Drenažo sistemos įrengimas yra svarbus žingsnis norint užtikrinti sklypo sausumą ir pastatų ilgaamžiškumą. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip suprojektuoti ir įrengti drenažo sistemą 6 arų sklype, kokie yra svarbiausi aspektai ir kokią naudą tai gali atnešti.
Tačiau aišku ir kita - jeigu nebūtume laukų nusausinę, beveik visa mūsų žemė būtų likusi tiesiog pelke, joje nieko negalėtume auginti. Visa tai lemia Lietuvos geografinė padėtis, klimatas, bendras kraštovaizdis ir dirvožemiai. Tad dirvos sausinimas, o dažnai ir laistymas aktualus ir šiandien.
Viena vertus, kai kuriose mūsų gyvenamose vietose, pavyzdžiui, priemiesčiuose ar sodų bendrijų sklypuose, melioracijos taip ir nebuvo, o kai kur senas drenažas susidėvėjo ir nebeveikia. Ką daryti, jeigu tokioje vietoje įsigijome sodybą ar sodo sklypą, pasistatėme naujus namus ir norime tinkamai sutvarkyti aplinką, pasisodinti sodą ir dekoratyviųjų augalų, pasisėti veją, įsirengti gėlyną?
Kraštovaizdžio projektų vadovas Tautvydas GURSKAS pirmiausia pataria sklype sutvarkyti vandens režimą, t.y. įsirengti vietinį drenažą ir laistymo sistemą. O žinant, kaip tą padaryti, ir įsigijus šiuolaikinių medžiagų, tai nėra labai sudėtinga. Šį kartą pakalbėsime apie sklypo melioravimą, o kitą - apie laistymo sistemas.
Kaip teisingai įrengti kraštovaizdžio drenažą
Drenažo sistemos svarba
Drenažo sistema yra esminė priemonė, padedanti išvengti daugelio problemų, susijusių su vandens kaupimusi sklype. Per didelis vandens kiekis gali sukelti ne tik augalų puvimą, bet ir pastatų pamatų ardymą. Gerai įrengtas drenažas užtikrina, kad pastato pamatų ilgainiui neįveiks drėgmė, o namo rūsys per lietingas rudens dienas nevirs baseinu.
Drenažo sistemos įrengimas aplink namą
Kada būtina įrengti drenažo sistemą?
Drenažo sistemą būtina įrengti, jei:
- Sklypas yra žemoje vietoje.
- Gruntiniai vandenys yra arti paviršiaus.
- Statote namą su rūsiu, o kasant aptinkate daug vandens.
- Pastebite, kad veja nuolat drėgna ir veisiasi samanos.
Jei sklypas yra žemoje vietoje, o gruntiniai vandenys prie pat paviršiaus, tuomet į drenažo sistemą būtina žvelgti kaip į gyvybiškai svarbią. Kitaip bus daug bėdų ne tik dėl išplaunamų pamatų, bet ir paties sklypo erozijos.
Sodininkystės specialistai teigia - jei dvi savaites ir ilgiau obelų ir kitų vaismedžių kamieno pagrindas, o kartu ir šaknys mirksta vandenyje, augalams tai pražūtinga. Todėl veisiant sodą ar rengiantis sodinti dekoratyviuosius augalus, įrengti gėlynus pirmiausia būtina pasidomėti, kokiame gylyje yra gruntinis vanduo. Jis negali būti labai aukštai. Tai ypač svarbu sodams, mat jauni vaismedžiai itin jautrūs užmirkimui.
Todėl medelius reikia sodinti taip, kad jie neatsidurtų duobėje, t.y. žemiau negu visas sodo plotas. Sodui skirtame plote gruntinis vanduo negali būti aukščiau kaip 1,5 m. Ar sodyboje, sodo sklype drėgmės režimas tinkamas, gali parodyti ir mūsų veja. Žolė blogai auga per daug supuolusioje žemėje. Pernelyg didelė drėgmė skatina samanų veisimąsi. O ilgiau negu dvi savaites vejos paviršiuje stovintis vanduo žolę sunaikina.
Vejai tinkama dirva tokia, kurioje yra 30 proc. oro ir 70 proc. drėgmės, kitaip sakant, žemė turi būti puri, gerai vėdinama, bet ne per sausa. Vejai, daržams ir gėlynams gruntinis vanduo gali būti ne arčiau kaip 0,5-0,8 m nuo žemės paviršiaus.
