Žirmūnų Būstas: Karšto Vandens Problemos ir Legioneliozės Grėsmė

Pastaruoju metu daug dėmesio skiriama vandens kokybei ir galimoms grėsmėms, susijusioms su legioneliozės plitimu daugiabučiuose namuose. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) ir kitos atsakingos institucijos atlieka tyrimus ir imasi priemonių, siekdamos užtikrinti gyventojų saugumą.

Vilniaus miesto savivaldybė sušaukė Ekstremalių situacijų komisijos posėdį, kuriame spręsta, ar skelbti ekstremalią padėtį. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamentas pranešė apie du nustatytus taršos Legionella bakterijomis atvejus Vilniaus Žirmūnų mikrorajono Tuskulėnų g. 5 ir Ladygos g. 3 daugiabučiuose, dar vieno daugiabučio Lazdynuose, Architektų g.

Legioneliozė - plaučių uždegimo rūšis, kurią sukelia Legionella bakterijos. Maždaug vienas iš dešimties susirgusiųjų šia liga miršta. Legionella bakterijos plinta per vandens dulksną (aerozolius), dažniausiai dėl netinkamai prižiūrimos ar sukonstruotos vandentiekio sistemos.

Šis sprendimas priimtas, siekiant užkirsti kelią išplisti pavojingai užkrečiamajai ligai legioneliozei, kuria užsikrėtė ir mirė viena šio namo gyventoja, rašoma centro pranešime.

Vandens Tiekimo Nutraukimas Dėl Legioneliozės

NVSC Vilniaus departamentas nurodė nutraukti vandens tiekimą daugiabučiui Tuskulėnų gatvėje 5, nustačius, kad šio namo gyventoja mirė nuo legioneliozės. Moteris mirė sausio 19 dieną, o NVSC informaciją apie tai gavo sausio 24 dieną. Sausio 25 dieną paimtas vanduo tyrimams, jų rezultatai gauti vasario 2 dieną.

Pirmas nurodymas atlikti terminį šoką „Adminstai“ išsiųstas vasario 2 dieną, tačiau po to atlikti pakartotiniai tyrimai parodė, kad bakterijos nesunaikintos - dėl to sprendžiama, kad termošokas atliktas netinkamai.

NVSC Vilniaus departamentas trečiadienį paskelbė, kad nurodė nutraukti vandens tiekimą minėtam daugiabučiui, esančiam Tuskulėnų g.

Pasak Tuskulėnų g. 5 namo gyventojų Romualdos Sumilovos ir Donato Baltušio, apie šį incidentą jau seniai buvo informuotos reikiamos institucijos. Deja, problemos sprendimas atrodė sustojęs, o gyventojų panika tik augo.

Atliktas terminis šokas bakterijų kiekio vandenyje nesumažino. Priešingai, apie pakartotinį vandens tyrimą informacijos nesulaukęs Nacionalinis visuomenės sveikatos centras inicijavo tyrimą, kuris parodė, kad Lagionella kiekis karštame vandenyje ne sumažėjo, o tik išaugo.

NVSC informavo visas atsakingas institucijas, o apie legionelių sukeltos ligos mirties atvejį informavo ir teisėsaugą.

Taip pat turėjome susirgimo legionelioze atvejį, atėjo tyrimo rezultatai, dabar juos vertinsime. Gyventojas gyveno adresu Ladygos gatvė 3.

„Adminsta“ Pozicija Ir Gyventojų Atsakomybė

„Adminstos“ direktorius Jonas Ūselis sako, kad vykdant terminį šoką būtina, kad patys gyventojai prisidėtų. Jo manymu, būtent vamzdžių atšakose į butus stovinčiame ir vėstančiame vandenyje ir galėjo rastis bei daugintis pavojingos bakterijos.

„Mūsų turimi faktiniai duomenys apie karšto vandens panaudojimą name rodo, kad didžioji dalis butų to „parėdymo“ neklauso ir vandens suvartojimas tuo laikotarpiu yra nulinis arba keli litrai. Gyventojai patys sau nepadeda, mums nereikia padėti, nes mes savo pareigą - užtikrinti vandens temperatūrą iki buto įvado - įvykdome visada, bet be pačių savininkų intereso nieko nebus“, - aiškino J. Ūselis.

