„Žvejo Sodyba“ - tai jauki ir autentiška vieta Karklėje, įsikūrusi visai šalia Baltijos jūros. Ši vieta garsėja ne tik jaukia aplinka, bet ir itin gardžiais, sočiais patiekalais. Čia ne tik užvalgysite - čia pavalgysite kaip reikiant!
„Žvejo Sodyba“ užtikrina ne tik ramų poilsį gamtos apsuptyje, bet ir puikią vietą šeimos šventėms, darbo kolektyvų renginiams, konferencijoms bei seminarams. Nepriklausomai nuo sezono, „Žvejo Sodyba“ laukia jūsų - tiek šiltomis vasaros dienomis, tiek jaukiais žiemos vakarais.
Karklės kraštovaizdis
Apgyvendinimas ir Aplinka
Norintiems pabūti ilgiau, siūloma apsistoti patogiuose mediniuose poilsio nameliuose, kurie suteikia jaukumo ir ramybės pojūtį. Kavinės meniu dažnai atnaujinamas naujais skanėstais, tačiau visada išlaikomos kaimiškos tradicijos ir gaminama iš šviežių, kokybiškų ingredientų.
Adresas: Placio g. Placio g.
Aušros Mendelės Sodyba: Geros Savijautos Oazė
Rytas Aušros Mendelės sodyboje netoli Baltijos jūros pasitaiko itin giedras ir šiltas. Sveikindama atvykus Aušra pilsto gėrimus - arbatas su gintaru ar įvairiomis žolelėmis, sirupus iš čia pat augančių uogų. Aušra - šios vietos savininkė ir šeimininkė. Name, kur dabar yra įrengti apartamentai poilsiautojams, ji augo, nes tėvai į Karklę persikraustė 1976 metais, kai jai tebuvo treji. Įsigijo pusę namo, kuris dabar jai ir priklauso, tai buvusi senoji mokykla.
Karklės senasis pavadinimas - Karkelbeck. Tai nieko gudro, - šypsosi Aušra. - Taip vadinosi Karklė visais laikais iki tarpukario, kai tam tikrą laikotarpį irgi vadinosi Karklė ir po to sovietmečiu vadinosi Karklininkais, o Nepriklausomos Lietuvos laikais vėl tapo Karkle. Jūs atvykote į geros savijautos sodybą ir glampingą.
Kodėl savo sodybą ji vadina geros savijautos? „Ne mūsų, kurie čia gyvename ir tą teikiame, o supančios gamtos dėka - jūra, gamta, medžiai, paukščiai. Visa tai sukuria tą ypatingą atmosferą, kurioje gali žmogus labai puikiai pailsėti.“
Glampingo Taisyklės ir Ypatumai
Vis dėlto Aušra nepamiršta paminėti, kad reikėtų iš anksto žinoti, kur važiuoji, kadangi taisyklių glampinge esama ir jų privalu laikytis kiekvienam. „Svečiai žino, kur važiuoja, yra taisyklės, apie kurias iš karto informuojame svečius, jeigu jie pirmą kartą atvyksta į glampingą. Dalis nustemba - kaip čia, negalima muzikos leisti nei dieną? Ne, nei dieną, yra paukščių simfonija, kam ta muzika dieną? Vakare yra griežtos ramybės valandos. Dalis yra labai patenkinti, kiti yra nustebę.“
Dalis glampingo teritorijos yra, kaip aš sakau, laisva nuo alkoholio ir rūkalų, tai švaraus eterio zona, kur niekada nerūkoma ir nevartojami jokie svaigalai.
Kaimo turizmo sodyba Karklėje
Gazebos: Jaukumas ir Komfortas Gamtos Apsuptyje
Tai nameliai pusiau palapinės, kuriose galima gyventi arti gamtos. Ten nėra elektros, bet ten yra komfortas, čiužiniai, vilnonė patalynė, pakeltos grindys, sienos iš tekstilės, kuri atspari ir vėjui, ir vandeniui.
Gazebos išties vertos atskiro dėmesio. Sodyboje jų yra keturios, bet viena tik pačių šeimininkų reikmėms. Mintis apie jas šeimininkės galvoje sukosi po kelionės į Balį 2009 metais, realybe ji virto 2013 metais, kai atsirado pirmoji gazeba. Įkvėpimas - iš Indonezijos, bet šios gazebos pritaikytos lietuviškam klimatui. Stogas ne šiaudinis, o iš drebulės, tekstilė ne tokia lengva, kaip Azijoje.
