Pastatyti vienbutį namą savo sodo sklype - daug pigiau nei nusipirkti tokį patį būstą sostinėje. Pigiau, net jei tenka pirkti ir sklypą, ir jame jau esantį namą, kurį reikia atnaujinti. Radusios šią nišą, smulkesnės statybų verslo įmonės ėmėsi supirkti sodo sklypus ir kuo tankiau juos užstatyti.
Sodininkų bendrijose dažniausiai nėra komunikacijų (žiemą veikiančio vandentiekio, kanalizacijos), nėra nutiesta dujotiekio, todėl žemės sklypai tebėra sąlygiškai pigūs. O atokesnėse vietose - apskritai nepaklausūs.
Tačiau kol rudenį pataisas ims svarstyti Seimas, dar praeis nemažai laiko, o pradėti statyti kotedžai ar daugiabučiai soduose kils toliau. Nauji projektai toliau bus derinami. Ir sodininkai su vis didesne baime lauks naujakurių, į vaismedžių ir gėlynų teritoriją įspraudžiančių miestą.
Įstatymo spragos ir pasekmės
„Apstulbome sužinoję, kad Vilniuje, „Medikų“ sodininkų bendrijoje, iškilo daugiabutis namas. Soduose, kur žemės sklypai dažniausiai siekia 6 arus, kaimynams po langais prasidėjo daugiabučių statybos?“ - žinia, kad šalia sostinės Antakalnio rajono, Žirgo Sodų gatvėje, iškilo triaukščiai daugiabučiai, apstulbino ir Aplinkos ministerijos sekretorę Jūratę Juozaitienę.
Statybas sodininkų bendrijose teisės aktai buvo lyg ir aiškiai reglamentavę. Jose gyvenamųjų namų, kaip ir sodo namelių, statyba buvo leidžiama. Nedrausta statyti net ir daugiabučių. Kas tuomet nutiko?
Šiuo metu galiojančio Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad sodininkai, nekeisdami pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, nuosavame sklype gali statyti ar rekonstruoti vieną gyvenamąjį namą ir vieną jo priklausinį. Tam reikia Statybos įstatymo nustatyta tvarka parengti projektą ir gauti statybos leidimą.
„Žemės ūkio paskirties žemės naudojimo mokestis yra daug mažesnis nei gyvenamosios paskirties žemės. Sodininkams, kurių dauguma - mažai pajamų turintys pensininkai ir tie, kurie, siekdami taupyti, buvo apsigyvenę soduose, buvo padaryta išimtis: žemės paskirties pakeisti nereikalauta“, - aiškino J.Juozaitienė.
Taigi pradėti vienbučio gyvenamojo namo statybas sodininkų bendrijose buvo gana paprasta. Bet imtis daugiabučių turėjo būti sunkiau.
Pasak J.Juozaitienės, tokiu atveju pagal Teritorijų planavimo įstatymą reikėtų keisti žemės paskirtį. O norint ją pakeisti, reikia detaliojo plano: visa tai kainuoja ir daug pinigų, ir dar daugiau - laiko.
„Be to, užsakyti detalųjį planą turėtų sodininkų bendrija. Daugumai jos narių tai neaktualu - pinigų tam jie vargu ar skirtų. O patys verslininkai, suinteresuoti statybomis, už visa tai irgi nenori mokėti“, - teigė J.Juozaitienė.
Įstatymo landos
Statybų verslo specialistai įstatyme sugebėjo rasti landą.
Sodininkų bendrijų įstatyme tiksliai nebuvo nusakyta, kokį gyvenamąjį namą savo sklype gali statytis sodo savininkas. Vieno ar dviejų butų? Daugiabutį ar mažaaukštį? O gal daugiaaukštį?
Teisės aktuose daugiaaukščiu namu vadinamas ne aukštesnis nei 30 metrų pastatas. Mažaaukščio namo sąvoka - jau kitokia: tai gali būti vieno-trijų aukštų pastatas, kurio aukštis metrais nenurodomas.
Šis mažaaukščio namo apibrėžimas ir tapo aukso puodu statybų įmonėms. Jos be didesnio vargo, nekeisdamos žemės paskirties, gaudavo leidimus soduose statyti mažaaukščius namus.