Legionella pneumophila bakterijos

Legioneliozės Priežastys Ir Plitimas

Legioneliozė - plaučių uždegimo rūšis, kurią sukelia Legionella bakterijos. Legionella bakterijos plinta per vandens dulksną (aerozolius), dažniausiai dėl netinkamai prižiūrimos ar sukonstruotos vandentiekio sistemos. Kuo ilgesnė ir techniškai sudėtingesnė vandentiekio sistema, tuo didesnė rizika šių bakterijų atsiradimui.

Legionella bakterijos dauginasi 20-50 laipsnių Celsijaus temperatūros vandenyje, o aukštesnėje nei 50 laipsnių temperatūroje bakterijos gyvuoja, tačiau nebesidaugina. Legionelioze galima užsikrėsti įkvėpus bakterijomis užteršto vandens dulksnos. Liga nėra perduodama vienam žmogui nuo kito ar geriant vandenį.

Tol, kol karšto vandens sistemoje nebus sunaikintos Legionella bakterijos, gyventojams rekomenduota naudotis saugiu šaltu vandeniu, kurį buities reikmėms pasišildyti butuose esančiomis viryklėmis.

Vilniaus departamentas, vykdydamas užkrečiamosios ligos židinio epidemiologinę diagnostiką nustatė, kad Tuskulėnų g. 5, Vilniuje, namo karšto vandens sistema užteršta Legionella bakterijomis, nes šio namo karšto vandens prižiūrėtojas UAB Adminsta netinkamai prižiūri karšto vandens sistemą: nepalaiko ir nekontroliuoja vartotojų čiaupuose teisės aktais reglamentuotos 50-60°C temperatūros, netinkamai ir atmestinai vykdo karšto vandens terminę dezinfekciją.

Nustatyta Tuskulėnų g. 5 namo karšto vandens sistemos tarša Legionella bakterijomis yra pavojinga vartotojų sveikatai, todėl Vilniaus departamentas sustabdė karšto vandens tiekimą ir nurodė UAB Adminsta iki 2017 m. kovo 15 d. imtis tinkamų veiksmų karšto vandens saugai užtikrinti.

Vilniaus departamentas kreipėsi į daugiabučio gyvenamojo namo Tuskulėnų g. 5, Vilniuje, administratorių - UAB Žirmūnų būstas, kad išplatintų informaciją šio namo gyventojams, kad šiuo metu nesaugu naudotis karštu vandeniu.

Legionella bakterijos žūva, kai vandens temperatūra pakyla virš 65°C. Legionelioze galima užsikrėsti įkvėpus bakterijomis užteršto vandens aerozolio. Liga nėra perduodama vienam žmogui nuo kito ar geriant vandenį. Šios ligos yra visai nesudėtinga išvengti, jei nuolat būtų palaikoma ne žemesnė 50 °C temperatūra visuose vartotojų čiaupuose.

Kaip informuoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, Legionella genties bakterijos atrastos 8-ojo dešimtmečio viduryje Jungtinėse Amerikos Valstijose. 1976 m. rugpjūčio mėnesį Filadelfijoje tarp Amerikos legiono suvažiavimo dalyvių, gyvenusių viename viešbutyje, pasireiškė epideminis ūminės pneumonijos protrūkis, kurio metu susirgo 221 žmogus, 34 iš jų mirė.

Žmogus legionelioze užsikrečia aerogeniniu būdu, įkvepiant aerozolio su legionelėmis. Geriant ar maisto ruošimui vartojant užkrėstą vandenį, šia liga neužsikrečiama. Taip pat negalima užsikrėsti ir nuo sergančio žmogaus.

Legionelės aplinkoje plačiai paplitusios: vandens telkiniuose, dumble, dirvoje, gamybinės ir visuomeninės paskirties objektų karšto ir šalto vandens apytakos sistemose. Vandens sistemose nusėdęs dumblas, rūdys pagerina sąlygas legionelėms daugintis.

Palankiausia vandens temperatūra legionelėms daugintis - 20 - 45ºC, žemesnėje nei 20ºC ir aukštesnėje nei 60ºC legionelės nesidaugina.

Vyresni žmonės yra jautresni šiai infekcijai nei jauni. Rūkymas, lėtinės plaučių ligos ir imunodeficito būklė yra reikšmingi rizikos susirgti legionelioze veiksniai.

