Žirniai yra vieni iš tų augalų, kurie nebijo pavasario vėsos, bet labai nemėgsta vėlavimo. Iš savo patirties galiu pasakyti paprastai: kas per ilgai laukia „tikros šilumos“, tas dažnai lieka be normalaus derliaus. Žirniai yra vieni iš ankstyviausiai sėjamų daržo augalų, todėl čia galioja visai kitos taisyklės nei šilumamėgiams augalams.
Svarbiausias signalas žirnių sėjai man visada yra ne kalendorius, o pati dirva. Jei žemė jau pradžiūvusi, nebekimba prie batų ir galima ją purenti - laikas sėti. Žirniai puikiai dygsta esant žemai temperatūrai. Jiems pakanka vos kelių laipsnių šilumos, o sudygę daigai pakelia net ir nedideles šalnas. Pavasarį dirvoje dar būna sukaupta žiemos drėgmė. Anksti pasėti žirniai ją puikiai išnaudoja. Ankstyvos veislės gali būti sėjamos pačios pirmosios, o vėlyvesnėms dažnai taikau pakartotinę sėją.
Žirnių sėja yra vienas paprasčiausių, bet kartu ir jautriausių pavasario darbų. Čia labai lengva pražiopsoti tinkamą momentą. Kovo pabaiga - balandžio pradžia - pats optimaliausias laikas daugumai sodų. Po balandžio pabaigos - rizikinga. Žirniai nebijo šalčio, bet jie bijo užmirkusios dirvos. Todėl labai ankstyva sėja (kovo vidurys) pasiteisina tik tada, jei dirva jau pradžiūvusi. Esu bandęs sėti per anksti į šlapią dirvą - dalis sėklų tiesiog supuvo. Tai pati dažniausia klaida ankstyvą pavasarį. Norisi kuo greičiau sėti, bet jei dirva dar šlapia ir sunki, žirnių sėklos pradeda pūti arba sudygsta labai netolygiai.
Žirniai nemėgsta karščio. Pasėti per vėlai, jie greitai pereina į žydėjimą, trumpai dera ir dažnai būna smulkesni. Atrodo, kad daugiau sėklų reiškia daugiau derliaus, bet su žirniais tai neveikia. Per tankiai pasėti augalai konkuruoja tarpusavyje, prasčiau vėdinasi, dažniau serga. Žirniai nemėgsta užmirkusių vietų ir sunkios, molingos dirvos. Pasodinti ten, kur ilgai laikosi vanduo, jie dažnai skursta arba visai neišgyvena. Dar viena dažna klaida - per daug azoto.
Žirnių auginimas - svarbu pasirinkti tinkamą vietą ir laiką. Šaltinis: derlingas.lt
Kada geriausia sėti žirnius pavasarį?
Žirnius geriausia sėti kuo anksčiau pavasarį, kai dirva jau pradžiūvusi ir nebeužmirkusi. Dažniausiai tai būna kovo pabaiga arba balandžio pradžia.
Ar žirniai nebijo pavasarinių šalnų?
Žirnių daigai pakelia trumpalaikes šalnas iki -4…-6 °C, todėl ankstyva sėja jiems paprastai nepakenkia, jei dirva nėra per šlapia.
Ar galima žirnius sėti pakartotinai?
Taip. Žirnius galima sėti kas 2-3 savaites iki balandžio pabaigos, taip pratęsiant derliaus laiką ir išvengiant vienalaikio nokimo.
Kodėl per vėlai pasėti žirniai blogai dera?
Vėlyvos sėjos metu žirniai patenka į šiltesnes ir sausesnes sąlygas, todėl greičiau pereina į žydėjimą ir trumpiau dera.
Ar žirniams reikalingos trąšos?
Paprastai ne. Žirniai patys apsirūpina azotu, todėl papildomas tręšimas dažniausiai skatina lapų augimą, bet ne ankščių formavimąsi.
