Lietuvos verslo sektorius toliau plečiasi ir investuoja į naujus projektus bei patalpas. Šiame straipsnyje apžvelgsime keletą svarbių naujienų apie naujas patalpas ir investicijas įvairiuose sektoriuose.
Verslo centrai ir gyvenamasis būstas
Klaipėdoje įgyvendinamas didelis konversijos projektas „Memelio miestas“, kuris užima 5 ha plotą šalia senosios perkėlos. Buvęs pramoninis rajonas bus paverstas į daugiafunkcį pastatų kompleksą su daugiau kaip 500 butų, biurais, restoranais, parduotuvėmis bei meno galerija. „Memelio miestas“ sukurs naują erdvę be automobilių.
Per pirmąjį etapą buvo pastatytas verslo centras „Hanza“ ir daugiabučiai su 105 būstais, sujungtais bendra požemine 275 vietų parkavimo aikštele. Bendras abiejų dalių plotas sieks beveik 30 tūkst. kv. metrų. Šiuo metu verslo centre išnuomota apie 85 proc. patalpų, o pirmieji nuomininkai turėtų įsikelti vasarį.
Šalia „Memelio miesto“ 2026-2027 metais įsikurs naujas Klaipėdos uosto direkcijos biuras. Be to, šalia planuojama statyti ir naują kruizinių laivų terminalą.
Vilniaus biurų rinka šiuo metu išgyvena ne pačius geriausius laikus, todėl esame labai patenkinti toliau mažėjančia „FLOW“ verslo centro vakansija ir artėjame prie 100 proc. užimtumo. Labai džiugu, kad mūsų klientai vertina gerą lokaciją, aktyvią bendruomenę ir pastato konceptą darbuotojams kurti balansą tarp darbo ir gyvenimo“, - sako G. A++ klasės verslo centro plotas siekia 15 tūkst. kv.
Skelbiama, kad bendrovė „Nayax Europe“ išsinuomojo virš 240 kv. metrų plotą ir jau sėkmingai įsikėlė, tuo metu įmonė „Architus“ pasirašė sutartį dėl beveik 500 kv.
Pasirašius naujas sutartis, 2024-ųjų sausį duris atvėręs sostinės verslo centras, įsikūręs Lvivo g. 21A, savo antrąjį gimtadienį pasitinka su 5 proc. vakansija.
Moderniais ir tvariais sprendimais pasižymintis „FLOW“ verslo centras 2024 metais sulaukė svarbaus įvertinimo - laimėjo geriausio Lietuvos komercinės paskirties pastato apdovanojimą Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) ir Darnios plėtros akademijos organizuojamame konkurse „Už darnią plėtrą“.
Gyvenamojo būsto plėtra
2025 metais MERKO sustiprino pozicijas gyvenamojo būsto segmente. Praėjusiais metais MERKO siūlė butus dviejuose dabar statomuose projektuose: „Vilnelės skverai“ (Markučiuose) ir „Šnipiškių URBAN“ (Šnipiškėse). Markučiuose jau kelerius metus MERKO realizuojamame gyvenamųjų namų kvartale „Vilnelės skverai“ statomi paskutinio, ketvirto etapo namai.
„Šnipiškių Urban“ - tai pernai pradėtas statyti gyvenamųjų namų kvartalas sostinės Šnipiškių rajone. Čia iškils šeši aštuonių - šešių aukštų namai. Juose suprojektuoti 229 butai, kurių plotas sieks nuo 30 iki 110 kv. metrų, bus ir nedidelių, ir erdvių 3-4 kambarių butų. Po visu kvartalu bus įrengta dviejų aukštų požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, patalpos dviračių saugykloms.
Pasak jo, šiemet tikimasi gauti statybos leidimus ir pradėti darbus dar trijuose projektuose Vilniuje - Pelesos, Žalgirio ir Žirmūnų gatvėse. Iki šiol MERKO investavo tik į gyvenamųjų statybą Vilniuje, šiemet planuojamos investicijos ir Kaune, Brastos gatvėje.