„Naujuose sodybų sklypuose pirmiausia turėtų būti projektuojamos melioracijos, tvenkinių ir kitos vandens surinkimo bei laistymo sistemos, o tik po to - sodai, daržai ir visi kiti želdynai“, - sako T. Gurskas. Pasak jo, labai gerai, jeigu sklype yra nors nedidelis natūralus nuolydis, leidžiantis nubėgti vandens pertekliui. Tai ypač aktualu žiemą, kai dirva būna įšalusi ir joks drenažas neveikia.
„Prieš įrengdami veją, sodindami sodą, pirmiausia pasidarykime natūralų sklypo nuolydį. Jis pradedamas rengti nuo namo, kad pavasarinis atlydžio vanduo nesemtų pamatų. Jeigu namas stovi pakalnėje ir nuo jos vanduo garma prie pamatų, aplink juos reikėtų iš grunto suformuoti aukštesnį apvadą, kad vanduo jį aplenktų ir nesemtų namo. Natūralaus nuolydžio vandenį galima surinkti į tvenkinį ir vasarą juo laistyti augalus ir pan.“, - pasakoja T. Gurskas.
Vis dėlto vien natūralaus nuolydžio dažniausiai nepakanka. Sklype reikalingas ir drenažas, ypač jeigu gruntinis vanduo yra aukštai. Drenažas naudingiausias, kai gruntinis vanduo yra 0,6-1,2 m nuo žemės paviršiaus. Tai galima išsitirti pačiam. Žemės grąžtu reikia išgręžti apie 150 cm gylio skylę, į ją įkišti sausą medinį kuolą ir palikti. Kitą dieną ištraukę kuolą matysime: kokia jo dalis drėgna, tokiame gylyje yra gruntinis vanduo.
Drenažo sistemos tipai
Drenažas gali būti skirstomas į kelias kategorijas, tačiau gyvenamiesiems namams aktualios tik kelios:
- Paviršinis drenažas: Šulinėliai su grotelėmis, skirti surinkti lietaus vandenį.
- Tranšėjinis vamzdinis drenažas: Požeminių vamzdžių sistema, skirta sausinti plotą.
Anot pašnekovo, jei sklypas nėra žemoje vietoje, lietaus vandeniui surinkti pakanka paviršinių drenažo sistemų - šulinėlių su grotelėmis. Jei situacija komplikuotesnė, teks dar kartą įvertinti grunto tyrimų rezultatus, iškasti papildomus kanalus vandeniui nuleisti į griovį ar šalia esantį tvenkinį.
Drenažo sistemos įrengimo etapai
- Sklypo įvertinimas ir projektavimas: Prieš pradedant darbus, būtina įvertinti sklypo reljefą, grunto tipą ir gruntinio vandens lygį.
- Tranšėjų kasimas: Pagal projektą aplink pastatą iškasamos tranšėjos, laikantis numatytų atstumų.
- Žvyro sluoksnio įrengimas: Tranšėjų dugne supilamas apie 15 cm žvyro pasluoksnis.
- Vamzdžių klojimas: Ant žvyro klojami drenažo vamzdžiai su nuolydžiu.
- Sistemos užpildymas: Vamzdžiai užberiami žvyru, smėliu ar skalda, kad būtų užtikrintas vandens laidumas.
- Kontrolinių šulinių įrengimas: Tam tikrose vietose įrengiami kontroliniai šuliniai, skirti apžiūrėti ir valyti drenas.
- Vandens išleidimas: Surinktas vanduo nukreipiamas į vandens telkinį ar šulinuką.
Planuojant vietinės melioracijos sistemą pirmiausia numatoma, kur eis pagrindinė trasa, kur iš jos išbėgs susikaupęs vanduo. O į pagrindinę tranšėją eglutės principu suvedami drenažo grioveliai. Koks atstumas turi būti nuo vieno griovelio iki kito, priklauso nuo to, kokiame gylyje bus pakloti vamzdeliai. Kuo jie giliau, tuo mažesniu spinduliu aplink save surinks vandens perteklių.
Skaičiuojama, kad drenažo vamzdelis veikia 45 laipsnių kampu. Pagal tai ir drenažo gylį skaičiuojami atstumai nuo vieno griovelio iki kito.
Kaip tinkamai pakloti drenažą?
Pasak T. Gursko, tenka matyti atvejų, kai darbininkai, iškasę griovį, į jį tiesiog patiesia vamzdžius ir viską užverčia vėl tomis pačiomis iškastomis žemėmis. Štai ir labai prastas melioracijos pavyzdys. „Tai tas pats, kaip nieko nepadaryti. Tokiems melioratoriams nė neverta pinigų mokėti, nes sistema neveiks“, - tikina T. Gurskas.
