Olimpija - senovės Graikijos šventovė, pirmųjų olimpinių žaidynių vieta, surengtų olimpo dievo Dzeuso garbei.
Turbūt visi esame girdėję apie Septynis pasaulio stebuklus . Septyni senovės pasaulio stebuklai yra pirmasis žinomas įspūdingiausių klasikinės antikos kūrėjų darbų sąrašas.
Šį sąrašą sudarė istorikas Herodotas (484 - apie 425 m. pr. m. e.) ir mokslininkas Kalimachas (apie 305-240 m. pr. m. e.) Aleksandrijos muziejuje. Juos apstulbinusius ir įkvėpusius lankytinus objektus jie vadino theamata („lankytinos vietos“), tačiau netrukus šis pavadinimas tapo platesnis - thaumata („stebuklai“).
Skaičius septyni pasirinktas ne atsitiktinai: graikai tikėjo, jog jis simbolizuoja tobulumą ir gausą. Nepaisant to, kad stebuklų kolekcija gyvavo neilgai, jie ir toliau audrina vaizduotę, skatina archeologus ir lobių ieškotojus bei kelia daugybę klausimų.
Vienas iš septynių stebuklų, Fidijo darbo Dzeuso (Dzeusas - sen. graikų vyriausiasis dievas, dievų ir žmonių tėvas ir valdovas) statula Olimpijoje, mieste, pagarsėjusiame Olimpinėmis žaidynėmis.
Olimpija, kokios dar nematėte: dievų karaliaus Dzeuso šventykla
Dzeuso statulos Olimpijoje rekonstrukcija
Skulptorius Fidijas
Fidijas (495 - 430 m.pr.m.e.), Charmido sūnus, Atėnų skulptorius. Reikšmingiausi darbai - Olimpijos Dzeuso ir Atėnų Atėnės skulptūros.
Statulos aprašymas
Svarbiausia Olimpijos šventykla buvo Dzeuso šventykla su jo statula. Apie 435 metus iki Kr. Statula buvo ~17 m aukščio. Iš senovės aprašymų ir atvaizdų ant monetų buvo atkurtas Dzeuso statulos vaizdas.
Skulptūra buvo padaryta chrisoelefantiniu būdu: medinis karkasas padengtas dramblio kaulo (galva, rankos, kojos) bei aukso (drabužiai) plokštėmis. Buvo gana sudėtinga milžinišką skulptūrą padengti dramblio kaulo plokštelėmis taip, kad liktų nepastebimos siūlės.
Dievų karalius sėdėjo soste, inkrustuotame juodmedžiu ir brangakmeniais. Viršutinė jo kūno dalis buvo nuoga, apatinė apsiausta brangiu apsiaustu. Dievo oda buvo padaryta iš dramblio kaulo plokščių, drabužiai - iš aukso lakštų. Skulptūra beveik siekė šventyklos lubas. Atrodė, jog atsistojęs Dzeusas nukeltų stogą.
Griausmo dievas ištiestoje dešinėje rankoje laikė pergalės deivės Nikės statulą, o kairėje - skeptrą su ant viršaus įsitaisiusiu ereliu. Jis dar buvo papuoštas auksu ir dramblio kaulu, o tai reiškia, kad šventikai turėjo reguliariai tepti statulą aliejumi, kad apsaugotų ją nuo karščio ir drėgmės Vakarų Graikijoje.
Dzeuso šventykla
Visa Dzeuso šventovė, kurioje buvo ir ši skulptūra, buvo padaryta iš marmuro. 64 m ilgio ir 24 m pločio šventyklą supo 34 dorėninės kolonos; frontoną (frontonas - išorinė trikampė viršutinė pastato dalis) puošė paauksuota skrendančios pergalės deivės Nikės skulptūra, kampuose stovėjo paauksuoti trikampiai su vazomis.
Kitus du frontonus puošė skulptūros, vaizduojančios mitines didvyrio Pelopo ir karaliaus Enomajo bei lapitų ir kentaurų kovas. Ant išorinių šventovės sienų puikavosi marmuro plokštės su bareljefais, vaizduojančiais dvylika Heraklio didvyriškų žygių. Šventyklos vidus dviejų kolonų eilių buvo padalintas į tris dalis.
Statulos likimas
Aštuonis šimtmečius žmonės keliaudavo į Olimpiją vien tam, kad pamatytų statulą. Tačiau pati skulptūra išnyko visiems laikams. Dzeuso statulos iki mūsų dienų taip pat neliko.
Tam, kad drėgmė nedeformuotų detalių, jos buvo tepamos aliejumi.
Apie 40 metus po Kr. romėnų imperatorius Kaligula panoro , kad skulptūra būtų perkelta į Romą . Pasiuntė darbininkus jos parvožti , tačiau , pasak legendos , skulptūra taip griausmingai nusikvatojusi , kad pasiuntiniai išsilakstę.
Tada, 391 metais po Kr., įsigalint krikščionybei romėnai uždraudė olimpines žaidynes ir uždarė graikų šventyklas . Po keleto metų Dzeuso statula laivu buvo nuplukdyta į Konstantinopolį . 462 metais po Kr. rūmus sunaikino gaisras kuriuose stovėjo statula. Iš skulptūros nieko nneliko.
VI amžiuje Olimpiją ir apylinkes supurtė žemės drebėjimai . Šventyklą ir stadioną nuniokojo nuošliaužos bei potvyniai , griuvėsius užgulė dumblas. Jis užkonservavo dalį Olimpijos ilgiau nei tūkstantį metų. Mūsų laikų archeologai atkasė šią vietovę. Dabar žmonės gali vaikščioti po šventyklos griuvėsius ir pamatyti, kur kadaise buvo Dzeuso statula.
Olimpijos griuvėsiai