„Žmogus gyvena kaip ir gamtoje, bet patogioje buityje. Gali įsipatoginti laisvai. Ryte - užsisakyti pusryčius, aš atnešu, ką pageidauja. Maloniai ir komfortiškai leisti laiką“, - sako Aušra.
Karališkasis Gintaro Cechas: Istorijos Dvelksmas
„Jį vadiname - Karališkasis gintaro cechas. Tai turi savo priežastį: jį restauruojant ir perstatant mes ten radome tokį radinį, - rodydama vieną iš radinių pasakoja sodybos šeimininkė. - Tai mūsų pavadinimo pradžia - Karkelbeck 409.“ Pavadinimą padiktavo radinys.
Istorija apie šį ženklą, kaip pasakoja Aušra, tokia: „Tai buvo senas, supuvęs žvejo namelis, kuriame nieko nebuvo - reikėjo kasti vandentiekį, nuotekas, elektrą vesti. Kartą, lietingą dieną, baigiant darbus atvažiuoju, darbininkai pamiršo nutiesti vieną laidą, vėl jie išrausė iš naujo. Po to ateinu ir žiūriu - kažką matau ant žemės. Daug ten mes visko radom, tai šis daiktas pasirodė iš pradžių panašus į rublį, bet galvoju - ne, kaip rublis jis per didelis. Patrinu, žiūriu užrašyta Karkelbeck, tai supratau, kad tai yra, kaip mes sakom, prūsų laikai, rytprūsių laikai. Žiūriu - 409, kaip ir nieko nesako. Erelis pakeltais sparnais - įdomus erelis, nes Prūsijos erelis būdavo nuleistais sparnais. Rastas senasis ženklas Pamačiau užrašą „Karališkasis gintaro cechas“. Tada man jau pasidarė įdomu. Šitą daiktą nešiodama kišenėje daugiau nei metus kiekvieną, ką sutikdavau, kas labiau istorija domisi, klausiau, kas čia, kodėl čia, kaip čia. Taip aš išsiaiškinu, kad tai yra tuometinis - o tai XIX a. pab.-XX a. pr. - verslo liudijimas.
Tie, kurie norėjo rinkti gintarą pakrantėje, jį turėti namuose ir galbūt apdirbti, kažką su juo daryti, turėjo mokėti mokesčius, nes gintaras priklausė imperatoriui. Kad visiems būtų aišku, jog šis žmogus moka mokesčius, jis turėjo turėti tokį ženklą. Tai buvo verslo liudijimas. Jis turi skylutę, todėl galėjo nešioti pasikabinus, prie durų pakabinti. Įvairių aš versijų girdėjau, gal prie dėžių kabindavo. Bet tai yra verslo liudijimas. 409 yra jo numeris. O erelis pakeltais sparnais yra tuometinis Kioningsbergo miesto simbolis.“
Šis radinys, pasak sodybos šeimininkės, įrodė, kad Karklėje irgi buvo rinktas gintaras - tais pačiais metais kitame kaimo gale žmonės irgi rado tokį patį ženklą. Anksčiau manyta, kad čia gintaro cecho niekada nebuvo, tad šie radiniai pakeitė dalelę Karklės istorijos.
Gintaro susidarymas
Būdama švedų kalbos vertėja ir gidė, dirbusi ir verslo tarpininkavimo srityje, Aušra sako, kad būtent šis radinys tapo jos grįžimo į Karklę tikrąja pradžia - patraukė, nes tai įdomu, paskatino domėtis, ieškoti žemėlapių.
„Taip puslapis po puslapio pradėjau gilintis į sveikatinimą, sveikatingumą, gintarą, nes aš norėjau, kad svečiai, kurie atvažiuos į šitą namelį, pajaustų, mėgautųsi gamtos teikiamais malonumais. Gilindamas į gintarą, atradau, kad jis turi daugybę gerų savybių. Nuo to laiko atsirado ir gintaro arbata, atsirado gintariniai meškučiai, pagalvėlės, čiužiniai, pripildyti gintaru. Pagalvėlės po pusantro kilogramo, čiužiniai iki 11 kilogramo, jie yra skirti sveikatinimui ir net gydymui kai kuriais atvejais“, - pasakoja Aušra.
