Šiemet žolė želia kaip pašėlusi, todėl dažniau reikia imti į rankas trimerį ar stumdyti žoliapjovę. Tačiau tokie triukšmingi darbai dažnai nepatinka kaimynui. Benzininės žoliapjovės ar trimerio keliamas triukšmas ankstyvą rytą ar vėlyvą vakarą nėra pati maloniausia patirtis daugeliui gyventojų. Tačiau reiktų suprasti, kad žolę nupjauti vis tiek reikia.
Robotus vejoms pjauti vis dažniau renkasi ir gyventojai.
Triukšmo apribojimai
Lietuvoje galioja higienos norma, siekiant apsaugoti žmogaus sveikatą nuo triukšmo sukeliamos žalos. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus dienos metas yra nuo 7 val. iki 19 val., vakaro - nuo 19 val. iki 22 val., o nakties - nuo 22 val. iki 7 val. Vadinasi, ramybės laikas, kada draudžiama triukšmauti, yra nuo 19 val. iki 7 val. ryto.
Šakių rajono policijos komisariato viršininkas Aušrys Kvederevičius aiškina: „Žolės pjovimas po numatytų valandų, girtų kaimynų dainos už tvoros, šuns lojimas, garsus televizoriaus žiūrėjimas netgi užtraukia atsakomybę. Viešose vietose baudžiama už triukšmą bet kuriuo paros metu, o nustatytomis valandomis vakare (19-22 val.) ir naktį (22-7 val.) ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse ir t. t.“
Taisyklių pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo aštuoniasdešimt iki dviejų šimtų eurų, o juridinių asmenų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims - nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų eurų.
Šakių r. savivaldybė yra taip pat yra pasitvirtinusi triukšmo prevencijos viešose vietose taisykles (patvirtinta Šakių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. T-86), kuriose nurodoma, kad „gyvenamųjų namų kvartaluose triukšmingas transporto priemones ir mechanizmus leidžiama naudoti avarijų likvidavimo atvejais. Visais kitais atvejais: darbo dienomis nuo 7 val. iki 19 val.; poilsio ir švenčių dienomis nuo 10 val. iki 19 val., triukšmo šaltiniai neturi viršyti nustatytų triukšmo ribinių dydžių“.
Kaip informavo policijos komisariato viršininkas Aušrys Kvederevičius, per pastaruosius metus fiksuoti du atvejai (pernai Griškabūdyje ir šiemet Kriūkų sen.), kuomet buvo gautas iš gyventojų pranešimas dėl pjovimo aparatų keliamo triukšmo ir asmenims paskirta 40 eurų bauda dėl viešosios rimties trikdymo (pagal ANK 488 str. 1 d. ).
Tiesa, tarp kalbintų žmonių pasitaikė ir vienas gelgaudiškietis, kuris siūlė bent vieną dieną, konkrečiai sekmadienį, uždrausti bet kokį žolės pjovimą. Kiti piktinosi sakydami, kad „tikras absurdas, jeigu nuo 19 val. žolės negalima pjauti“.
Visuomenės sveikatos specialistai kviečia pradėti nuo savęs - netriukšmauti ir gerbti kaimynus bei aplinkinius. Pagalvoti apie tai, kad mėgstama muzika, burzgiantis buitinis prietaisas, žoliapjovė, malkų skaldyklė ar vaikų važinėjimas motorine priemone, nuolat sukant ratus po langais, kelia kaimynams stresą ir gadina jų sveikatą.
Tylos laikas Kokį triukšmą galima skleisti reglamentuoja Triukšmo valdymo įstatymas. Pagal jos nuostatas, šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu - ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, laikoma pažeidimu. Šis pažeidimas užtraukia baudą nuo dvidešimt iki aštuoniasdešimt eurų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt iki trijų šimtų eurų.
Kaip sako Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis, nuo 22 iki 7 val reikalinga visiška ramybė. Pilkoji zona 19-22 val. Tai vakaras, kai darbai galimi, tačiau triukšmo lygis ribojamas. Jei kaimynai pasiskųs, kad jiems trukdoma, atsakingos institucijos privalės išmatuoti triukšmo lygį ir pagal tai priklausys, ar nuobauda skiriama. Ar viršytas leistinas lygis nustatoma pagal specialią formulę.
Baudos už neprižiūrėtą teritoriją
Už per ilgą veją jums priklausančioje teritorijoje gresia baudos iki 600 eurų. O, jeigu baudos neišgąsdina ir žolė toliau nėra prižiūrima, jūsų sklypas gali būti paskelbtas nenaudojamu, dėl ko gali pakilti žemės mokestis.