„Medikų“ sodininkų bendrija buvo pirmoji Vilniuje, kurioje šiemet pavasarį baigtas statyti mažaaukštis gyvenamasis namas, realybėje tapęs triaukščiu daugiabučiu.
Ar tai - blogai? Anot J.Juozaitienės, soduose ėmus statyti didelio ploto, kelių butų individualius namus ar daugiabučius, sodininkų bendrijos virsta priemiestiniais gyvenamaisiais kvartalais, tačiau - be deramos infrastruktūros.
Keliai sodininkų bendrijose - siauri ir prasti. Visa tai, anot J.Juozaitienės, tikriesiems sodininkams smarkiai pablogintų gyvenimo sąlygas.
Ką jau kalbėti apie tai, kad tikroji - poilsinė sodų paskirtis apskritai išnyktų.
Ar tai tik Vilniaus problema?
„Daugiabučiams daugiaaukščiams namams sodų bendrijose - tikrai ne vieta. Bet jų dygimas po sodininkų langais - gal tik vieninteliam Vilniui aktuali problema.
Kitų regionų sodininkams kyla kitokių, su statybomis nesusijusių, bet taip pat svarbių problemų. Ir jos vis dar nesvarstomos“, - teigė Sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas Eidigintas Germanavičius.
Jis sakė, kad Aplinkos ministerija sukruto kai ko keisti tik tuomet, kai keliose Vilniaus sodininkų bendrijose atsirado daugiabučių.
„Patys apsileidę, patys ir leidžia“, - šyptelėjo pirmininkas.
Jis užsiminė ir apie tai, kad darbo grupė yra parengusi Sodininkų bendrijų įstatymo pataisų paketą, tačiau iš dvylikos straipsnių Vyriausybei svarstyti šįkart buvo pateiktas tik vienas.
Pataisos, susijusios su bendrijoms skirtina parama, bendrijų valdymo, susirinkimų šaukimo klausimais bei daugybe kitokių aktualijų, liko nepaliestos.
J.Juozaitienė neneigė, kad Sodininkų bendrijų įstatymo pataisų buvo parengta ir daugiau, bet jos jau anksčiau buvo teikiamos svarstyti Seimui.
Tačiau tąkart tarp jų nebuvo pataisos, turinčios įteisinti soduose tik sodo namų ar vienbučių gyvenamųjų namų statybą.
Ministerijos atstovė užsiminė ir apie tai, kad nustatyti reikalavimai bus taikomi statant naujus statinius. Naujosios nuostatos nebus taikomos statiniams, kurių projektavimo sąlygų sąvadas jau patvirtintas.
Galios ir tokia projektavimo darbų rangos sutartis, kuri bus pasirašyta iki tol, kol įsigalios naujosios nuostatos.
Infrastruktūros trūkumas
„Blogybė - ne tai, kad soduose nebus galima statyti daugiabučių. Blogybė yra tai, kad pavieniai daugiabučiai iki šiol apskritai yra taškomi po miestą“, - „Ekstrai“ teigė Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Robertas Dargis.
Jo nuomone, kiekvieno miesto plėtra turi vykti darniai. Tuo tarpu pavienių daugiabučių statybos naujose teritorijoje yra per didelis išlaidavimas „maro metu“.
„Rengiantis statyboms naujoje teritorijoje, reikia kartu sukurti ir inžinerinę, socialinę infrastruktūrą: nutiesti kelius, elektros linijas, vandentiekį, kanalizaciją ir kt.
Tuo tarpu visi pavieniai namai, kurie statomi atskiruose žemės lopinėliuose, taip pat ir sodininkų bendrijose, negali turėti inžinerinės infrastruktūros, nes ją sukurti yra per brangu“, - aiškino R.Dargis.
Jis įsitikinęs, kad privalu panaudoti ir tas miestų teritorijas, kuriose infrastruktūra jau sukurta arba padidintas jos pajėgumas.
