Žmogaus sveikatai ir veiklai palanki patalpų temperatūra: rekomendacijos ir svarbūs aspektai

Patalpų temperatūra yra vienas svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos žmogaus sveikatai ir veiklai. Tinkama temperatūra užtikrina komfortą, gerina darbingumą ir padeda išvengti sveikatos problemų. Šiame straipsnyje aptarsime, kokia temperatūra laikoma palankiausia, kokie teisės aktai reglamentuoja temperatūros reikalavimus vaikų ugdymo įstaigose ir kaip palaikyti optimalų mikroklimatą patalpose.

Vaikų ugdymo įstaigų reikalavimai

Vaikų ugdymo įstaigose labai svarbu užtikrinti sveikatai saugią aplinką, atitinkančią Lietuvos Respublikos teisės aktus. Ugdymo procesas vyksta patalpose, kuriose kasdien būna vaikai ir darbuotojai, todėl būtina laikytis higienos ir saugos reikalavimų, užtikrinančių vaikų fizinę ir psichinę gerovę.

Lietuvos higienos norma HN 75:2016 reglamentuoja ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų sveikatos saugos reikalavimus. Ši norma taikoma visoms įstaigoms, kurios vykdo šias programas - darželiams, mokykloms, kurios turi ikimokyklinio ugdymo skyrius, ir dienos centrams. Joje nustatyti minimalūs reikalavimai patalpų plotui, įrengimui, apšvietimui, vėdinimui, triukšmo lygiui, taip pat vaikų kasdienio režimo organizavimui (miegas, veikla, mityba, higiena).

Pagal šią normą ikimokyklinio ugdymo grupėje:

• Vienam vaikui turi tekti ne mažiau kaip 2 m² žaidimų patalpos ploto.
• Poilsio vietos - ne mažiau kaip 1,8 m² vienam vaikui.
• Patalpos turi būti reguliariai vėdinamos.
• Temperatūra - ne žemesnė kaip +18 °C.
• Triukšmo lygis neturi viršyti nustatytų normų, ypač žaidimų ar poilsio metu.

Taip pat nustatytos tikslios vaikų tualetų, praustuvų skaičiaus, skalbinių keitimo tvarkos, grindų dangos, baldų ir žaislų valymo reikalavimai.

Lietuvos higienos norma HN 21:2011 taikoma mokykloms, vykdančioms bendrojo ugdymo programas - tai yra pradinės, pagrindinės ir vidurinės mokyklos. Šiame dokumente apibrėžti sveikatos saugos reikalavimai bendrojo ugdymo proceso organizavimui, įskaitant mokymo trukmę, pamokų skaičių, pertraukų trukmę, fizinio aktyvumo skatinimą, patalpų įrengimą ir priežiūrą.

Patalpos turi būti pakankamo dydžio, apšviestos natūraliu ir dirbtiniu apšvietimu, švarios, su vėdinimo sistema. Vaikai turi turėti galimybę plauti rankas su šiltu ir šaltu vandeniu, naudotis švariais rankšluosčiais ar vienkartinėmis servetėlėmis. Taip pat reikalaujama, kad mokyklos turėtų atskiras spintas lauko ir vidaus rūbams, aprūpintų mokinius ergonomiškais baldais, tinkamo aukščio stalais ir kėdėmis pagal ūgį, skirtų dėmesį mokymo priemonių higienai.

Dėmesys skiriamas ir maitinimo organizavimui mokyklose: turi būti laikomasi saugos reikalavimų maisto laikymui, porcijavimui, aplinkos švarai valgyklose. Fizinio aktyvumo užtikrinimas taip pat yra svarbus - ugdymo įstaigose būtina turėti sporto aikšteles ar sales ir sudaryti galimybę vaikams mankštintis kasdien.

Socialinių paslaugų įstatymas taip pat yra svarbus tais atvejais, kai ugdymo įstaiga teikia ne tik švietimo, bet ir priežiūros paslaugas - pavyzdžiui, vaikų dienos centrai, globos ar krizių įstaigos, kurios rūpinasi vaikais iš socialinės rizikos šeimų. Šis įstatymas apibrėžia socialinių paslaugų rūšis, jų teikimo principus, paslaugų gavėjų ir teikėjų teises bei pareigas. Jame nurodyta, kad socialinės paslaugos turi būti teikiamos saugioje, sveikatai nekenksmingoje aplinkoje, užtikrinant žmogaus orumą, savarankiškumo skatinimą ir individualių poreikių atitikimą.

Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas apibrėžia visą visuomenės sveikatos saugos priežiūros sistemą, kuri apima ir vaikų ugdymo įstaigas. Pagal šį įstatymą visuomenės sveikatos sauga - tai veikla, kuria siekiama užtikrinti saugią ir sveiką aplinką žmogui.

Taigi visų šių teisės aktų žinojimas ir taikymas praktikoje yra būtinas kiekvienam vaikų ugdymo įstaigoje dirbančiam asmeniui, nepriklausomai nuo pareigų.

Aplinkos reikalavimai vaikų ugdymo įstaigose

Vaikų ugdymo įstaigose aplinka turi būti saugi, švari, higieniška ir pritaikyta visapusiškam vaiko vystymuisi. Lietuvos higienos normos HN 75:2016 ir HN 21:2011 nustato reikalavimus, kurie turi būti įgyvendinti tiek patalpų viduje, tiek lauko teritorijoje.

Lauko teritorija

Teritorija turi būti tvarkinga, saugi ir tinkamai pritaikyta vaikams:

• Lauko žaidimų aikštelės, takeliai ir kiemas turi būti lygūs, be pavojingų kliūčių.
• Paviršiai turi būti neslidūs, be duobių ar aštrių briaunų.
• Turi būti įrengti patikimi vartai, tvora, užtikrinanti, kad vaikai neišeitų be suaugusiųjų priežiūros.
• Tamsiuoju paros metu būtinas lauko apšvietimas prie pagrindinių takų ir įėjimų.
• Automobilių stovėjimo aikštelės turi būti aiškiai atskirtos nuo vaikų zonų, kaip ir atliekų laikymo vietos, kurios turi būti sandarios ir reguliariai valomos.

Patalpos

Patalpos turi būti įrengtos taip, kad jose būtų pakankamai vietos vaikų veiklai:

• Pagal HN 75:2016 kiekvienam vaikui žaidimų erdvėje turi tekti ne mažiau kaip 2 m², o poilsio kambaryje - ne mažiau kaip 1,8 m².
• Visos patalpos turi būti lengvai valomos: sienos ir grindys turi būti atsparios drėgmei, lygios, be plyšių.
• Naudojamos medžiagos neturi skleisti kenksmingų medžiagų.
• Būtina atsižvelgti ir į vaikų su judėjimo negalia poreikius - turi būti įrengti platūs praėjimai, turėklai, pritaikyti sanitariniai mazgai.
• Baldai turi būti saugūs, be aštrių kampų, atitikti vaikų ūgį, būti stabilūs, lengvai valomi, nekenksmingi sveikatai.
• Patalpose negali būti per daug baldų ar įrangos, kad netrukdytų judėti ir nevaržytų veiklos.

Apšvietimas

Apšvietimas ugdymo įstaigose turi būti tiek natūralus, tiek dirbtinis:

• Natūralus dienos šviesos kiekis labai svarbus vaikų savijautai - langai turi būti švarūs, neuždengti sunkiomis užuolaidomis dienos metu.
• Dirbtinis apšvietimas turi būti pakankamo stiprumo - pagal paskirtį, dažniausiai apie 200-300 liuksų ugdymo ir poilsio patalpose.
• Avarinis apšvietimas turi būti įrengtas evakuacijos keliuose, kad net ir nutrūkus elektros tiekimui būtų užtikrintas vaikų saugumas.

Mikroklimatas

Mikroklimato reikalavimai yra labai svarbūs vaikų sveikatai:

• Oro temperatūra patalpose turi būti ne žemesnė kaip +18 °C žaidimų kambariuose ir +20 °C sanitariniuose mazguose.
• Santykinė oro drėgmė turėtų būti 40-60 %, o oro judėjimas neturi sukelti skersvėjų.
• Draudžiama naudoti šildytuvus ar oro ventiliatorius, kurie gali kelti pavojų vaikams ar paskleisti dulkes.

Triukšmas

Triukšmas turi būti mažinamas tiek konstrukcinėmis, tiek organizacinėmis priemonėmis. Leistinas triukšmo lygis ugdymo įstaigose dienos metu - ne daugiau kaip 50 dBA. Per didelis triukšmas veikia vaikų dėmesį, elgesį ir emocinę būseną.

Vėdinimas

Vėdinimas gali būti natūralus (per langus) arba mechaninis (ventiliacinės sistemos). Visos patalpos, ypač vaikų žaidimų, miegamojo, sanitariniai mazgai turi būti reguliariai vėdinami. Draudžiama sandarinti ventiliacijos angas, nes tai trukdo oro apykaitai. Sanitariniai mazgai turi būti vėdinami atskirai nuo kitų patalpų, kad kvapai ir mikrobai nepatektų į kitas zonas.