Plėtra ir Svečių Atsiliepimai
Šią poilsio vietą Aušra sako plėtusi po truputį. Iš pradžių svečių namelis, tada pirmoji gazeba, skirta tik sau, tačiau sulaukusi draugų, poilsiautojų dėmesio.
„Taip po truputėlį įgijau drąsos ir 2018 metais atsirado dar trys gazebos, kempingo svečių aptarnavimo namukas. Oficialiai mes esame turistinė stovyklavietė ir pradėjome po truputį - nuo vieno tualeto ir dušo ūkinio pastato gale ir pjaudami žolę. Tai buvo mūsų pradžia, nes norėjome pasižiūrėti, ar mums tai patinka, ar žmonėms tai patinka. Ir pasirodė, kad visiems viskas patinka“, - šypsosi Aušra.
Ji sako, kad viskas nebuvę taip baisu, kaip ją gąsdino. O gąsdino baliais-festivaliais, po kurių iš jos gėlynų (o jų čia daugybė) nieko neliksią. Bet taip nenutiko, Aušra įsitikinusi, kad kokiomis mintimis pats žmogus gyvena, kokias siunčia, tokius pat žmonės ir pritraukia.
Apie savo svečius ji sako, kad važiuoja labai įdomūs žmonės, patenka čia jie irgi įdomiai. „Viena populiariausių istorijų - važiuojam mes čia keliu (mūsų nuo kelio nelabai matosi) ir pagalvojam, kad pasukam nuo kelio čia. Ir atvažiuojam čia, tikrai čia, čia ir liksim. Tai viena populiariausių istorijų. Vėliavą išsikėlėme tik pernai, o žmonės taip va atrasdavo“, - pasakoja Aušra.
Viena nakvynė gazeboje - 40 eurų porai, namelyje - 90 eurų. Vieta nameliui ant ratų - nuo 18 eurų. Vienu metu čia gali apsistoti iki 110 žmonių, kaip sako Aušra, tą skaičių jie stengiasi riboti. Pagrindiniai svečiai šiame glampinge būdavo iš užsienio - Vokietija, Olandija, Čekija, Lenkija, Šveicarija, Prancūzija. Šiemet dėl koronaviruso sulaukiama lietuvių, nors užklysta ir svečių iš Vokietijos, kurie pajudėjo vos jiems buvo leista važiuoti.
Sveikatos Takai Karklėje ir Olando Kepurė
Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro vadovė Daiva Buivydienė apie sveikatos takus pasakoja šalia vieno iš jų ženklo, nuo kurio vos keli šimtai metrų iki Olando kepurės skardžio.
„Sveikatos takai Pajūrio regioniniame parke yra trys - raudonasis, geltonasis ir mėlynasis. Visi yra žiediniai, visuose takuose stovi informaciniai stendai, juose rašoma, kur jūs esate. Visur yra stulpeliai, kurie rodo, kad einate teisingai, tokios smėlio spalvos. Ant jų yra rodyklėlės - arba į dešinę, arba į kairę, kas reiškia, kad galima ateiti ir iš tos, ir iš kitos pusės. Kai kurie stulpeliai turi ir lenteles su įrašytais kilometrais, kiek praėjote“, - sakė D.Buivydienė.
Įdomiausias šio maršruto ypatumas - ant stulpelių surašyti patiekalai, kurių suteiktas kalorijas galima sudeginti einant vienu ar kitu taku. Tiesa, primena direktorė, jeigu valandą eisite kelis kilometrus, vargu, ar pasieksite savo tikslą, norint sudeginti cepelinų porcijos kalorijas teks nueiti visą maršrutą.
Olando kepurė
„Kai praeiname tris kilometrus geltonajame take, vadinasi, sudeginome pyragaitį su kremu. Praėję keturis kilometrus - sudeginome mėsainį. O penkis kilometrus - galima sudeginti du dešrainius. Toliau yra šokoladas, mėsainis su bulvytėmis, bandelė su įdaru. Cepelinus sudeginame po dešimto kilometro, šeimyninę picą - po 11. Nuėję 12 kilometrų, sąžiningai visus takus, tada sudeginame pusę šokoladinio torto. Nežinia, ar išties sudeginame tiek kalorijų, bet kaip gera visa tai paskaičius“, - juokiasi Daiva.