Norint tinkamai pakloti drenažą, pirmiausia iškasami grioviai, kuriais eis tranšėjos, išlyginamas jų dugnas, užpilant apie 5 cm grunto be akmenų. Patikrinamas nuolydis. Tada klojamas drenažas ir ant vamzdžių pilamas labai laidus sluoksnis (apie 30-40 cm). Tam itin tinka ne didesnio kaip 32 mm skersmens skaldelė, smėlis ar smulkus žvyras. Netinka per daug stambios frakcijos žvyras, nes tuomet į akmenų tarpus vanduo suneša smulkias dirvos daleles, sistema prasčiau veikia ir pamažu užsikemša.
Kartais drenažo griovelių šonai aptiesiami geotekstile. Tokiu atveju vamzdelius galima užpilti ir stambesniu žvyru, nes smulkias dirvos daleles sulaikys geotekstilė. Toks drenažas, kai griovelių šonai iškloti minėta medžiaga, o vamzdeliai užpilti stambesniu žvyru, veikia greičiau, t.y. greičiau pašalinamas atsiradęs vandens perteklius.
Todėl taip įrengtas drenažas tinka šlaitams ir kitoms vietoms, kuriose tam tikrais atvejais staiga atsiranda daug vandens ir jį reikia pašalinti. Toks drenažas paprastai įrengiamas ir sporto aikštynuose, kai reikia greitai nuleisti vandens perteklių. Aikštynuose naudojama ne tik geotekstilė, bet ir patys drenažo vamzdeliai klojami ne įprastame 60 cm, o seklesniame - vos 20-30 cm gylyje.
Drenažo vamzdelius užpylus skaldos ar smulkaus žvyro sluoksniu, virš vamzdelių siekiančiu ne mažiau kaip 30 cm, ant jo pilamas įprastas gruntas, ir tik tuomet, sutvarkius žemę, visame sklype gali būti sėjama veja, sodinami augalai.
Tačiau kartais, pavyzdžiui, dėl vietos stokos, būna atvejų, kai kasami siauresni nei įprasta drenažo grioveliai, apie 8 cm. Tuomet, patiesus vamzdžius, jie iki pat griovelio viršaus gali būti užberti 0-4 mm frakcijos žvyru. Vėliau prieš vejų įrengimą visas plotas įdirbamas freza, griovelio viršaus žvyras persimaišo su dirvožemiu, užsėjama veja ir viskas atrodo tvarkingai.
Dar vienas ypač greitai veikiančio drenažo pavyzdys - vadinamieji sausieji upeliai, kurių dugnas ir šonai iškloti geotekstile, o upelio dugno paviršius išdėliotas akmenimis. Vandens tokiame upelyje būna tik tuomet, kai labai smarkiai palyja.
Tokie upeliai pasitarnauja ir kaip dekoratyvus sklypo elementas, ir kaip melioracijos sistemos dalis, skirta greitai pašalinti vandens perteklių.
Drenažo vamzdžių pasirinkimas
Dabar ūkio reikmenų prekybos centruose galima rasti įvairiausių drenažui skirtų vamzdžių. Pasak T. Gursko, paprasčiausi ir pigiausi yra pliki PVC vamzdžiai su skylutėmis. Tačiau jie naudojami tik tuomet, jeigu klojami į stambų žvyrą, nes kitaip tokius vamzdžius labai greitai užneša molio dalelės ir jie tiesiog užsikemša, nebeatlieka savo paskirties.
Drenažo vamzdžiai, kurių paviršius apjuostas geotekstile, tinka naudoti tik smėlingame grunte, nes jie, nors ir mažiau negu pliki, bet taip pat gali praleisti mažas molio daleles, kurios ilgainiui vėlgi užkemša visą sistemą.
Pasak T. Gursko, geriausi ir visais atvejais labiausiai tinkami yra drenažo vamzdžiai, kurių paviršius apjuostas kokosų pluoštu. Šie vamzdžiai brangiausi, palyginti su kitais, tačiau ilgaamžiai ir geriausiai „dirbantys“, jų neužkemša priesmėlio, priemolio, molio ir kitoks gruntas.
Sodybos sklype vietinio drenažo vamzdžiai paprastai klojami ne mažesniame kaip 60 cm gylyje. Po sunkiasvorio transporto važiuojamąja dalimi jie turi būti ne mažesniame kaip 1 m gylyje, kad nebūtų suspausti, suploti. Vamzdžių skersmenį, pasak T. Gursko, reikia skaičiuoti pagal sklypo dydį. Patyrę specialistai tą gali nustatyti ir iš akies. Mažiems (iki 20-30 arų) sodo ar sodybos sklypams paprastai užtenka 50 mm skersmens drenažo vamzdžių. Kitu atveju pagrindinės magistralės gali būti iš 63, 100 mm skersmens vamzdžių, o šoninės - 50 mm.