Anot jo, sklypų patraukliose Vilniaus vietose beveik nebelikę, o statybos leidimų išdavimo procesai dažnai užtrunka, todėl sostinės gyventojų skaičiaus didėjimas ir pakankamai geras būsto įperkamumas palaiko stiprią paklausą ir skatina investuotojus dairytis plėtros galimybių toliau nuo miesto centro esančiose lokacijose.
„Aktyvėjanti būsto rinka ir augantis pirkėjų pasitikėjimas skatina investuoti į gyvenamųjų namų statybą“, - teigia S.
Karinė infrastruktūra
UAB Merko statyba ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija pasirašė dvi atskiras viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) sutartis dėl Rūdninkų karinio miestelio B ir C dalių projektavimo ir statybos darbų, taip pat dėl infrastruktūros priežiūros paslaugų sutarties galiojimo laikotarpiu. Pagal šias sutartis numatyta pastatyti apie 124 tūkst. kv. metrų tikslinio ploto pastatų, statybos darbų vertė - apie 375 mln. eurų, juos reikės atlikti per trejus metus.
Vienas tokių projektų - lapkričio mėnesį Pabradėje atidaryta nauja karinė infrastruktūra, skirta Lietuvoje esantiems JAV kariams.
Pasak S. Putrimo, Rūdninkų karinio miestelio darbų apimtis atrodo itin didelė, statybų terminai labai suspausti, tačiau rekordiniais 2024 metais pavyko įrodyti, kad MERKO komanda Lietuvoje pajėgi suvaldyti didelės apimties infrastruktūros objektų statybas.
Kultūros paveldo atnaujinimas
Vilniaus miesto muziejus planuoja įsikurti Kirdiejų rūmuose. Šiuo metu Kirdiejų rūmų atnaujinimas yra projektavimo etape, jis artėja prie pabaigos. Tikimasi, kad per šių metų pirmąjį ketvirtį projektui bus gautas statybą leidžiantis dokumentas.
Planuojama, kad po jo seks kelis mėnesius truksiančios viešųjų pirkimų procedūros, o rangos darbus ketinama pradėti šių metų pabaigoje. Preliminari viso projekto vertė gali siekti iki 7 mln. eurų, tačiau galutiniai skaičiai bus aiškūs tik po rangos darbų pirkimo bei sutarties pasirašymo. Projektas finansuojamas Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšomis.
Kirdiejų rūmų kompleksą sudaro trys pastatai. Pagrindiniuose rūmuose pirmame aukšte įsikurs lankytojų aptarnavimo centras, suvenyrų parduotuvė, edukacijų erdvė bei patalpa eksponatų priėmimui ir atidavimui. Antrajame aukšte bus įrengta nuolatinė ekspozicija apie Vilnių, o trečiajame vyks laikinosios parodos.
Vežiminėje įsikurs muziejaus administracija, o rūmų oficinoje planuojama teikti maitinimo paslaugas.
Vilniaus receptas“ Vilniaus miesto muziejaus vadovės Rasos Antanavičiūtės teigimu, kol kas sunku nuspėti, kada tiksliai muziejui pavyks atverti duris lankytojams, tačiau tikimasi tai padaryti 2028 metų pirmojoje pusėje.
Vilniaus muziejų sudaro keturi ekspoziciniai padaliniai: Vokiečių gatvėje 6, Markučių dvaras, Beatričės namai ir Medinės architektūros centras. Pasak R. Antanavičiūtės, Kirdiejų rūmai taps pagrindine muziejaus būstine, čia persikraustys šiuo metu Vokiečių gatvėje veikiantis padalinys. Pastarosios patalpos bus grąžintos Vilniaus savivaldybei.
Kredito unijos plėtra
Kredito unija „Magnus“ atvėrė duris naujose patalpose Žvėryne. Beveik dvigubai didesnės patalpos atspindi šios augančios kredito unijos vertybes - įmonė pirmiausia kreipia dėmesį į darbuotojų poreikius, skatindama jų produktyvumą ir kūrybiškumą.
Patalpos inovatyvios, atitinka geriausiems verslo centrams keliamus reikalavimus. Patalpų vėdinimo sistema drėkina ir vėsina, užtikrinant palankią terpę darbuotojų sveikatai. Erdviose ir skaidriose patalpose išvystyti išmanūs LED sprendimai, kad kiekvienas komandos narys turėtų galimybę apšvietimą reguliuotis asmeniškai pagal poreikį“.