O takai skiriasi tuo, kad vieno didžioji dalis veda per urbanizuotas teritorijas, ne miško takais, o asfaltuota danga arba trinkelėmis klotas takas. Kitas takas - pajūriu, virš skardžių, kur atsiveria labai gražios panoramos, paskui leidžiasi prie jūros. Trečiasis takas nuveda mišku iki Plocio ežero.
"Žvejo Sodybos" Užeigos Apžvalga
Turiu vieną silpnybę: tai kaimo turizmo sodybos ir jose įsikūrusios maitinimo įstaigos. Tad tai turėtų būti Jums atsakymas, kodėl šį kartą mes lankomės Karklės kaime įsikūrusioje užeigoje „Žvejo sodyba“. Aišku jaukumo, kuriuo ši sodyba gali pasigirti vasarą, žiemą nepajusime, nes sodybą supantys lapuočiai „pliki“ ir labiau baugina, nei džiugina akį.
Užeigos viduje pamatome tik kelis užimtus staliukus. Nors savaitgalis, prie jūros žmonių nemažai, bet čia jų pasigedau. Klaipėdiečiai neduos man sumeluoti kad Karklė, ir šalia esanti Olandų kepurė, sutraukia nemažai žmonių, norinčių praleisti laiką gryname ore ir pasigrožėti nuostabia aplinka bei labai aukštomis kopomis. Sėsdamas prie staliuko turėjau sukeisti kėdes, nes toje vietoje, kurioje planavau sėsti stovėjo jau baigianti „išsižergti“ kėdė. Ar čia šeimininkų tokie spąstai klientams, ar neapsižiūrėjimas, bet tikimybė, kad kas nors nuo jos nusivoš žemyn, didelė…
Salėje darbavosi tik viena darbuotoja, kuri buvo padavėja - barmenė viename asmenyje. Bet mums svarbu laiku gautas dėmesys, tad pradedame vartyti mums atneštus meniu. O juose toks didelis patiekalų pasirinkimas, kad kyla klausimas: kam tiek jų reikia? Toks jausmas, kad kurdami meniu savininkai surašė visus patiekalus, kurių receptus žinojo jų virėjai. Gal noras buvo patenkinti net įnoringiausią klientą? Bet toje gausoje man sunku pačiam apsispręsti ką valgyti, tad paprašau padavėjos pasiūlyti man kokį patiekalą iš mėsos, kuris reprezentuoja šią užeigą. Sutinku su jos pasiūlytu „Gaspadoriaus“ kepsniu. Taip pat užsimanau „Cibulinės“. Na, o draugė pasirenka cepelinus.
Nors meniu pasirinkimas didelis, bet desertų turi ne visų, iš didelio pasirinkimo gali rinktis tik vienos rūšies pyragėlį, ledus ar karštą šokoladą. Priėmusi užsakymą padavėja virtuvėje sužinojo, kad „Cibulinės“ nebėra. O likusios dvi porcijos „Kipšo“ sriubos manęs nesužavi. Keista, kad užeiga, kuri lyg ir prezentuoja lietuvišką virtuvę neturi „Cibulinės“ sriubos. Negi prie tokio „apkrovimo“ virėjai geriau sėdėti ir žiūrėti į laikrodį taip stumiant laiką darbe, nei pagaminti šį patiekalą. Tiesa, buvo dar dienos sriuba - šviežių kopūstų.
Vartydamas ant stalo paliktą meniu, noriu padaryti pastebėjimą taupantiems kavinių savininkams. Jei jau kažką keičiate meniu, nepatingėkite, perspausdinti tuos lapus, tik jokiu būdu nebraukykite. Nes nieko nėra baisiau vartyti tokį pribraukytą meniu.
Atkeliavusi silkė priverčia susimąstyti ar nebuvo suklysta renkant užeigos pavadinimą. Silkė buvo permirkusi acte ir priminė tą, kurią gali įsigyti bet kuriame prekybos centre vakuminėse pakuotėse, acte mirkstančią filė. Jei jau pajūryje virėjui sunku išvalyti silkę ir ją vietoje paruošti, tai ko man reiks tikėtis tolėliau nuvažiavus nuo uostamiesčio?