Vandens tiekimas

Vandens tiekimas yra dar viena svarbi higienos sąlyga. Turi būti užtikrintas tiek šalto, tiek karšto vandens tiekimas visose reikalingose patalpose - tualetuose, dušuose, virtuvėje. Karšto vandens temperatūra turi būti reguliuojama taip, kad būtų išvengta nudegimų - paprastai ne daugiau kaip +60 °C. Geriamojo vandens kokybė turi atitikti Lietuvos higienos normą HN 24:2023.

Apibendrinant galima teigti, kad visi šie reikalavimai yra skirti užtikrinti vaikų saugumą, patogumą ir sveikatą kasdienėje ugdymo veikloje. Tinkamai prižiūrima aplinka padeda ne tik geriau mokytis ir vystytis, bet ir išvengti traumų, užkrečiamųjų ligų plitimo ar kitų sveikatai žalingų veiksnių.

Patalpų ir inventoriaus priežiūra

Vaikų ugdymo įstaigose tvarka, švara ir prižiūrėta aplinka turi tiesioginę įtaką vaikų sveikatai, emocinei būsenai ir saugumui. Kiekvienas darbuotojas turi žinoti, kaip prižiūrėti patalpas, teritoriją, naudojamą įrangą bei inventorių taip, kad būtų užtikrintas higienos normų laikymasis. Priežiūra turi būti sisteminga, atliekama pagal tvarkaraščius ir pritaikyta konkrečiai patalpų ar įrangos paskirčiai.

Lauko teritorijos priežiūra

Lauko teritorijos priežiūra turi būti vykdoma ištisus metus. Įstaigos kieme turi būti užtikrintas saugus judėjimas - takeliai be duobių, nelygumų ar slidžių paviršių, ypač žiemą ar rudenį, kai kaupiasi lapai, ledas ar sniegas. Žaidimų aikštelės danga turi būti lygi, amortizuojanti, įranga tvirta, be aštrių kampų ar rūdžių. Atskiriamos zonos: žaidimų, poilsio, ūkinių atliekų. Svarbu reguliariai rinkti šiukšles, tvarkyti želdinius, apkarpyti krūmus, šalinti kliūtis vaikų kelyje.

Patalpų valymas

Patalpos turi būti švarios, prižiūrimos kasdien, o jų valymas organizuojamas pagal paskirtį. Vaikų grupių žaidimų, miegamojo, valgomųjų, sanitarinių mazgų valymas turi būti aiškiai apibrėžtas vidinėje tvarkoje. Gyvenamosios ir ugdymo patalpos valomos kasdien, o sanitariniai mazgai - ne rečiau kaip du kartus per dieną, naudojant tinkamas valymo ir dezinfekcijos priemones. Virtuvės zonos (jei įstaiga gamina maistą vietoje) valomos po kiekvieno naudojimo. Būtina iš karto šalinti pelėsio požymius, vandens nutekėjimus ar dangos pažeidimus - tai gali turėti neigiamą poveikį vaikų sveikatai.

Įrenginių priežiūra

Įrenginių priežiūra yra svarbi dėl saugumo ir higienos. Praustuvai, tualetai, dušai, maišytuvai turi būti švarūs, be kalkių nuosėdų, užsikimšimų ar varvėjimų. Elektros instaliacija, šildymo ir vėdinimo įranga turi būti reguliariai tikrinama dėl gedimų, ypač šaltuoju metų laiku. Šaldytuvai, viryklės, indaplovės ir kiti virtuviniai įrenginiai turi būti ne tik techniškai tvarkingi, bet ir higieniškai švarūs. Virtuvės įrangos temperatūros režimai turi būti stebimi, kad maisto sauga nebūtų pažeista.

Inventoriaus priežiūra

Inventoriaus priežiūra taip pat labai svarbi. Lovos, čiužiniai, stalai, kėdės turi būti valomi ne rečiau kaip kartą per savaitę arba dažniau, jei yra matomas užterštumas. Čiužiniai turi būti su nuimamais, skalbiamais užvalkalais. Skalbiniai (patali­nė, rankšluosčiai, seilinukai) laikomi atskirose švariose vietose, o naudoti - iš karto dedami į tam skirtus uždaro tipo indus ar maišus. Nešvarūs ir švarūs skalbiniai niekada nelaikomi kartu.