Vilniaus miesto savivaldybė nurodė, kad, pagal Tvarkymo ir švaros taisykles, yra privaloma šienauti pievas, vejas, kelkraščius, skiriamąsias juostas, griovius ir kitas teritorijas, kuriose auga žolė, piktžolės ar invazinės rūšies augalai. Pasak savivaldybės atstovų, tinkamas žolės aukštis ar šienavimo dažnis nėra apibrėžti, taigi šienavimas privačiuose sklypuose gali būti atliekamas savo nuožiūra. Vis tik jie pabrėžė, kad tai nesuteikia teisės apleisti sklypą ir visiškai nepjauti žolės.
Savivaldybė komentavo, kad, gavus nusiskundimų dėl netvarkomų sklypų, seniūnijos darbuotojai ir viešosios tvarkos pareigūnai atlieka patikrinimus. Jeigu jų metu yra nustatoma pažeidimų, gali būti skirta bauda iki 140 eurų. Jei pažeidimai kartojasi - iki 600 eurų.
Klaipėdos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vyriausiasis specialistas Gintaras Lasickas nurodė, kad reikalavimai žolės aukščiui yra numatyti. Jis įvardijo, kad nuo gegužės 1 d. iki spalio 1 d. žolė turi būti pjaunama periodiškai taip, kad žolės aukštis būtų ne didesnis kaip 12 cm. O vasaros sezono metu (nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. imtinai) turi būti užtikrinama, kad reprezentacinių žaliųjų plotų žolės aukštis būtų ne didesnis kaip 10 cm.
Anot G. Lasicko, už šių taisyklių pažeidimus galima gauti įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 140 eurų. O nusižengimą padarius pakartotinai grėstų 140-600 eurų bauda.
Kauno miesto savivaldybės Petrašiūnų seniūnijos seniūnė Asta Chanko taip pat pabrėžė, kad savininkai privalo nuolat užtikrinti švarą ir tvarką jiems priklausančiose teritorijose. Kaune, kaip ir Klaipėdoje, sklypus reikia šienauti periodiškai - žolės aukštis neturėtų būti aukštesnis kaip 12 cm. Jį viršijus, seniūnijos gali skirti įspėjimus arba administracines baudas už sklypo nepriežiūrą.
Be jau minėtų baudų A. Chanko atkreipė dėmesį ir į tai, kad toliau nesitvarkant savo sklypų, jie gali būti įtraukiami į Nenaudojamos žemės sklypų sąrašus, jiems taikant padidintą žemės mokestį. Pašnekovė nurodė, kad jis gali siekti nuo 0,3 iki 4 proc. žemės vertės mokesčio.
Medžių genėjimas nuosavame sklype.
Tačiau užsidirbti baudą savo sklype galima ne tik ankstyvą rytą užkūrus žoliapjovę. Jeigu kilo noras savo sklype nupjauti medžius, derėtų įsitikinti, ar šiam pjovimui nereikalingas leidimas, nes galite sulaukti administracinės baudos iki 300 eurų.
Aplinkos ministerijos iniciatyva, net ir privačioje žemėje augančius medžius - didesnio nei 30 cm skersmens kaime ir didesnio nei 20 cm skersmens mieste - Vyriausybė pripažino saugotinais. Pasak gamtos apsaugos politikos grupės vyriausios specialistės Orintos Kazėnienės, žmogus savo sklype savo nuožiūra gali kirsti ar kitaip pertvarkyti tik saugotiniems nepriskirtus medžius ir krūmus.
„Medžiams ir krūmams, kurie priskirti saugotiniems, kirsti, persodinti, kitaip pašalinti ar genėti reikia gauti savivaldybės institucijos išduotą leidimą. Saugotiniems medžiai ir krūmai priskirti atsižvelgiant į kriterijus, patvirtintus Vyriausybės nutarimu“, - teigia pašnekovė.
Pagal šiuos kriterijus, saugotiniems priskiriami medžiai ir krūmai, kurie įrašyti į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, Augalų nacionalinių genetinių išteklių sąrašą arba medžiai ir krūmai, kurie yra kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingosios savybės. Taip pat augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, (toliau - medžiai ir krūmai), augantys šių kriterijų nutarimo priede nurodytose teritorijose ir atitinkantys priede nurodytus dydžius.