Naujose erdvėse bus nuolat atnaujinamos meninės ekspozicijos, kurios bus matomos ir iš lauko. Siekiant į kasdieną įnešti daugiau dinamikos ir interaktyvumo, ne unijos vadovai, o darbuotojai sprendžia, kokie meniniai kūriniai jiems kuria jaukumą ir teigiamas emocijas, todėl visos erdvės užpildytos paties kolektyvo atsirinktais, tapytojos E.Kurlianskaitės paveikslais.
Šių erdvių interjero sprendimais rūpinosi „GOIA interiors“ dizainerė Rasa Puodžiūnienė, iš pat pradžių išsikėlusi tikslą sukurti jaukią ir patogią darbo aplinką. „Ramios gamtos spalvos pasirinktos neatsitiktinai - biure praleidžiame daugiau laiko, negu namuose, todėl siekėme sukurti ramų matymo lauką. Stilius - irgi ne paskutinėje vietoje. Svarbiausiu biuro akcentu tapo pagal japandi stilistiką sukurta pagrindinė registratūros siena. Labai džiaugiuosi, kad unijos vadovai yra dideli meno gerbėjai, mielai sutikę minimalizmu alsuojančias pastato vidaus sienas papuošti tapybos darbais“, - mintimis dalinosi R.Puodžiūnienė.
Automobilių salonų atnaujinimas
Moderniausias Baltijos šalyse Kaune duris atvėrę automobilių namai įrengti pagal naujausius „Renault Group“ standartus. Bendras atstovybės plotas siekia net 2 600 kv. m. Salono ekspozicijos plotas - 1 200 kv. m, serviso zona užima 1 400 kv. m. Erdvioje serviso zonoje įrengti aštuoni keltuvai, kurių keliamoji galia - nuo 3,5 iki 6,5 tonos. Dedikuotos darbo vietos pilnai elektromobilių techninei priežiūrai ir remontui, pilnas pritaikymas įvairaus komercinio transporto aptarnavimui. Tai leis dar efektyviau planuoti darbus ir sutrumpinti klientų laukimo laiką.
Kaune atidarytas naujasis salonas sustiprins „Renault“ ir „Dacia“ pozicijas regione. „Sostena“ šiuo metu valdo aštuonių salonų tinklą Lietuvoje ir nuosekliai investuoja į infrastruktūrą, orientuotą į aptarnavimo kokybę, prekių ženklų keliamus aukštus standartus ir procesų efektyvumą.
Pasak bendrovės „Sostena“ generalinio direktoriaus Šarūno Čekanavičiaus, naujo salono atidarymas Kaune yra ilgalaikės strategijos dalis, orientuotos į tvarų augimą, klientų aptarnavimo kokybės gerinimą ir prisitaikymą prie besikeičiančių rinkos poreikių.
Naujos patalpos suteikia galimybę iš esmės peržiūrėti ir patobulinti klientų aptarnavimo procesus - nuo pirmojo kontakto salone iki techninės priežiūros. Patogus privažiavimas ir strategiškai palanki vieta mieste, erdvi parkavimo aikštelė, pakaitinių automobilių parkas servise bei plati bandomųjų lengvųjų ir komercinių automobilių gama leidžia visapusiškai atliepti klientų poreikius. Tokia infrastruktūra užtikrina didesnį patogumą, trumpesnį aptarnavimo laiką ir patirtį, atitinkančią realius ir išgirstus klientų lūkesčius“, - sako Š. Čekanavičius.
Verslo klientams ji paslaugas teikia „Renault PRO+“ centruose, veikiančiuose nuo 2009 metų. Čia verslo klientams siūlomos visos su automobiliu susijusios paslaugos vienoje vietoje - nuo įsigijimo iki techninės priežiūros. „Renault PRO+“ yra specializuotas „Renault“ paslaugų tinklas ir prekių ženklas, sukurtas specialiai verslo klientams ir komercinio transporto (furgonų, mikroautobusų) savininkams.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos patalpos
Ekonomikos ir inovacijų ministerija laikinai persikelia į kitas patalpas dėl būsimos modernizacijos. Dabartinės ministerijos patalpos netrukus bus modernizuojamos, todėl VĮ Turto bankas išnuomojo ministerijai patalpas kitoje lokacijoje, kurioje darbus pradėsime nuo kitos savaitės. Planuojame, kad užbaigus modernizacijos projektą, ministerijos darbuotojai sugrįš į atnaujintas patalpas“, - sako ekonomikos ir inovacijų ministerijos kanclerė Inga Steponavičienė.
