Kultūra ir civilizacija - tai terminai, apimantys platų asociacijų spektrą ir atskleidžiantys civilizacinės istorijos bei jos metodo specifiką. Civilizacijų istorija apima tūkstančius metų, tačiau mokykloje dėstoma palyginti jauniems vaikams.
XIX amžiaus interjeras
Civilizacijų Skirstymas ir Teoriniai Kontekstai
Du ryškiausi civilizacinio metodo plėtotojai, Oswaldas Spengleris ir Arnaldas Toynbee’s, pateikė skirtingus civilizacijų skirstymus. Spengleris išskyrė aštuonias istorines kultūras, o Toynbee’s fiksavo 23 civilizacijas, jas skirstydamas į pirmines, antrines ir tretines.
Šiandien neretai teigiama, kad didžiosios dabarties civilizacijos yra keturios: Vakarų krikščioniškoji, arabų islamiškoji, Indijos budistinė ir Kinijos konfucionistinė. Akivaizdu, kad daug kas priklauso nuo terminų vartosenos, pamatinių dalykų sampratos ir teorinių kontekstų.
Karalienės Viktorijos svetainė Osborne House
Kultūros Sampratos ir Apibrėžimai
Kultūros sampratų yra labai įvairių: sociologinė, antropologinė, sociopsichologinė, aksiologinė ir pan. Pačia bendriausia prasme kultūrą galima apibrėžti kaip visuomenės gyvenimo ir veiklos būdą. Kultūra visada yra visuomenės gyvensenos ir veiksenos formavimo būdas.
A. L. Kroeber ir C. Kluckholn surinko pusketvirto šimto naudojamų kultūros termino definicijų. E. B. Tylor’as pateikė kultūros apibrėžimą, kuris iki šiol žinomas visiems pasaulio antropologams: “Kultūra arba civilizacija plačiąja etnografine prasme yra kompleksinė visuma, apimanti žinias, moralę, teisę, papročius ir bet kokius kitus sugebėjimus bei įgūdžius, kuriuos įgyja žmogus kaip visuomenės narys”.
Per XIX amžių pamažu išblėso trys pagrindinės aksiomos apibrėžiant kultūros reiškinį: žmonijos psichinės, istorijos ir kultūrinės vienybės; tokiu būdu ilgainiui gimė pliuralistinė ir reliatyvistinė kultūros samprata.
Mokslo ir Humanitarinės Kultūros Sąveika
Mokslo ir technikos pažanga daro poveikį beveik visoms žmogaus veiklos sritims. Kyla klausimas, ar tikslieji mokslai ir humanitarinė kultūra yra dvi viena kitai svetimos ir net priešiškos skirtingų žmogaus galių apraiškos, ar, atvirkščiai - glaudžiai susijusios ir vaisingai sąveikaujančios vieningos ir harmoningos kultūros pusės? Šiam klausimui atsakyti galima pasitelkti kultūros istoriją ir pažvelgti kaip įvairiose epochose buvo suvokiamas mokslo ir meno sąryšingumas, savitarpio santykiai ir pan.
Antika, Viduramžiai, Renesansas puikiai parodo mokslo ir meno vienove pagrįsto kultūros formų sklaidos ir mąstymo evoliucijos panoramą. Klasicizmo ir Švietimo epochos mokslininkai ir menininkai vieni kitus laikė sąjungininkais pertvarkant pasaulį pagal proto principus.
Tačiau XIX a. antroje pusėje beribes proto pretenzijas ėmė riboti ir pačių tiksliųjų mokslų atradimai. Romantikai nusigręžia nuo mokslo. XX amžiaus humanitarai kėlė rūsčius kaltinimus Naujųjų laikų mokslui - šis esą technizuoja, niveliuoja, nuasmenina, trumpai tariant, dehumanizuoja žmogų ir jo pasaulį.
Buržuazinis interjeras, Briuselis, apie 1900 m.
Kliometrija ir Istoriografija
Šiandienos istorijos mokslo teorinių prieigų iliustruoja kliometrija. Ryškiausi analitinio kvantifikavimo pavyzdžiai istorijoje yra naujosios ekonominės istorijos (kliometrijos) kuriami praeities ekonomikos matematiniai modeliai. Šie modeliai turi matematinių lygčių sistemų pavidalą. Pasiremiant analitiniu kvantifikavimu kuriami praeities istorijos matematiniai modeliai; šaltiniams interpretuoti naudojasi ekonometriniais analizės metodais.
Šiuolaikinė istoriografijos raida (ypač kliometrijos atveju) puikiai iliustruoja įvairiapusės mokslų integracijos galimybes.
Civilizacijos Apibrėžimai
- civilizacija - tai pilietinė visuomenė, arba pilietinės visuomenės būklė (civis, civitas), skirtingai nuo prigimtinės būklės;
- civilizacija gali reikšti daiktišką kultūros grupės substratą, t.y. įdaiktintą objektyviąją kultūrą ir daiktiškąjį kultūros buvimą (Šalkauskis);
- civilizacija - konkreti lokalizuota visuomenė ir jos egzistavimo būdas (Toynbee);
- civilizacija- kultūra ir t.t.
Apibendrinant, prabangaus kambario istorija XIX amžiuje yra neatsiejama nuo to laikotarpio kultūrinių ir civilizacinių kontekstų, mokslo ir meno sąveikos bei naujų istoriografinių metodų.