Tai teritorijos, kuriose jau yra nutiesta naujų kelių, statoma darželių, mokyklų. Pavyzdžiui, Pilaitės rajonas Vilniuje suplanuotas 200 000 gyventojų, bet infrastruktūros pajėgumo šiuo metu panaudota maždaug trečdalis: miestą ten ir galima, ir būtina plėsti.
„Pavienių daugiabučių atsiradimas vienoje ar kitoje sodininkų bendrijoje galbūt ir atitinka verslininkų interesus, bet ne gyventojų. Ten įsikūrę žmonės pasmerkiami vegetuoti“, - kalbėjo R.Dargis.
Gyventojų pasmerkimas
Anot jo, tai paliudytų ir uostamiesčio patirtis: aplink Klaipėdą yra suformuota dešimtys gyvenviečių, kuriose pastatyta po 15-20 namų. Jų gyventojai, anot R.Dargio, palikti likimo valiai: geresnių gyvenimo sąlygų jiems nematyti.
Grįsti arba asfaltuoti tik greta namų esantys keliukai. Infrastruktūra (vanduo, kanalizacija) įrengta tik vietinė. Žmonės sugaišta daugybę laiko kelyje, kol pasiekia mieste esančias darbovietes. Jie gaišta laiką, didelį atstumą veždami vaikus į mokyklą, būrelius ir atgal.
Taip, anot R.Dargio, žmonės pasmerkia save vegetuoti vadinamosiose urbanizacinėse salose.
„Šiuo metu Klaipėdoje jau prasidėjo atvirkštinis procesas: žmonės iš priemiesčių grįžta gyventi į miestą, kur ir parduotuvės po ranka, ir socialiniai, ir kultūros, ir kitokie objektai“, - minėjo pašnekovas.
Jo nuomone, į analogiškas situacijas gali įstumti ir gyvenimas soduose. „Žmonės, kurie nori sode įsikurti nuolat, ir dar - daugiabučiame name, iš anksto turėtų būti perspėjami, kad tai - pasmerkta vieta: infrastruktūra jos niekada nepasieks“, - sakė R.Dargis.
Jo nuomone, įstatymo spragomis, nedraudžiančiomis daugiabučių namų statybos sodininkų bendrijose, iki šiol naudojosi nedideli, pavieniai statybų rinkos dalyviai.
Jiems soduose pastatyti vieną ar kitą daugiabutį buvo gana pelninga.
Vidutinė sklypo kaina sodininkų bendrijose:
| Vieta | Aprašymas | Kaina (LTL) |
|---|---|---|
| Vilnius, Jeruzalės rajonas | 5,82 a sklypas su vasarnamiu sodininkų bendrijoje „Aušra“ | 420 000 |
| Vilnius, Antakalnio rajonas | 6 a. žemės sklypas su mūriniu 28 kv. m namuku sodininkų bendrijoje „Vairas“ | 208 000 |
| Vilnius | 8 a. sklypas su vasarnamiu sodininkų bendrijoje „Šilas“ | 152 000 |
| Vilniaus rajonas, kelias Vilnius-Utena 21 km | 6 a sklypas su blokelių namuku | 270 000 |
| Kaunas | 1 a ir 8 a besiribojantys sklypai sodininkų bendrijoje „Vasara“ | 90 000 |
| Kaunas | 5 a sklypas sodininkų bendrijoje „Bijūnas“ | 50 000 |
| Klaipėda | 6 a sklypas sodininkų bendrijoje „Baltija“ | 250 000 |
| Panevėžys | 7 a sklypas sodininkų bendrijoje „Šermutas“ | 75 000 |
| Marijampolė | 6 a sklypas sodininkų bendrijoje „Pasaga“ | 35 000 |
| Šilutė | 6 a žemės sklypas sodininkų bendrijoje | 15 000 |
Mes suprantame, kaip sunku žmogui surasti poreikius atitinkantį namą, todėl sukūrėme NT paieškos paslaugą. ekspertai padės jums gauti geriausią kainą! Namas Vilniuje - puiki investicija. Daugybė žmonių uždirba iš nuomos paslaugų.
Profesionalo citata: „Vilniaus būsto rinka yra itin patraukli dėl nuolat augančios ekonomikos, didėjančio gyventojų skaičiaus ir gerai išvystytos infrastruktūros. Pasak jo, sostinė siūlo plačias investicijų galimybes tiek vietiniams, tiek užsienio pirkėjams.