Valymo inventorius (šluostės, kibirai, šluotos) turi būti atskiri kiekvienai zonai: vaikų grupėms, sanitariniams mazgams, virtuvei.

Dezinfekcijos ir valymo procedūros turi būti vykdomos pagal gamintojo nurodymus: laikomasi tikslų dezinfekanto kiekis, tirpalo stiprumas, kontaktinis laikas (laikas, kiek priemonė turi likti ant paviršiaus), vėliau paviršiai nuplaunami ar paliekami išdžiūti pagal instrukciją. Jei įstaigoje taikoma, vedami valymo žurnalai - juose fiksuojama, kas, kada ir ką valė ar dezinfekavo. Po stipresnių dezinfekcinių procedūrų patalpos turi būti vėdinamos.

Svarbu užtikrinti, kad visa priežiūra būtų kontroliuojama: įstaigoje turi būti paskirti atsakingi asmenys už kiekvieną priežiūros sritį (pvz., virtuvės, sanitarinių mazgų, žaidimų aikštelės).

Vaikų ugdymo aplinka turi būti ne tik estetiška, bet ir saugi bei sveikatai palanki. Todėl priežiūra nėra vienkartinis veiksmas - tai kasdieninis procesas, kuriame dalyvauja visa komanda: nuo auklėtojo iki administracijos.

Dienos režimas ir mitybos organizacija

Vaikų ugdymo įstaigose dienos režimas ir tinkama mitybos organizacija yra būtinos sąlygos vaiko fizinei, emocinei ir psichologinei gerovei. Aiškus, pastovus režimas padeda vaikams jaustis saugiai, lengviau susikaupti, greičiau prisitaikyti prie grupės veiklos, ugdytis įpročius ir išvengti fizinio bei emocinio pervargimo. Dienos režimas turi būti struktūruotas, bet kartu lankstus - pritaikomas skirtingų vaikų poreikiams, fiziniam aktyvumui, sveikatos būklei ar emocinei savijautai.

Ikimokyklinio ugdymo įstaigose tipinė dienotvarkė apima: rytinį sutikimą, pusryčius, ugdomąją veiklą, lauko žaidimus, pietus, pietų miegą, popietinę veiklą ir pavakarius. Toks nuoseklumas padeda vaikams nuspėti, kas vyks toliau, todėl jie jaučiasi saugiau ir rečiau patiria stresą. Labai svarbu numatyti tylos laiką po pietų, net ir tiems vaikams, kurie nebemiega - tai padeda nurimti ir atsikvėpti. Fizinė veikla ir laikas gryname ore turi būti neatsiejama režimo dalis. Vaikai kasdien bent 1-2 kartus turi būti išvedami į lauką, net ir esant prastesnėms oro sąlygoms (išskyrus pavojingas). Lauke žaidimai aktyvesni, padeda išlieti emocijas, stiprina imunitetą.

Maitinimo organizavimas turi būti griežtai susijęs su higienos reikalavimais ir vaikų mitybos poreikiais. Ikimokyklinio ugdymo įstaigose paprastai organizuojami 3 pagrindiniai (pusryčiai, pietūs, vakarienė/pavakariai) ir 1-2 papildomi valgymų laikai. Tarp valgymų neturi praeiti daugiau kaip 3-4 valandos. Vaikai turi būti maitinami tuo pačiu metu kiekvieną dieną, kad susiformuotų reguliarūs įpročiai. Prieš valgį vaikai turi nusiplauti rankas - ši procedūra yra privaloma, taip pat ir po pasivaikščiojimų ar tualeto. Maitinimo metu turi būti užtikrinta rami, tvarkinga atmosfera - vaikai neturi būti skubinami, nepatiriant spaudimo suvalgyti viską. Kiek įmanoma, jie turi būti skatinami valgyti savarankiškai - naudotis stalo įrankiais, pilti gėrimą. Mažesniems padedama - supjaustomas maistas, padedama laikyti puodelį, bet svarbu skatinti jų savarankiškumą.

Vaikų lėkštės, stalo įrankiai ir indai turi būti švarūs, išplauti po kiekvieno naudojimo. Jei naudojamos vienkartinės priemonės (puodeliai, šaukšteliai iš plastiko), jos turi būti kokybiškos, skirtos maistui, nenaudojamos pakartotinai. Stalai prieš maitinimą turi būti nuvalyti, jei reikia - dezinfekuojami. Po valgymo - iškart nuvalomi vėl.