Pasak VĮ Turto banko generalinio direktoriaus Gintaro Makšimo, Gedimino pr. 38 esantis pastatas yra vienas didžiausių, tačiau kartu ir vienas energiškai neefektyviausių įmonės valdomų objektų. Šiuo metu šis pastatas siekia vos F energinio naudingumo klasę. Tai daro didelį neigiamą poveikį aplinkai energetiniu požiūriu. Pastatą atnaujinus, jis sieks ne mažesnę nei A energinio efektyvumo klasę. Be to, maždaug trečdaliu sumažės energijos sunaudojimas. Pastate bus įrengta vėdinimo ir atnaujinta šildymo sistema. Visa tai leis ne tik sukurti patogesnes darbo sąlygas, bet ir sumažinti metinę šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją beveik 177 tonomis“, - sako jis.
Gedimino pr. 38 pastato atnaujinimo darbus planuojama baigti 2027 metų viduryje.
Vėjo parkų statybos
MERKO ir toliau Lietuvoje išlieka vienais pirmaujančių vėjo parkų statytojų. Šiuo metu bendrovės projektų portfelyje yra daugiau nei 200 vėjo elektrinių, o 2025 metais ši veikla prasiplėtė ir už Lietuvos ribų, su partneriais įgyvendinamas projektas Latvijoje.
Įvertino vėjo elektrinių plėtrą: ES esame stebukladariai, tačiau dar ne visi suvokia, kad iš vėjo ga
Finansavimo tendencijos
NT rinkoje situacija nevienoda Nekilnojamojo turto (NT) sektorius toliau išlieka vienas daugiausiai finansuojamų Lietuvoje, tačiau „laukinio“ augimo etapas, V.Žagūnio teigimu, jau praeityje - rinka tapo brandesnė ir labiau subalansuota, o biurų segmente netgi pastebima pasiūlos pertekliaus ženklų. Nors laisvų, neišnuomotų biuro patalpų dalis rinkoje siekia apie 15 proc., tikėtina, kad šis perteklius palaipsniui sumažės. Vis dėlto šiais, o gal dar ir kitais metais, biurų plėtra turėtų išlikti nuosaiki“, - prognozuoja „Citadele“ valdybos narys.
| Sektorius | Tendencijos |
|---|---|
| Biurų plėtra | Nuosaikus augimas dėl pasiūlos pertekliaus |
| Gyvenamasis būstas | Stipri paklausa, plėtra toliau nuo miesto centro |
| Žemės ūkis | Stabilus finansavimas, modernios technologijos |
| Atsinaujinanti energetika | Mažėjantis naujų projektų finansavimas, augantis susidomėjimas energijos kaupikliais |
| Transportas | Atsigavimo ženklai, investicijos į parkų atnaujinimą |
Vis dėlto ryškiausio pokyčio verslo finansavime šiemet tikimasi atsinaujinančios energetikos srityje. „Per pastaruosius 2-3 metus į saulės ir vėjo elektrines buvo investuota itin daug, tačiau dabar stebimas mažėjantis naujų šių projektų finansavimas bei augantis susidomėjimas energijos kaupikliais. Tiesa, pirmieji investuojantys į naują technologiją ar sektorių uždirba daugiausia, nes vėliau, vystantis technologijoms ir augant konkurencijai, pelningumas natūraliai mažėja“, - teigia V.Žagūnis.
Po ilgesnio sąstingio pirmuosius atsigavimo ženklus jau rodo transporto sektorius - didėja pervežimų apimtys, įmonės vėl investuoja į parkų atnaujinimą. V.Žagūnio teigimu, 2026 m. pirmasis ketvirtis bus svarbus indikatorius, parodysiantis, ar šio sektoriaus atsigavimas įgaus pagreitį.