Cepelinai atnešti ant stalo nuvylė jau vien pažvelgus į juos. Kam tas baltas miltinis padažas? Negi įdėjus cepelinus sunku apipilti juos kepintais spirgučiais, įdėti šaukštelį grietinės. Na jei norisi kažko gražesnio, dar pabarstykite smulkintais šviežiais krapais. Viskas. Tada cepelinai daug skanesni ir pateikti tradiciškai. Bet pradėjus juos valgyti supratome, kad juos nebūtų išgelbėjusi ir grietinė… Beskoniai cepelinai vėlėsi burnoje, ryškiai vyravo virtos bulvės. O nustebusiai padavėjai, matančiai kad liko daugiau nei pusė porcijos, buvo išsakyti visi pastebėjimai.
„Gaspadoriaus“ kepsnys, kuris matyt turėtų reprezentuoti šią įstaigą, nustebino savo plonumu. Jei nebūtų džiūvėsėlių paniruotės, kepsnelis būtų atrodęs dar prasčiau. Automatiškai mano pasąmonė suformavo vaizdinius, kurie mane nubloškė daug metų atgal į vieną iš prieškario Lietuvos kaimų. Grįžta namo gaspadorius, žmona jam ant stalo padeda tokį kepsnį. O jis, vos pažvelgęs į jį, trinkteli savo dideliu kumščiu į stalą ir paliepia žmonai nešti šį kepsnį kumečiui… Tad šį kepsnį reiktų pervadinti į „Kumečio“ kepsnį. O dar tie skrudintų bulvyčių pusfabrikačiai… Kažkaip vis tylėdavau ir apie tai neužsimindavau kitose apžvalgose, nors dauguma kavinių tuo piktnaudžiauja. Na sutikite, mes į kavinę einame ne tik gerai praleisti laiko, bet ir skaniai pavalgyti. O tas bulvytes iš pakelių palikite tinginėms namų šeimininkėms, bei apsileidusiems viengungiams. Jūs kavinė, kuri savo patiekalais mus turit stebinti ir tik maloniai. Salotos: pavargęs pekino kopūstas, pasislėpęs po šviežiais agurkais ir pomidorais.
Pietų kulminacija tapo karštas šokoladas. Nors meniu apie jokius riešutus nebuvo net užsiminta, bet atneštame deserte pusę kiekio sudarė būtent riešutai.
Atnešta sąskaita taip pat „maloniai“ nustebino, prie visos sumos buvo pridėti dar 5% už aptarnavimą. Ar čia savininkai nusprendė padavėjų algas taip užmesti klientams, ar taip padidinti ir taip ženkliai užkeltas kavinės kainas, aš nežinau. Tiesa vėliau, peržiūrėdamas nuotraukas, aš visgi įžvelgiau kiekviename meniu lapo apačioje prierašą apie tai. Tad čia mano patarimas padavėjams, kurie žali šiame versle ir tik planuojate darbintis. Jei pamatote tokį meniu, kuriame klientui sąskaitoje figūruos 5% už aptarnavimą, drąsiai klauskite kavinės savininkų, ar tie pinigėliai bus atiduoti Jums. Jei ne, apsisukite ir eikite lauk. Nes didelė tikimybė, kad dauguma klientų gavę tokią sąskaitą, jums nepaliks arbatpinigių.
O dabar vertinimas: Interjeras - 5, Švara - 6, Aptarnavimas - 8, Maistas - 5.
Informacija apie Slapukus
Slapukas (angl. Cookie) - tai mažas tekstinis failas, kurį interneto svetainė įrašo į Jūsų kompiuterio arba mobilaus prietaiso naršyklę, kai Jūs apsilankote svetainėje. Slapukai taip pat naudojami tam, kad būtų užregistruota, ar sutinkate, kad Bendrovės svetainėje būtų naudojami slapukai, kad šis klausimas nebūtų užduodamas kiekvieną kartą apsilankant svetainėje. prisitaiko prie jų poreikių ir norų. funkcionalumą. Pavyzdžiui, šie slapukai prisimena Jūsų pageidaujamą kalbą, paieškas ir anksčiau peržiūrėtas paslaugas/prekes. nereikėtų iš naujo įvesti prisijungimo duomenų. Šiuos slapukus naudojame įgyti įžvalgų apie tai, kaip mūsų lankytojai naudojasi Bendrovės svetaine. atėjote, bei informaciją apie datą ir laiką. naudotus paieškos žodžius ir kt. sužinotume, kaip vartotojai naršo mūsų svetainėje po to, kai jiems parodoma reklama internete. reklamą.
