Šiame straipsnyje apžvelgiama UAB "Zenith Turto Valdymas" veikla, valdymo struktūra, finansiniai rezultatai bei investicijos į komercinį turtą Baltijos šalyse. Taip pat aptariami slapukų naudojimo principai įmonės svetainėje ir duomenų analizės praktikos.
UAB "Zenith Turto Valdymas": Bendroji Informacija
Zenith Turto Valdymas, UAB (įmonės kodas 304139370) buvo įkurta 2015-11-18. Pagrindinė įmonės veikla yra patalpų nuoma. Šiuo metu Zenith Turto Valdymas, UAB įsikūrusi adresu Vikingų g. Pilną II ketv. Mob. Vikingų g. El.
Valdymas ir Finansiniai Rodikliai
Įmonę valdo 1 akcininkas (įmonė). 2024 metais Zenith Turto Valdymas, UAB pardavimo pajamos siekė 2 230 464 Eur, o pelnas prieš mokesčius buvo 189 592 Eur. Naujausiais Sodros duomenimis, įmonės darbuotojų skaičius yra 1. Įvertinus turimus duomenis, įmonės kredito rizika yra vertinama kaip žemiausia.
Įmonių Valdymo Struktūra
Verslo įmonėse yra kolegialūs valdymo organai: stebėtojų taryba ir valdyba. Stebėtojų taryba yra kolegialus bendrovės veiklą prižiūrintis valdymo organas. Stebėtojų taryba renkama visuotiniame akcininkų susirinkime.
Stebėtojų Taryba
Pati stebėtojų taryba, jei numatyta bendrovės įstatuose, renka ir atšaukia valdybą, jei ji nesudaroma - įmonės vadovą. Pagrindinė stebėtojų tarybos funkcija - kontroliuoti, prižiūrėti, analizuoti įmonės valdybos arba administracijos veiklą.
Valdyba
Valdyba yra kolegialus bendrovės valdymo organas. Ją sudaryti įmonei taip pat nėra privaloma. Valdybos nariu gali būti renkamas tik fizinis asmuo. Įmonės valdyba renka ir atšaukia įmonės vadovą, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina ir skiria nuobaudas.
Į jos kompetenciją įeina nustatyti informaciją, kuri laikoma bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi. Nesant stebėtojų tarybos, įmonės įstatuose gali būti nustatyta, kad valdyba atlieka įvairias priežiūros funkcijas. Juridiniai vienetai, kurie nėra verslo įmonės (asociacijos, klubai, bendrijos, viešosios įstaigos ir pan.) gali turėti Tarybą.
Jų veikla yra reglamentuojama LR Asociacijų įstatymu. Panašiai kaip ir valdyba verslo įmonėse, tai kolegialus juridinio asmens valdymo organas, kurį renka visuotinis narių susirinkimas, konferencija ar suvažiavimas, kuris yra aukščiausiasis šio juridinio asmens organas.
Investicijos į Komercinį Turtą Baltijos Šalyse
Investuotojų į Baltijos šalių komercinį turtą apetitas ir toliau sparčiai auga - 2016 metų pirmasis pusmetis buvo itin sėkmingas tiek modernaus komercinio turto pirkėjams, tiek pardavėjams. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje per šį laikotarpį buvo sudaryti 22 investiciniai sandoriai, kurių metu nupirkta 423,000 m² modernaus komercinio turto (biurai, prekybinės, sandėliavimo ir gamybinės paskirties pastatai ir patalpos). Bendra įsigyto turto vertė sudarė 436 mln. eurų.
Ilgą laiką atsilikdama nuo Estijos ir Lietuvos, šiais metais lyderio pozicijas užima Latvija. Iš viso per minėtąjį laikotarpį Latvijoje investicijų į komercinį nekilnojamąjį turtą vertė pasiekė 220 mln. eurų arba beveik 51% visų investicijų Baltijos šalyse. Tam didžiausią įtaką turėjo du dideli investiciniai sandoriai, kurių metu Rygoje buvo įsigyti prekybos centrai „Domina“ ir „Riga Plaza“, bendra šių sandorių vertė sudarė 168 mln. eurų. Tuo tarpu Estijoje investicinių sandorių suma pasiekė 126 mln. eurų arba beveik 29% visų investicijų Baltijos šalyse.
Didžiausi investiciniai sandoriai Estijoje buvo fiksuojami taip pat prekybinių patalpų sektoriuje - įsigyti du Taline esantys prekybos centrai „Mustamae Keskus“ ir „Magistral“. Per pirmąjį šių metų pusmetį mažiausiai investicijų sulaukė Lietuva, kurioje įsigyta turto už 90 mln. eurų. Didžiausias vieno objekto sandoris Lietuvoje tapo likusios „Nordika“ prekybos centro valdytojos akcijų dalies įsigijimas šių metų viduryje.
Vienas įdomesnių sandorių Baltijos šalyse buvo paskelbtas šių metų kovą - „Partners Group“ ir „Northern Horizon Capital“ bendrai įkurta įmonė „Laurus“ iš Nyderlandų bendrovės „Geneba“ įsigijo virš 40 įvairios komercinės paskirties objektų visose Baltijos šalyse - daugiausia tai esami arba buvę SEB banko padaliniai.