Legionella vandenyje

Simptomai

Simptomai skirstomi į dvi ligos formas:

1. Pontiako karštligė. Inkubacinis periodas trunka nuo kelių valandų iki dviejų dienų. Liga pasireiškia 2 - 6 dienas trunkančiu karščiavimu, galvos ir raumenų skausmu, sausu kosuliu.
2. Legionelinė pneumonija (legionierių liga). Inkubacinis periodas 2 - 10 dienų. Liga paprastai prasideda aukštu karščiavimu, nuovargiu, galvos ir raumenų skausmu. Sausas kosulys ir pleurinio pobūdžio skausmas krūtinėje progresuoja iki sunkios pneumonijos. Apie 30 proc. ligonių viduriuoja ar vemia ir apie 50 proc. patiria sąmonės sutrikimų, hiponatremiją (Schwarz-Bartterio sindromas).

Profilaktika

Legioneliozės profilaktika - tai sukėlėjo rezervuaro paieška ir jo nukenksminimas terminiais ar cheminiais metodais, oro kondicionavimo, vėsinimo, drėkinimo ir kt. sistemų tinkama priežiūra, gydytojų legioneliozės diagnostikos žinių tobulinimas, taip pat visuomenės švietimas ir mokymas.

Gyventojams patariama neleisti vandeniui užsistovėti, kad nesusikauptų nuosėdos reguliariai valyti dušus, dušų galvutes ir vandens čiaupus.

Pagrindinės legioneliozės rizikos mažinimo priemonės susijusios su teisinga vandens sistemų eksploatacija: karšto vandens temperatūra turi būti palaikoma 50 - 60ºC; šalto vandens temperatūra neturi siekti 25ºC; neleisti vandeniui užsistovėti sistemose; ne rečiau kaip 2 kartus per metus valyti ir dezinfekuoti aušinimo bokštus ir vamzdžius oro kondicionavimo sistemose; valyti ir dezinfekuoti vandens šildytuvus, vandens filtrus; po vandens šildytuvų remonto ir prieš šildymo sezoną dezinfekuoti karšto vandens sistemas.

„Mano būsto“ daugiabučių namų administratoriai išplatino pranešimą, kad, reaguodami į Vilniaus savivaldybės paskelbtą ekstremalią padėtį, visuose savo prižiūrimuose namuose jau nuo penktadienio papildomai atliks karšto vandens sistemų „termošoką“.

„Norime nuraminti gyventojus, todėl jau nuo šiandien visuose mūsų prižiūrimuose namuose įpareigojome rangovus papildomai atlikti karšto vandens sistemų termošoką. Mieli gyventojai, apie darbų eigą būsite informuoti elektroniniais laiškais, SMS žinutėmis, laiptinėse bus iškabinti skelbimai. Turime visą parą veikiantį Klientų informavimo centrą bei avarinę tarnybą, todėl jei kils klausimų, drąsiai kreipkitės į mus bet kuriuo jums patogiu laiku.

Tuo metu, kai bus vykdoma sistemų profilaktika, prašome bent 10-čiai minučių atsukti karšto vandens čiaupus, kad būtų užtikrinta vandens cirkuliacija bei profilaktikos efektyvumas.

Remiantis paruoštomis Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro metodinėmis rekomendacijomis, 8 sk. atliekant karšto vandens sistemų terminę dezinfekciją, vadovaujantis nacionalinės teisės aktais (HN 118:2011 ir HN 23:2003) karšto vandens sistemoje turi būti sudarytos techninės prielaidos vandens temperatūrą padidinti iki 66 laipsnių, o vartotojų čiaupuose - iki 60 laipsnių.

Prašome daugiabučių namų gyventojų atliekamos terminės dezinfekcijos metu, mažiausiai 5 min.

Vilniaus greitosios pagalbos stoties direktoriaus pavaduotojas Vanda Pumputienė sakė, kad nuolat sulaukiama žmonių, besiteiraujančių, kokios profilaktikos jie galėtų imtis, siekdami išvengti ligos.

„Profilaktikos priemonių iš viso nėra, jokių antibiotikų nereikia gerti iš anksto. Gana stiprūs antibiotikai yra geriami tik tada, kai liga patvirtinama. Tų namų, kurie čia minimi, gyventojai, jeigu pajuto ką nors negero, savijauta panaši į gripą, turi kreiptis į savo šeimos gydytoją, gauti nukreipimą ir išsitirti šlapimą dėl legionelių antigeno, ar jie užsikrėtę“, - patarė V. Pumputienė.

Gydytoja tvirtino, kad šiuo atveju viską lemia imunitetas - jeigu jis nusilpęs, sergama lėtinėmis ligomis, žmogus gali susirgti greičiau.