Maistas turi būti patiekiamas tinkamos temperatūros, porcijos - pritaikytos vaikų amžiui. Darbuotojai atsakingi už režimo laikymosi stebėseną - turi žinoti vaikų valgymo įpročius, apetito pokyčius, fiksuoti, jei vaikas atsisako valgyti, jaučiasi blogai ar nuolat prašo maisto. Bendradarbiavimas su slaugytoja ar dietologu labai svarbus, ypač kai vaikas turi specialių mitybos poreikių.

Apibendrinant, tinkamas dienos režimas ir higieniškai organizuotas maitinimas padeda vaikams augti sveikiems, savarankiškiems, lavinti įpročius ir išvengti tiek emocinio, tiek fizinio streso.

Ugdymo proceso higiena

Ugdymo proceso higiena - tai sąmoningai organizuojamų ir taikomų priemonių visuma, kuria siekiama užtikrinti vaikų fizinę ir psichinę sveikatą ugdymo veiklų metu. Ji apima tiek aplinkos, kurioje vyksta ugdymas, kokybę, tiek veiklų planavimą, poilsio režimą, priemonių švarą ir darbuotojų elgesį.

Patalpos, kuriose vyksta ugdomoji veikla, turi būti švarios, gerai vėdinamos ir apšviestos. Jos valomos kasdien, o paviršiai, su kuriais kontaktuoja vaikai (stalai, kėdės, durų rankenos), turi būti reguliariai dezinfekuojami, ypač virusinių ligų plitimo laikotarpiu. Patalpose turi būti užtikrinta gera oro apykaita - rekomenduojama temperatūra 18-22 °C, santykinė oro drėgmė 40-60 %, oro cirkuliacija be skersvėjų.

Langai turi būti su apsauga n...

Peršalimo prevencija ir patalpų temperatūra

Peršalimas lengviau ar sunkiau per sezoną sugriebia visus. Lengvas gerklės perštėjimas, užgulusi nosis, sloga, ašarojančios akys, čiaudulys, bendras silpnumas, galvos skausmas, vėliau atsirandantis kosulys ir nežymiai pakilusi kūno temperatūra - tai simptomai, kurie išduoda peršalimą. Visgi kiti veiksniai taip pat provokuoja imunitetą ir skatina peršalimus. Anot N. Vaicekauskienės, viskas, kas sudirgina imunitetą, turi įtakos peršalimams ir didesniam sergamumui.

Galimybė patiems reguliuoti temperatūrą kartais gali pridaryti daugiau žalos nei naudos. Šaltuoju metu laiku ypač svarbu, kad patalpų temperatūra nebūtų kardinaliai aukštesnė nei oro temperatūra lauke. Visgi, pastebime, kad prasidėjus šildymo sezonui, dauguma mėgsta prisišildyti namus tiek, kad juose būtų komfortiška vaikščioti net basomis, aukštesnę temperatūrą palaiko ir biuruose, nes nemėgsta prisirengti. Ji teigia pastebinti ir priešingą tendenciją - prasidėjus šildymo sezonui dalis gyventojų taupumo sumetimais pradeda šildytis labai vėlai ir tokiu atveju gyvena ne tik šaltose, bet ir pernelyg drėgnose patalpose. Tai sveikatai taip pat nepalanku.

Dažna klaida žiemą prisikaitinti ir automobiliuose. Juose kūnus įkaitina ne tik nustatyta aukšta temperatūra, bet ir šilta apranga, todėl išėjimas į lauką tampa pavojingas.

Siekdami sutaupyti žmonės kartais ne tik nešildo patalpų, bet ir jų nevėdina, kitaip tariant, nenori išleisti esamos šilumos iš namų. Tačiau tokiu būdu sukuriama palanki aplinka dalintis virusais ir labai dažnai susirgus vienam asmeniui, „iškrenta” visa šeima.

Ypač mėgstama lengviau apsirengti, galvojant, kad „čia greitai, tik iki automobilio, o iš jo iškart į patalpą”, tačiau ir tokiu atveju, pasitaikius žvarbesnei ir vėjuotai dienai, galima lengvai peršalti. Taip pat svarbu įsivertinti aprangą būnant lauke ilgiau.

Pasireiškus pirmiesiems simptomams, peršalimas įprastai praeina per 2-3 dienas. Dažnai jaučiantiems lengvesnius simptomus kyla klausimai, ar peršalus galima eiti į darbą, ar ligą reikėtų ignoruoti ir ji praeis savaime, ar reikėtų kreiptis į gydytoją?