Kaip aiškina pašnekovė, leidimai pjauti medį yra išduodami nemokamai. Anot specialistės, leidimai saugotiniems medžiams ir krūmams kirsti, persodinti, kitaip pašalinti ar genėti išduodamas per 30 dienų nuo prašymo pateikimo (Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo, patvirtinto aplinkos ministro.
O. Kazėnienės teigimu, galima be leidimo pjauti medžio šakas, jei planuojamos medžio šakos nėra medžio lajos skeletą formuojančios šakos, kitais atvejai leidimo reikia. Ji tikina, kad visų reikalavimų nesilaikančių asmenų laukia piniginės nuobaudos.
„Administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio 1 dalyje už neteisėtą želdynų naikinimą arba neteisėtą ne miškų ūkio paskirties žemėje augančių saugotinų medžių ir krūmų žalojimą, naikinimą arba persodinimą numatyta bauda asmenims nuo šešiasdešimt iki dviejų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo aštuoniasdešimt iki trijų šimtų eurų“, - pabrėžia O. Kazėnienė.
Šienavimo datos pagal KPP priemones
Šienavimo pradžios ir pabaigos terminai priklauso nuo ūkininkų prisiimtų įsipareigojimų. Šienavimo datos aktualios ūkininkams, siekiantiems tiesioginių išmokų bei paramos pagal šias Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos (KPP) priemones: „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“, „Ekologinis ūkininkavimas“, „Su NATURA 2000 ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“, „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“.
Deklaruojantys pievas (kodai: GPŽ, GPA, DGP) žolinius azotą kaupiančius augalus ariamojoje žemėje (visi klasifikatoriaus III grupės kodai) ūkininkai turi nušienauti bent 1 kartą per metus ne vėliau kaip iki rugpjūčio 1 d. Nupjauta pievų ir žolinių azotą kaupiančių augalų ariamojoje žemėje žolė (šienas, žalioji masė ar kt.) turi būti sutvarkyta (išvežta iš lauko arba supresuota, arba šienas sudėtas į kūgius, arba žolė susmulkinta). Žinotina, kad žolę smulkinti leidžiama tik tam tikrais atvejais ir tam tikrame deklaruojamame plote.
Taip pat ne mažiau kaip 1 kartą per metus iki rugpjūčio 1 d. reikia nušienauti sodų ir uogynų tarpueilius, kuriuose yra pieva (kodai: OBS, KRS, SLS, VYS, TRS, KTS, ASU, JSU, RSU, BSU, AVU, ARU, SVU, ŠIU, GEU, BKU, SPU, PUU, ŠAU, ERK, GUD, ŠRM, SMD, AKT, RŠT).
Ne anksčiau kaip birželio 15 d. leidžiama pradėti šienauti pagal KPP priemonę „Su NATURA 2000 ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“. Deklaruojantiems plotus pagal pirmąją veiklos sritį (žemės ūkio paskirties žemėje) nustatyti papildomi reikalavimai, ribojantys ūkinę veiklą tokiuose plotuose. Ganyklas ir pievas čia draudžiama ne tik suarti ar persėti kultūrinėmis žolėmis, bet ir jas lėkščiuoti.
Jeigu konkrečioje teritorijoje nėra nustatytų šienavimo ar ganymo terminų, šienauti pradedama ne anksčiau kaip birželio 15 d. ir užbaigiama iki spalio 30 d. Nupjauta žolė (šienas, žalioji masė ar kt.) ganyklose arba pievose turi būti sutvarkyta (išvežta iš lauko, supresuota, šienas sudėtas į kūgius) iki spalio 30 d.
Deklaruojantys pievas turi jas nušienauti ne mažiau kaip 1 kartą per metus ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d. Pareiškėjams, Ūkinių gyvūnų registre įregistravusiems bičių šeimas, pievas privalu nušienauti ne mažiau kaip 1 kartą per metus ir ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugsėjo 1 d. įskaitytinai.
Sodų ir uogynų tarpueilius (išskyrus tuos tarpueilius, kuriuose yra pieva) būtina periodiškai įdirbti (mechaniškai arba chemiškai) taip, kad juose būtų sunaikintos piktžolės.
Šienauti pradėti ne anksčiau kaip liepos 1 d. ir baigti ne vėliau kaip rugsėjo 30 d., nušienautą ar susmulkintą žolę pašalinti iki rugsėjo 30 d.
Antraisiais ir paskesniais metais po įsėjimo pirmąją žolę nupjauti ir išvežti iki rugpjūčio 1 d. Antrą kartą žolę pjauti pradėti ne anksčiau kaip rugpjūčio 15 d., šienavimą baigti ne vėliau kaip rugsėjo 30 d. Antrosios pjūties žolę išvežti iki rugsėjo 30 d. Visais atvejais nušienautą žolę išvežti.