„Pixel“ žyma - tai yra vadinamas (angl. web beacons), (angl. clear GIFs) arba paslėptas programinis kodas. vaizdą (paprastai nematomą) apie Jūsų veiksmus, kuriuos atliekate mūsų svetainėje. persiunčiama į “Pixel” paslaugų tiekėjo serverį, priešingai nei slapukai įrašydami į Jūsų naršyklę. atliekate mūsų svetainėje.
Mūsų svetainėje yra nuorodų į kitų asmenų, įmonių ar organizacijų interneto tinklalapius. Bendrovė nėra atsakinga už tokių interneto tinklalapių turinį ar jų naudojamus privatumo užtikrinimo principus. Bendrovės naudoja surinktus duomenis analizei iki trejų metų. slapuko tipo (vieną dieną, savaitę ar mėnesį), bet kai kuriais atvejais gali galioti ir iki dvejų metų. Jeigu ketinate įgyvendinti savo teises, galite kreiptis į Bendrovę el. įgyvendinant savo teises, Jūs privalote tinkamai patvirtinti savo asmens tapatybę. teikiant individualizuotus rinkodaros pasiūlymus, jūs galite būti priskirtas atitinkamai klientų kategorijai. susisiekę su mumis el.
Turto Mainai Karklėje
Nors dėl mainų su Turto banku buvo sutarta dar 2020 metais, paskutinieji formalumai atlikti tik dabar. 2017 metais pastatas su priklausiniais Placio g. 56, buvusi Žvejo sodyba, buvo perduotas patikėjimo teise valdyti TIC. Sutarta, kad Savivaldybei atiteks sklypas ant jūros kranto Placio g.
"Tai buvusi Žvejo sodyba, kuri yra sugriuvusi. Atsiimame turtą iš TIC, nes projektuose negavome finansavimo jam tvarkyti per daugybės bandymų nuo 2016 ar 2017 metų. „Mainomas turtas iš sugriuvusio turto “Žilvičio„ teritorijoje, kur mes net neturim privažiavimo, į normalų sklypą su statiniu, kur gali atsirasti kitas statinys, su normaliu privažiavimu, kur nėra jokių apsunkinimų“, - dėstė J.
Anksčiau buvo skelbta, kad buvusios Žvejo sodybos vertė - 148,8 tūkst., o planuojamo perimti sklypo ant jūros kranto vertė - 166 tūkst. Politikas teigė, kad Karklės bendruomenė čia tikėjosi sulaukti jai skirtų erdvių - bendruomenės namų, buvo parengtas ir projektas.
„Labai gaila, kad tenka sudalyvauti Savivaldybės turto pakasynose“, - rėžė A. Turėjome keletą diskusijų su Pajūrio regioninio parko direkcija ir matome, kad ten bus daug ilgiau ir daug sudėtingiau įgyvendinti tas gražias idėjas, kurias turi Savivaldybė", - politikams kalbėjo A.
„Kažkam padovanosime didelę dovaną su leidimu statybai. Jau projektas pagamintas, Savivaldybės lėšos išleistos, bet turėsime didelę problemą ateityje. Tą problemą turės ir “Žilvitis„, ir bendruomenė, nes turėsime nuolatinį dar vieną konfliktą, kas liečia privačią Karklės nuosavybę“, - nuomonę dėstė A.
Klaipėdos rajono mero Broniaus Markausko teigimu, sprendimai dėl turto mainų buvo priimti 2020 m. Šiandien mes padarome tik formalų žingsnį, perimame iš TIC ir užbaigiam mainus", - antradienį vykusiame Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdyje kalbėjo B.
„Ne kartą buvome susitikę su stovyklos vadovu ir profsąjunga. Esame pasiryžę ir prisidėti, kad ta stovykla išliktų, ir apsaugoti nuo bet kokios privatizavimo galimybės“, - pabrėžė B. „Norėtųsi, kad ateityje būtų daugiau bendraujama su bendruomene ir būtų surastas bendras sprendimas. <...> Yra patvirtintas Karklės atlasas, galėtume labiau padirbėti ties jo įgyvendinimu“, - siūlė A.