Žirniai man visada buvo tie augalai, kurie parodo, ar pavasaris „pataikytas“. Aš niekada nežiūriu tik į kalendorių. Jei dirva jau pradžiūvusi, nebekimba prie batų ir ją galima purenti - sėju, net jei dar kovo pabaiga. Žirniai daug geriau pakelia trumpą sausros periodą nei per didelę drėgmę. Jei pavasaris lietingas, jų beveik nelaistau. Ankstyvos veislės man leidžia pradėti sezoną greičiau, o vėlesnes sėju pakartotinai, kad derlius tęstųsi ilgiau. Net ir pusiau žemaūgės veislės auga tvarkingiau, kai turi atramas. Jei noriu ilgesnio derliaus, žirnius sėju kas 2-3 savaites iki balandžio pabaigos.
Nors žirniai laikomi vienais lengviausių auginti augalų, būtent dėl to su jais dažnai ir suklystama. Šis Mėnulio kalendorius skirtas padėti pasirinkti tinkamiausią savaitę žirnių sėjai, tačiau jis neturėtų būti vienintelis sprendimo kriterijus. Palankiausiu laikotarpiu laikomas augančio Mėnulio metas, kai žirniai dažniausiai sudygsta tolygiau. Jaunaties ir pilnaties dienomis sėją geriau atidėti ir skirti laiką dirvos paruošimui.
Kaip auginti žirnius nuo sėklų iki derliaus nuėmimo
Sėjos ypatumai
Kadangi sėklos sėjamos tiesiai į lauko dirvą, jiems parenkama tinkama vieta, kurioje jie gautų 6-8 valandas saulės šviesos. Nors žirniai nėra reiklūs dirvai, bet jie labiau mėgsta priemolio, derlingo priesmėlio dirvožemį, kuris yra drėgnas, gerai įdirbtas, purus, derlingas, šiek tiek kalkingas (pH 6,8-7,4). Ypač gerai auga po šakniavaisių, agurkų ir ankstyvųjų bulvių.
Geriausiam dygimo rezultatui pasiekti žirnius galima brinkinti šiltame vandenyje per naktį arba bent 6-8 valandas prieš sėją. Išbrinkintos sėklos sėjamos į 5 cm gylio duobutes kas 5-8 cm tarpus. Jeigu sėjama keliomis eilėmis, tarp jų paliekamas 30-35 cm atstumas, priklausomai nuo žirnių veislių ypatumų. Aukštesnius augalus geriau sėti didesniu atstumu (apie 40 cm), o žemesniems palikti tik 20 cm tarpueilį. Žemoje temperatūroje (1-2 °C) sudygsta po 10-14 dienų, šiltai auginami - mažiau nei po savaitės.
Žirnių priežiūra
Žirniai mėgsta drėgmę, todėl neleiskite jiems perdžiūti ir reguliariai palaistykite. Kitas svarbus dalykas - atramos žirniams. Žirniams atramos yra būtinos.
Taip pat verta stebėti mikroklimatą: karštomis vasaromis žirniams naudinga lengva apsauga nuo svilinančios popietės saulės, o vėjuotose vietose itin pasiteisina tvirtesnės atramos.
Žirnių ligos ir kenkėjai
Žirnių auginimo praktika rodo, kad laiku neapsaugant pasėlių nuo piktžolių, kenkėjų ir ligų, žirnių derlingumas gali sumažėti 40-60 procentų. Tad kokias augalų apsaugos priemones pasirinkti?
Piktžolės
Profesionali žirnių apsauga - didelio grūdų derliaus pagrindas. Dėl to herbicidus patartina naudoti po žirnių sėjos. Piktžolės žirnių pasėliuose naikinamos šiais herbicidais: Stomp (2 l/ha) ir Bazagran 480 (1 l/ha) mišiniu, Agil (1 kg/ha), Boxer (2 l/ha).
Kenkėjai
Daugiausia žirnių pasėliams žalos padaro žirniniai amarai, žirniniai vaisėdžiai (paprastieji ir mėnuliškieji), gumbeliniai straubliukai (sitonai) ir pupiniai (runkeliniai) amarai. Šaknyse susiformavusius gumbelius pažeidžia sitonai ir nematodai.