„Klinika labai panaši į gripo, greitai prasideda kosulys ir plaučių uždegimas, bet gali būti ir viduriavimas, silpnumas, šalčio krėtimas, tad reikėtų kreiptis į savo gydytoją“, - apie ligą kalbėjo V. Pumputienė.

Bijoti gerti vandenį, anot gydytojos, nereikia, pavojingą yra įkvėpti garų.

„Liga, žinoma, kad išgydoma, bet yra ir mirties atvejų. Viskas priklauso nuo imuniteto ir kiek tų legionelių pateko į organizmą.

Ketvirtadienį Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė BNS teigė, kad bendrovė su sveikatos specialistais nebendrauja: „Su ta įmone visiškai nepavyksta bendrauti, net oficialių dokumentų nepavyksta įteikti, jie per antstolį bus vežami. Tiesiog visiškas nebendravimas, jokio atgalinio ryšio.

Kiek žinoma, Tuskulėnų g. 5 name terminis šokas jau padarytas, tačiau nepadėjo. Tuomet, anot R. Vaidgino, teks imtis cheminių medžiagų.

„Jeigu tokie darbai nebuvo atlikti metų metus, vamzdynai gali būti įvairios būklės“, - kalbėjo specialistas.

Ar bus imtasi tikrinti visus Vilniaus daugiabučius, R. Vaidginas sakė negalįs atsakyti - tai turėtų nuspręsti operacijų centras.

Taip pat gyventojams patariama artimiausiu metu sekti pranešimus, kada bus vykdoma legioneliozės prevencija, t. y.

Galvojama, kad teks tikrinti ir kitus namus, kur gali būti legionelės bakterijų. O tuose namuose, kur liga jau nustatyta, žmonėms patariama nesimaudyti.

„Norint panaikinti bacilą, reikėtų padaryti terminį šoką, t. y., pakelti temperatūrą, kad bakterijos žūtų. Arba valyti visą sistemą cheminiu būdu. Tai yra dvi veiksmingiausios priemonės“, - sakė A. R. Vaidginas teigė esąs medikas, ne vamzdynų specialistas, todėl apie tai, ko bus imtasi, galėsiąs kalbėti po posėdžio.

„Bus imtasi tokių priemonių, kurios bus privalomos, ne rekomendacinio pobūdžio, kuo greičiau atlikti vadinamuosius termošokus, jeigu jie nepadeda - imtis kitų priemonių, kad sistemas sutvarkytų, pašalintų iš jų užkratą tuose objektuose, kur susirgimus ir mirties atvejus turime“, - kalbėjo R.

Vandens Kokybės Tyrimai Ir Problemos

UAB "Vandens tyrimai" Žirmūnų g. teikia vandens tyrimo paslaugas. Gyventojai abejoja, ar vanduo tinkamas naudoti kaip geriamas. Po naujai pastatytų filtrų vandens skonis labai pasikeitė, tapo neskanus. Be to, vanduo tapo labai minkštas, reikia naudoti daugiau vandens norint nusiplauti rankas. Įtariama, kad vandenyje yra mangano nuosėdų.

Po gręžinio išgręžimo metus vanduo bėgo be valymo filtravimo įrenginių. Pasidarius tyrimus, nustatyta, kad vandenyje yra labai daug geležies, mangano ir t.t. Vanduo dabar jau 3 metai filtruojamas, stovi valymo įrengimai su aeratoriumi. Iškyla klausimas, kaip išvalyti vamzdžius, jų vidų.

Šaltas vanduo bėga gražus. Naudojamės šuliniu tik vasarą, esame išvykę pastaruosius du metus. Atsirado kirmėlių šulinio vandenyje. Nebenaudojam. Ar pagerėtų vanduo įgręžus giliau į tą patį šulinį (aišku prieš tai išvalius)?

Soduose yra problema, nėra kanalizacijos. Dauguma žmonių naudojasi bačkomis ar kitais dalykais, subėga į gruntinius vandenis nešvarumai.