Drenažo nuolydis turėtų būti ne mažesnis kaip 3 proc. (vadinasi, paviršius pažemėja 3 cm per metrą), o jeigu galima - ir didesnis. Nuolydį galima patikrinti gulsčiuku, nivelyru ar tiesiog permatomu vamzdeliu, pripildytu vandens.
Drenažo sistemos priežiūra
Po sistemos įrengimo svarbu ją tinkamai prižiūrėti, kad ji veiktų sklandžiai ir ilgai. Tai gali apimti reguliarius patikrinimus, filtrų valymą, laistytuvų reguliavimą ir, jei reikia, atsarginių dalių pakeitimą. Kontroliniai šulinėliai yra būtini, nes drenažinė sistema eksploatuojama sudėtingomis sąlygomis, ją būtina išvalyti kas penkerius metus.
| Drenažo vamzdžių tipas | Tinkamumas gruntui | Privalumai | Trūkumai |
|---|---|---|---|
| Pliki PVC vamzdžiai su skylutėmis | Stambus žvyras | Pigus | Greitai užsikemša molio dalelėmis |
| Vamzdžiai su geotekstile | Smėlingas gruntas | Mažiau užsikemša | Gali praleisti molio daleles |
| Vamzdžiai su kokosų pluoštu | Visų tipų gruntas | Ilgaamžiai, neužsikemša | Brangiausi |
Drenažo vamzdžių tipai ir jų tinkamumas
Kaimynų sutikimas
Kaimynų raštiškas sutikimas reikalingas, jeigu statomas gyv. namas yra arčiau nei 3m nuo kaimyno sklypo ribos. Tai pat, jei jūsų sklype yra projektuojamos nuotekų ir vandentiekio sistemos, kurių sanitarinės apsaugos zonos patenka į kaimyno sklypo teritoriją. Jei sklypas ribojasi su grioviu (valstybės žemėje) tai su kaimynu derinti nereikia. Tačiau nuo melioracijos griovio pastatus statyti galima ne arčiau kaip 15 m nuo šlaito briaunos.
Drenažo įrengimo kainos
Drenažo įrengimo kainos gali labai skirtis priklausomai nuo sklypo dydžio, grunto tipo ir pasirinktos sistemos. Standartiniam 10 arų sklypui visai lietaus nutekėjimo sistemai bei drenažo vamzdynui įrengti prireiks apie 100 metrų vamzdžių. Beje, sklypą melioruojantys specialistai darbų kainą paprastai skaičiuoja įrangos bėginiais metrais. Įskaitant įrangos ir medžiagų kaštus, ji gali siekti maždaug 45 Lt/m.
Vietinė požeminė vandens surinkimo sistema
Jeigu sodybos sklypas yra tokioje vietoje, iš kurios negalima išleisti drenaže surinkto vandens pertekliaus, taip pat nėra vietos atviram vandens telkiniui iškasti, kartais daroma vietinė požeminė vandens surinkimo sistema. Į tokį rezervuarą bėgs drenažo, taip pat ir paviršinis lietaus vanduo. Paprasčiausias požeminis rezervuaras daromas taip: kasama 1,5-2 m gylio ir apie 1,5 m pločio duobė, o joje spirale susukamas drenažo vamzdis. Tarpai užpildomi žvyru, o paviršius - paprastomis žemėmis. Pasak T. Gursko, toks rezervuaras veikia efektyviai, nes vandens perteklius nubėga į požeminį gruntą.
Vietiniame požeminiame rezervuare surinktą vandenį dar galima panaudoti ir ūkinėms reikmėms. Vakarų Europos šalyse tai gana populiaru. Specialistai yra apskaičiavę, kad privačiuose gyventojų ūkiuose daugiausiai vandens prireikia naudojantis tualetu, skalbiant, plaunant automobilius, taip pat laistant veją ir sodą. Visais šiais atvejais visiškai nebūtina naudoti geriamojo vandens. Tam pakanka paprasto, pavyzdžiui, lietaus vandens.
Minkštas lietaus vanduo netgi labiau negu iš čiaupo tinka skalbti (reikia mažiau skalbimo miltelių, kalkėmis nepasidengia santechnikos įrenginiai), augalams laistyti. Visiems minėtiems tikslams skirtas vanduo sudaro daugiau negu pusę mūsų vandens poreikio. Taigi įsirengę rezervuarus, kuriuose kaupiamas lietaus vanduo, ir sistemas, leidžiančias jį panaudoti buities ir sodybos aplinkos reikmėms, būsime ne tik racionalūs, bet ir ekologiški gamtos išteklių naudotojai.