Vertinant investicijų apimtis Baltijos šalyse pagal nekilnojamojo turto segmentus, šiais metais didžiausio susidomėjimo sulaukė prekybinės paskirties turtas. „Ober-Haus“ duomenimis, iš 436 mln. eurų investuotų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje net 59% jų teko prekybinių patalpų sektoriui.
„Vertinant ankstesnių ir šių metų rezultatus, matyti, kad komercinis nekilnojamasis turtas Baltijos šalyse ir toliau išlieka tik vietinio ir skandinaviško kapitalo akiratyje. O investuotojai iš kitų regionų nei Baltija ar Skandinavija dažniausiai būna su nekilnojamuoju turtu tiesiogiai nesusijusios įmonės arba didesni investiciniai fondai, kurie įsigydami stambius tarptautinius nekilnojamojo turto portfelius kartais perima ir turtą Baltijos šalyse“,- teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.
Pavyzdžiui, JAV investicijų valdymo bendrovės „Blackstone“ fondas 2015 metais įsigijo didelės vertės nekilnojamojo turto portfelį Skandinavijos šalyse, kuriame taip pat buvo ir 3 prekybos centrai Rygoje. Nepaisant pavienių tiesiogiai į Baltijos šalių rinkas žengiančių didesnių investuotojų, statistika rodo jau ilgą laiką nekintančias tendencijas.
„Ober-Haus“ skaičiavimais, per pirmąjį šių metų pusmetį į modernų komercinės paskirties turtą daugiausiai investavo Baltijos šalių fondai ir privatūs investuotojai (47% visų investicijų). „Tikėtina, kad antrasis šių metų pusmetis taip pat išliks pakankamai aktyvus.
Nepaisant toliau augančių turto savininkų lūkesčių dėl parduodamo turto vertės, pirkėjai ir toliau aktyviai domisi ir derasi dėl įvairios paskirties komercinio turto įsigijimo. O šiuo metu planuojami sandoriai, kurie, matyt, bus įgyvendinti iki šių metų pabaigos, leidžia tikėtis itin gero metinio rezultato Baltijos šalyse“,- prognozuoja S.
Komercinio turto investicijos Baltijos šalyse 2016 m. I pusm.
| Šalis | Investicijų vertė (mln. eurų) | Investicijų dalis (%) |
|---|---|---|
| Latvija | 220 | 51 |
| Estija | 126 | 29 |
| Lietuva | 90 | 20 |
| Viso | 436 | 100 |
Slapukų Naudojimas ir Duomenų Analizė
Slapukas (angl. Cookie) - tai mažas tekstinis failas, kurį interneto svetainė įrašo į Jūsų kompiuterio arba mobilaus prietaiso naršyklę, kai Jūs apsilankote svetainėje. Slapukai taip pat naudojami tam, kad būtų užregistruota, ar sutinkate, kad Bendrovės svetainėje būtų naudojami slapukai, kad šis klausimas nebūtų užduodamas kiekvieną kartą apsilankant svetainėje. Slapukai taip pat naudojami tam, kad svetainė prisitaikytų prie jų poreikių ir norų. funkcionalumą.
Pavyzdžiui, šie slapukai prisimena Jūsų pageidaujamą kalbą, paieškas ir anksčiau peržiūrėtas paslaugas/prekes. nereikėtų iš naujo įvesti prisijungimo duomenų. Šuos slapukus naudojame įgyti įžvalgų apie tai, kaip mūsų lankytojai naudojasi Bendrovės svetaine. atėjote, bei informaciją apie datą ir laiką. naudotus paieškos žodžius ir kt. sužinotume, kaip vartotojai naršo mūsų svetainėje po to, kai jiems parodoma reklama internete. reklamą.
„Pixel“ žyma - tai yra vadinamas (angl. web beacons), (angl. clear GIFs) arba paslėptas programinis kodas. vaizdą (paprastai nematomą) apie Jūsų veiksmus, kuriuos atliekate mūsų svetainėje. persiunčiama į “Pixel” paslaugų tiekėjo serverį, priešingai nei slapukai įrašydami į Jūsų naršyklę. atliekate mūsų svetainėje.
Mūsų svetainėje yra nuorodų į kitų asmenų, įmonių ar organizacijų interneto tinklalapius. Bendrovė nėra atsakinga už tokių interneto tinklalapių turinį ar jų naudojamus privatumo užtikrinimo principus. Bendrovės naudoja surinktus duomenis analizei iki trejų metų. slapuko tipo (vieną dieną, savaitę ar mėnesį), bet kai kuriais atvejais gali galioti ir iki dvejų metų.
Jeigu ketinate įgyvendinti savo teises, galite kreiptis į Bendrovę el. įgyvendinant savo teises, Jūs privalote tinkamai patvirtinti savo asmens tapatybę. teikiant individualizuotus rinkodaros pasiūlymus, jūs galite būti priskirtas atitinkamai klientų kategorijai. susisiekę su mumis el.