Atsakymai Į Gyventojų Klausimus Apie Vandens Kokybę

Gyventojams dažnai kyla klausimų dėl vandens kokybės, kietumo, užterštumo ir tinkamumo vartoti. Štai keletas atsakymų į dažniausiai užduodamus klausimus:

• Kaip patikrinti, ar vanduo tinkamas naudoti po gręžinio įrengimo? Pagal LAND 4-99, vandenyje iš gamybinio ir individualaus vandens tiekimo gręžinių nustatoma vandens bendroji cheminė sudėtis (pH, savitasis elektrinis laidis, bendrasis kietumas, chloridai, sulfatai, hidrokarbonatai, nitratai, nitritai, natrio, kalio, kalcio, magnio, amonio jonai ir geležis).
• Kuo skiriasi laisvas chloras vandenyje ir bendras? "Laisvu chloru" laikoma hipochloritinės rūgšties ir hipochlorito suma. Laisvo chloro ir chloraminų suma yra bendrasis chloras.
• Koks vandens kietumas Vilniuje? Vilniuje centralizuotai tiekiamo vandens kietumas gali būti apie 16-18 dH (Vokiškų kietumo laipsnių).
• Ar galima vartoti vandenį, jei jame yra žarninių enterokokų? Mikrobiologinė tarša gali būti pašalinta vandenį virinant. Reikalingas ir cheminis tyrimas, kad būtų išsiaiškintos užterštumo priežastys.
• Kokios turi būti geležies, aliuminio, fluoridų, mangano, nitratų, nitritų ir kitų toksinių medžiagų normos geriamajame vandenyje? Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai yra išdėstyti Higienos normoje 24:2003.
• Kuris vanduo, kietas ar minkštas, yra sveikesnis? Geriamąjame vandenyje nei kalcis, nei magnis, nei kietumas nereglamentuojami. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad šios medžiagos nedaro žmogaus organizmui JOKIOS neigiamos įtakos. Techninis vanduo gali būti minkštas, o geriamasis vanduo turi būti vidutiniškai kietas.
• Ar gali būti geriamajame vandenyje chloro ir vario? Paruoštame geriamąjame vandenyje chloro gali būti tais atvėjais, kai dezinfekcijai naudojamas chloravimas. Varis yra mažai toksiškas elementas, jo geriamąjame vandenyje leidžiama iki 2 mg/l.
• Ar pavojingas vanduo, jei jame padidintas mangano kiekis? Padidintas mangano kiekis dažniausiai būna kartu su padidintu geležies kiekiu. Abu šie metalai nėra toksiški. Nuo vandens su padidintu mangano kiekiu gali susidaryti juodi apnašai ant kriauklių ir kt.

Vandens Tyrimų Kainos

Priklausomai nuo to, kokio vandens (šulinio, gręžinio, centralizuotai tiekiamo) cheminį tyrimą norėsite padaryti, kaina svyruoja nuo 5 iki 25 Eur + PVM. Išsamūs tyrimai, pagal geriamojo vandens higienos normą 24, kainuoja brangiau, iki 290 Eur + PVM, bet jie privatiems vartotojams nebūtini.

Norėčiau ištirti organines nuotėkas, kad neviršytų leistinų normų (BDS5, bendro fosforo, bendrojo azoto, amonio azoto, nitratų azoto, sulfatų kiekius). Tokius tyrimus atliekame, kaina 24.90 Eur + PVM. Tara mėginių paėmimui išduodame nemokamai. Tyrimas užtrunka apie savaitę, nes tokia yra BDS tyrimo trukmė (paprastai atliekama ne BDS5, o BDS7, t. y. biocheminis deguonies suvartojimas per 7 paras).

Vandens tyrimų kainos:

Informacija apie vandens kokybę Žirmūnuose ir kituose Vilniaus rajonuose yra svarbi kiekvienam gyventojui. Reguliarus vandens tyrimas padeda užtikrinti, kad vanduo yra saugus ir tinkamas vartoti.

Pasak NVSC Vilniaus departamento direktorės Rolandos Lingienės, bendrovė nepateikė jokios informacijos apie atliktus vandens tyrimus.

Vandens tyrimai

Kadangi pacientė nekeliavo, nesinaudojo SPA ar viešojo baseino paslaugomis ir didžiąją laiko dalį praleisdavo namuose, nustatyta, kad šiomis bakterijomis ji apsikrėtė būtent savo namų erdvėje.

NVSC atliktas tyrimas patvirtino, kad Tuskulėnų g. 5 namo karšto vandens temperatūra buvo per žema ir neatitiko reikalavimų. Dėl to susidarė ideali terpė veistis Legionella bakterijoms, kurios geriausiai dauginasi 25-45°C temperatūros vandenyje. Atliktas laboratorinis tyrimas atskleidė, jog karštame vandenyje iš tikrųjų yra smarkiai padidėjęs šių bakterijų kiekis.

tags: #zirmunu #bustas #karstas #vanduo