, jei laikinojoje sostinėje įsikūrusio piliečio vienintelio gyvenamojo būsto vertė siekia, tarkime, 80 tūkst. eurų, o Kaune būtų taikomas 0,05 proc. Apskaičiuojama: (80 tūkst. eurų (būsto mokestinė vertė) - 61,5 tūkst. eurų (mediana)) x 0,05 proc. Vis dėlto, jei Kaune būtų nustatytas 4 proc., mokestis būtų didesnis.
Pavyzdys Klaipėdoje: Jei gyventojo turimo pagrindinio gyvenamojo būsto vertė siekia 110 tūkst. eurų, o uostamiestyje būtų taikomas 0,05 proc. Apskaičiuojama: (110 tūkst. eurų (būsto mokestinė vertė) - 70 tūkst. eurų (mediana) x 0,05 proc. Jei Klaipėdoje šiuo atveju būtų taikomas 4 proc., mokestis būtų didesnis.
Jei gyventojas turėtų ir antrąjį būstą, tarkime, 70 tūkst. eurų vertės kotedžą Palangoje, o šioje savivaldybėje būtų nustatytas, pavyzdžiui, 0,06 proc. Apskaičiuojama: 70 tūkst. eurų (būsto mokestinė vertė) x 0,06 proc.
Nuomonės apie naują tvarką
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad siūlomas NT mokesčio modelis savo struktūra primena Vakarų pasaulyje taikomą praktiką. T. Povilauskas pastebi, kad žmones labiausiai gąsdina viršutinė siūlomo tarifo riba.
Anot Vytauto Didžiojo universiteto doc. dr. „Vilniuje NT vertės didesnės, tokios didelės „žirklės“ labai iškraipys NT pajamas. Tarkime, už turtą, kurio vertė siekia 90 tūkst. eurų, Vilniuje žmonės NT mokesčio nemokės, o mažesniame rajone gali tekti sumokėti“, - svarstė A.
Pasak ministerijos, du trečdaliai gyventojų šio mokesčio už pagrindinį būstą nemokėtų dėl pagrindiniam būstui nustatyto neapmokestinamojo dydžio.
Ministerija akcentuoja, kad šiuo metu ir Žemės mokesčio įstatyme (0,01-4 proc. ribose), ir Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme komerciniam nekilnojamam turtui (0,5-3 proc. ribose), ir nustatant valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifus (0,1-4 proc. ribose) „Kaip rodo praktika, esminių problemų nekyla. LRT.lt pasiteiravus, ar maksimalus - 4 proc. tarifas nėra per didelis.
tags: #nekilnojamo #turto #mokescio #tarifas #jurbarke