Daigams pavojingiausi sitonai (gumbeliniai straubliukai). Tai 4-5 mm ilgio, pilki, dryžuota nugara vabaliukai. Norint apsaugoti žirnius nuo šių kenkėjų, reikia laikytis sėjomainos, neauginti žirnių šalia dobilų ar kitų ankštinių augalų, kuo anksčiau pasėti. Sitonų apniktus daigus reikia purkšti insekticidais.
Žirniniai vaisėdžiai - maži naktiniai rusvos spalvos drugeliai. Kad apsaugotume žirnius nuo šių kenkėjų, būtina laikytis sėjomainos, auginti ankstyvąsias žirnių veisles. Žydėjimo pradžioje žirnius nupurkšti insekticidu. Nevėluoti derliaus nuėmimo, tuojau pat išaižyti ankštis, o žirnienas rudenį giliai suarti.
Ligos
Ligų kontrolė - tai sėklų beicavimas, tinkama sėjomaina ir gera agrotechnika. Žirnių pasėliuose paplitusios šios ligos: askochitozė, miltligė, netikroji miltligė ir šaknų puvinys.
Žalingiausia žirnių liga - askochitozė. Norint apsaugoti nuo ligos, reikia sėti beicuotas sėklas, laikytis agrotechnikos reikalavimų. Pastebėjus ligos požymių, purkšti fungicidais.
Derliaus nuėmimas
Anksti ir vienodame gylyje pasėti žirniai dažnai subręsta vienu metu. Tai lemia orai. Siekiant sumažinti grūdų nuostolius, svarbu tinkamai pasirinkti jų nuėmimo laiką ir būdą (javapjūtės techniką). Literatūroje nurodoma, kad reikia žirnius nuimti per 5 d., nes tai padarius 5 d. vėliau, dėl didesnių grūdų nuostolių derlius sumažėja apie 3 proc., o nupjovus 10 d. vėliau, - 7 procentais. Akcentuotina, kad nereikia žirnių pradėti kulti per daug anksti, kol dar daug žalių ankščių.
Kai branda vėluoja arba žirniai bręsta netolygiai, pasėlį galima desikuoti - augalų lapų ir stiebų džiūvimą pagreitinti cheminėmis medžiagomis. Pastaruoju metu rekomenduojamas desikantas - Reglone super 150 SL (veiklioji medžiaga Dikvatas - 150 g/l).
Iškulti žirniai valomi ir, jeigu yra drėgnesni kaip 17 proc., būtinai džiovinami. Geriausiai tinka aktyviosios ventiliacijos įrenginiai. Džiovinimo pradžioje tikslinga pūsti žemesnės temperatūros, bet sausesnį orą. Grūdų drėgnumui artėjant prie kondicinio, pučiamo oro temperatūra didinama, bet ne daugiau kaip iki 40 °C.
Žirnių nauda dirvožemiui
Žirniai sėjomainoje suteikia nemažai pranašumo, tai ne tik baltymų šaltinis, augalai fiksuoja atmosferos azotą ir sumažina augalų priklausomybę nuo azoto trąšų, teigiamai veikia dirvožemio derlingumą. Žirnių nauda sėjomainoje siejama su dirvožemio maisto medžiagomis ir pagerėjusiu drėgmės balansu, dirvožemio fizinėmis savybėmis bei kai kurių kenkėjų bei ligų vystymosi ciklo nutraukimu.
Žirnių daigai - persodinimui netiks, bet galėsite suvalgyti Teks nusivilti, nes pasiauginti žirnių daigų ir juos persodinti į dirvą - nerekomenduojama ir nepriimtina. Žirniai netoleruoja persodinimų, todėl daigų namie ar vazone galite prisidaiginti nebent maistui. O daigintų žirnių „pasigaminti“ galėsite visus metus, jeigu tik bus užtikrintas pakankamas šviesos kiekis.
| Sėjos laikas | Dirvožemio temperatūra | Atstumas tarp sėklų | Gylis |
|---|---|---|---|
| Kovo pabaiga - balandžio pradžia | 10-15 °C | 5-8 cm | 5 cm |