Žolės pjovimo paslaugų kainos
Aplinkos tvarkymo bendrovės „Arbora LT“ direktorius Einius Sujeta nurodė, kad užsakymus sklypams nušienauti priima ir mažiems (iki 20 a), ir vidutiniams (nuo 20 a iki 1 ha), ir dideliems (nuo 1 ha ir daugiau) plotams. Pašnekovas skaičiavo, kad tokių plotų įkainis su mokesčiais už 1 a gali siekti nuo 7 iki 12 eurų. Tuo metu vidutiniuose ar dideliuose plotuose kainos už 1 a siekia 2-7 eurus su mokesčiais. Kainai įtakos dažniausiai turi ir pjovimo dažnumas: jei tai daroma retai, žolė bus aukšta, tad ir daugiau kainuos.
Taigi tokio tipo objektuose, anot E. Sujetos, kainos už 1 a siekia 2-7 eurus su mokesčiais, priklausomai nuo ploto (10 ha turės mažesnį įkainį nei, pvz., 1 ha). Jis paminėjo, kad kainai įtakos dažniausiai turi ir pjovimo dažnumas: jei tai daroma retai, žolė bus aukšta, tad ir daugiau kainuos.
„Arbora LT“ direktorius tv3.lt pasakojo, kad kiekvienais metais užklausų ir užsakymų žolės pjovimui gauna vis daugiau. Anot jo, tą lemia kelios priežastys - įmonės plėtra ir tai, kad žmonės vis mažiau linkę šiuos darbus atlikti patys: „Jie nemato prasmės skirti savo laiką darbams, kuriuos galėtų atlikti įmonė už santykinai nedidelę kainą.“
Žoliapjovių kainos:
- Pigiausia elektrinė nesavaeigė vejapjovė: nuo 51,4 euro.
- Savaeigė benzininė vejapjovė: virš 300 eurų.
- Brangiausios akumuliatorinės savaeigės vejapjovės: 1,3 tūkst. - 1,9 tūkst. eurų.
- Vejos pjovimo robotai: nuo 899 iki 1899 eurų.
Parduotuvių tinklo ekspertai neslėpė, kad klientų susidomėjimas įvairiais žolės pjovimo prietaisais jau yra pastebimai išaugęs. Pasak pašnekovų, bendrai šių prietaisų pardavimai tiek fizinėse, tiek elektroninėse parduotuvėse yra penktadaliu didesni, lyginant su praėjusiais metais.
„Senukų“ pardavimų statistika rodo, kad benzininės vejapjovės vis dar išlaiko savo populiarumą ir neužleidžia pozicijų, o elektrines vejapjoves aktyviau renkasi nedidelius plotus prie namų pjaunantys pirkėjai. Pastebima, kad labai sparčiai auga akumuliatorinės sodo technikos ir vejos pjovimo robotų pardavimai. Pirkėjų pasirinkimą lemia jų patogus ir lengvas naudojimas, galimybė sutaupyti laiko.
Atstovai paminėjo, kad pastaruosius 5 metus žoliapjovės-robotai yra viena labiausiai augančių sodo technikos prekių kategorijų, taigi ir jų asortimentas išaugo keletą kartų.
„Kad kiekvienas vejos kampelis būtų nepriekaištingas, klientai įsigyja papildomą sodo įrangą. Pavyzdžiui, trimerius, kurie padeda suformuoti šaligatvių ir sodo lysvių kraštus, nupjauti sunkiai pasiekiamas vietas. Vejos aeratorius, kurie gerina dirvožemio būklę - dėl jų į žemę lengviau prasiskverbia vanduo ir maistinės medžiagos, kurios yra būtinos vejos augimui“, - vardijo tinklo ekspertai.
Jie pridūrė, kad tarp pirkėjų populiarėja trąšų barstytuvai, užtikrinantys tolygų maistinių medžiagų pasiskirstymą dirvožemyje ir skatinantys vešlios vejos augimą. Taip pat vandens purkštuvų sistemos, automatizuojančios vejos laistymo procesą, užtikrinant pastovų drėgmės lygį. Ir piktžolių traukikliai, apsaugantys veją nuo kenksmingų augalų ir padedantys žolei vešėti.
Kaip išsirinkti tinkamą vejapjovę savo kiemui | Vejapjovės pirkimo vadovas 2020
tags: #zemes #ukio #paskirties #zoles #pjovimas