Peršalus jaučiamas bendras silpnumas, tad tai ženklas, kad organizmas reikalauja poilsio. Negalima jo varinėti taip, kaip reikalauja darbas ar kiti įsipareigojimai. Keletas dienų tausojančio režimo, visų pirma, leis ligai praeiti lengviau ir padės išvengti komplikacijų.

Jei sergantysis turi galimybę dirbti iš namų, ja pasinaudoja, o su gydytoju nuotoliniu būdu tik pasitaria dėl simptomų gydymo. Tokią tendenciją pastebi ir ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group” Produktų ir rizikos vertinimo departamento vadovė Julija Judickienė.

Kadangi vieno vaisto nuo peršalimo nėra, N. Vaicekauskienė pataria gydyti tik tuos simptomus, kuriuos sergantysis jaučia, o ne griebtis vaistų mišinių ir tikėtis stebuklingo rezultato. Turint slogą, užgulusią nosį, rekomenduoja plauti nosį jūros vandeniu. Jei nosies gleivinė visiškai užburkusi ir sunku prakvėpuoti, ypač naktį, tuomet kelias dienas galima vartoti nosies gleivinės paburkimą mažinančius vaistus. Perštinčią gerklę reikėtų drėkinti aliejiniais purškalais.

Netinkami pastatų projektavimo sprendimai vėliau gali lemti ne tik dar didesnes išlaidas, bet ir sveikatos problemas. Dažniausiai pastatuose sutinkamas juodasis pelėsis, kurio skirtingų rūšių skaičiuojama daugiau nei pusšimtis. Šio pelėsio skleidžiamų mikotoksinų poveikis gali sukelti alergines reakcijas, kvėpavimo takų ir kitas sveikatos problemas. Juodasis pelėsis taip pat gali sukelti astmą arba pabloginti jos simptomus. Pelėsis geriausiai dauginasi drėgnoje, vėsioje ir prastai vėdinamoje aplinkoje.

Norint išvengti pelėsio plitimo, labai svarbu teisingai identifikuoti drėgmės kaupimosi patalpose priežastis bei jas kuo greičiau pašalinti. Drėgmei apgadinus sienas, pelėsio sporos pradeda vystytis vos per 24-48 valandas. Tinkamas patalpų vėdinimas padeda pašalinti drėgmės perteklių ir palaikyti patalpų oro kokybę, neleidžiant susidaryti pelėsiui augti palankioms sąlygoms.

Svarbiausia užtikrinti nuolatinį oro srautą, kad drėgmė ir kondensatas neužsilaikytų vienoje vietoje bei neįsiskverbtų į paviršius. Tačiau tai nebus tvarus sprendimas, kadangi iš pastato bus išleidžiama brangiai kainuojanti sukaupta šiluma.

Vis dėlto, pelėsio prevencija turi prasidėti labai anksti - pastato projektavimo stadijoje. Dėl netinkamų sprendinių nepakankamas vėdinimas užkoduojamas naujam pastatui dar net nepradėjus kilti. Galvojantys, kad gali apgauti fiziką, nenumatantys tinkamų šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠVOK) sprendimų, paskui turės problemą su pelėsiu. Tai pasekmė formalaus darbo „dėl varnelės“. Pastatai turi būti projektuojami su kokybiška ventiliacija, skatinančia nuolatinę oro cirkuliaciją ir mažinančia drėgmę.

Patalpose, kuriose yra daug pelėsio, rekomenduojama negyventi. Cheminėmis priemonėmis pelėsį galima tik „užmigdyti“, tačiau esant palankioms sąlygoms jis ir toliau dauginsis, o išskiriami toksinai turės neigiamos įtakos žmonių sveikatai.

Pelėsis gerai įsiskverbia į porėtus paviršius, pavyzdžiui, medieną, gipskartonio plokštes ar audinius. Net jei matomas pelėsis pašalinamas nuo paviršiaus, jis greičiausiai bus įsiskverbęs į medžiagą, todėl visiškai pašalinti jo gali būti neįmanoma. Suomijoje išanalizavus drėgmę 291 namuose, nustatyta, kad apie du trečdalius drėgmės problemų galima nustatyti po vizualinės apžiūros.

Apsirūpinimas kokybišku geriamuoju vandeniu yra svarbus kiekvienam žmogui.

Patalpų temperatūros svarba žmogaus savijautai.

Pelėsis patalpose - pavojus sveikatai.

tags: #zmogaus #sveikatai #ir #veiklai #palanki #patalpu