Prestižiniai Vilniaus rajonai dažniausiai pasižymi išskirtine architektūra, istorija, aukštos kokybės būstais ir patogia vieta mieste.
| Rajonas | Trumpas apibūdinimas |
|---|---|
| Senamiestis | Istorinė miesto širdis su unikaliu architektūriniu paveldu, siaurų gatvelių labirintais ir prestižiniais būstais. Čia gausu kavinių, restoranų ir kultūros objektų. |
| Užupis | Menininkų ir bohemos rajonas, garsėjantis savo nepriklausoma „Užupio respublika”. Čia vyrauja kūrybiška atmosfera, unikalūs meno projektai ir jaukios erdvės. |
| Žvėrynas | Žalias ir ramus rajonas netoli centro, žinomas dėl savo medinės architektūros ir prabangių gyvenamųjų namų. Puikiai tinka ieškantiems privatumo ir gamtos. |
| Antakalnis | Vienas seniausių ir prestižinių rajonų su daugybe parkų, istorinių pastatų ir diplomatinėmis atstovybėmis. Patogus susisiekimas su centru ir ramybė. |
| Valakampiai | Elitinė gyvenamoji zona su prabangiais namais Vilniuje, šalia Neries upės ir miškų. |
Pigesni Vilniaus rajonai yra populiarūs dėl prieinamų būsto kainų, geros infrastruktūros ir patogaus susisiekimo.
| Rajonas | Trumpas apibūdinimas |
|---|---|
| Pašilaičiai | Miegamasis rajonas su daugiabučiais, pasižymintis gera infrastruktūra ir patogiu susisiekimu su centru. Čia gausu prekybos centrų ir mokymo įstaigų. |
| Fabijoniškės | Tankiai apgyvendintas rajonas su įvairiais daugiabučiais, parkų zonomis ir sporto aikštelėmis. Tinka šeimoms dėl netoliese esančių mokyklų ir darželių. |
| Justiniškės | Sovietmečio laikų daugiabučių rajonas su prieinamomis būsto kainomis. Geras susisiekimas viešuoju transportu ir išvystyta infrastruktūra. |
| Karoliniškės | Žalias rajonas su parkų gausa ir puikiais vaizdais. Netoli centro, geras susisiekimas ir prieinamos būsto kainos. |
| Lazdynai | Architektūriškai unikalus rajonas su daugybe žaliųjų zonų. Pasižymi ramia aplinka ir patogia infrastruktūra. |
| Šeškinė | Senesnis daugiabučių rajonas netoli centro, šalia didžiųjų prekybos centrų ir pramogų vietų. Geras susisiekimas ir prieinamos kainos. |
| Naujininkai | Rajonas netoli centro su vystoma infrastruktūra. Prieinamos būsto kainos, atsinaujinantys pastatai ir gerėjanti gyvenimo kokybė. |
| Viršuliškės | Nedidelis rajonas su daugiabučiais, arti miesto centro. Patogus susisiekimas ir prieinamos būsto kainos. |
| Pilaitė | Vienas naujausių rajonų, toliau nuo centro. Čia daug naujos statybos būstų už prieinamą kainą, gausu žalumos ir vandens telkinių. |
| Naujoji Vilnia | Rajonas miesto pakraštyje, apsuptas gamtos. |
Apibendrinant, Vilnius siūlo puikų derinį tarp modernaus miesto patogumų ir turtingos istorijos. Investicija į namą čia gali būti naudinga ne tik dėl gyvenimo kokybės, bet ir dėl galimos finansinės grąžos ateityje.
„Vilnius man yra ne tik miestas, bet ir įkvėpimo šaltinis. „Vilnius yra mano namai ir mano kūrybos lopšys. „Vilnius yra miestas, kuriame susilieja praeitis ir dabartis. Jo daugiakultūrė istorija ir kasdienybė suteikia neišsemiamą įkvėpimo šaltinį mano kūrybai.” Rašytojas, dramaturgas, režisierius Marius Ivaškevičius (g.