Apleisti, krūmais ir medžiais apaugę sklypai - vis dar dažnas vaizdas Lietuvos miesteliuose ir kaimiškose vietovėse. Nors šie plotai dažnai turi didelį potencialą, netvarkoma žemė ne tik praranda savo vertę, bet ir gali užtraukti nemalonumų savininkui. Apleista žemė - tai žemės ūkio paskirties plotai, kurie yra nenaudojami, neprižiūrimi arba netinkami naudoti pagal nustatytą paskirtį. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip identifikuojami apleisti žemės sklypai, kokie teisiniai aspektai reglamentuoja jų priežiūrą ir kokios galimybės atsiveria norintiems įsigyti tokį sklypą.
Apleistos Žemės Identifikavimas ir Stebėsena
Apleistos žemės sklypai identifikuojami naudojant nuotolinio stebėjimo ir kartografavimo metodus. Šie duomenys padeda ne tik tiksliai identifikuoti apleistus plotus, bet ir prisideda prie efektyvesnio žemės mokesčių administravimo, žemės ūkio politikos formavimo bei aplinkosauginių sprendimų. Apleistos žemės sklypai įprastai yra apaugę sumedėjusiais augalais, kurie nelaikomi želdynais.
Remiantis 2025 m. I ketvirčio duomenimis, iš viso identifikuoti 62 879 apleisti plotai, kurių bendras plotas sudaro 31 278 ha. Dauguma sklypų yra 0,3-0,5 ha dydžio, didžiausias sklypas siekia 36 ha, o daugiau nei 10 ha dydžio yra tik 20 sklypų. Daugiausia apleistų žemių plotų koncentruojasi miškingose, kalvotose vietovėse.
Apleistų žemių erdvinių duomenų rinkinys naudojamas žemės mokesčiui apskaičiuoti.
Teisiniai Aspektai ir Savininkų Atsakomybė
Nors pagrindinė atsakomybė už žemės naudojimo priežiūrą tenka žemės savininkams ir naudotojams, savivaldybių administracijos taip pat atlieka svarbų vaidmenį. Nustatytiems apleistų žemės ūkio naudmenų plotams savivaldybės gali taikyti didesnį žemės mokesčio tarifą (iki 4 proc.).
Pagal LR įstatymus, apleista žemės ūkio paskirties žemė gali būti traktuojama kaip nenaudojama. Nesusitvarkiusiems gresia baudos ir didesnis žemės mokestis.
Svarbu: Valstybės įmonė Valstybės žemės fondas ragina žemės sklypų savininkus iki šių metų liepos 1 d. susipažinti su apleistos žemės plotu, nustatytu nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype.
Duomenų Tikslinimas
Naudotojai turi galimybę tikslinti duomenis - iki einamųjų metų liepos 1 d. galima pateikti pranešimus apie nustatytų apleistų žemės ūkio naudmenų plotų netikslumus. Informaciją galima pateikti el. paštu arba pranešti pažymėdami klaidą www.geoportal.lt apleistų žemių žemėlapyje. Šiame žemėlapyje yra galimybė ieškoti sklypo pagal jo kadastro numerį.
Taip pat svarbu apžiūrėti vietovėje esamą situaciją ir įvertinti, ar augantys medžiai atitinka saugotinų medžių ir krūmų nustatytus kriterijus, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąraše patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr.
Teisiniai Dokumentai, Reglamentuojantys Medžių ir Krūmų Tvarkymą:
- Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, šių darbų vykdymo, leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų atkuriamosios vertės atlyginimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymas Nr.
- Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos procedūras nustato Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr.
Kaip Išvengti Baudų ir Padidinto Žemės Mokesčio
Panevėžio savivaldybės Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojo Aušrio Valkūno teigimu, nešienaujamų privačių plotų žolės aukštį matuoti reikalauja tvarka, pagal kurią vėliau gali būti skiriamos baudos už teritorijos nepriežiūrą, negana to - ir padidintas žemės mokestis. Bauda gresia tuo atveju, kai žolė aukštesnė nei 25 centimetrai. Mažiausias piniginės baudos dydis 20 eurų, didžiausias - 140 eurų.
Anot jo, nustačius nešienaujamą privačią teritoriją, nepuolama savininko iškart bausti. Iš pradžių jam siunčiamas raštas su reikalavimu nušienauti savo teritoriją ir apie tai informuoti atsakingus Savivaldybės specialistus. Jei į gautą raštą neatsiliepiama, po susitvarkyti skirto termino Savivaldybės atstovai vėl važiuoja įvertinti neprižiūrimų teritorijų, o tuomet jų savininkai jau apdalijami baudomis.
Nesitvarkančio asmens duomenys taip pat perduodami Valstybinei mokesčių inspekcijai, o šios specialistai netvarkomo sklypo savininkams apskaičiuoja didesnį žemės mokestį - 4 proc. nuo sklypo vertės.
| Pažeidimas | Sankcija |
|---|---|
| Aukštesnė nei 25 cm žolė | Bauda: 20-140 eurų |
| Netvarkomas sklypas | Padidintas žemės mokestis: 4% nuo sklypo vertės |
Apleistos Žemės Mažinimo Priemonės ir Rezultatai
Lietuva yra agrarinė šalis, todėl visomis įmanomis priemonėmis buvo siekiama sumažinti apleistos žemės plotus.
Norint sumažinti minėtuosius plotus, buvo imtasi teisinių priemonių, t.y. patikslintas žemės mokesčio įstatymas, pagal kurį apleistai žemės ūkio paskirties žemei nebūtų taikomas vertės mažinimo koficientas, taip pat nebūtų nustatomas maksimalus mokesčio dydis už turto vienetą (1 Lt/a arba 100 Lt/ha) pereinamuoju laikotarpiu, tuo sukuriant prielaidas ir paskatas apleistos žemės plotams mažėti, nustatytas reikalavimas turėti galvijų, siekiant gauti išmokas už pievas ir ganyklas, sugriežtinti GAAB reikalavimai ir t.t.
Taip pat buvo siekiama skatinti nederlingą ir žemės ūkiui netinkamą naudoti žemę apsodinti mišku. Šiai dienai jau apie 30 tūkst. ha žemės ploto yra apsodinta mišku, o žemės ūkio paskirties, ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku, gaunat paramą iš Europos Sąjungos programų, išaugo net 6 kartus.
Taip pat išaugo ir deklaruojamos žemės plotai. 2008 m. buvo deklaruota apie 2,6 mln. ha, tuo tarpu 2012 m. buvo deklaruota jau beveik 2,8 mln. ha ploto.
Taikant įvairias priemones buvo pasiekta, kad Lietuvoje apleistos žemės plotas žymiai sumažėjo, t. y.
Apleistos Žemės Privalumai ir Galimybės
Jeigu turite sklypą, kuris metų metus stovi nenaudojamas, dabar - puikus metas juo pasirūpinti. Ne tik išvengsite galimų baudų, bet ir atgausite žemės vertę bei funkcionalumą. Sklypas įgauna vertę. Galimybė užsidirbti. Turint privačios žemės sklypą nereiškia, kad su šia žeme galima daryti ką tik nori, ar kitaip tariant, nieko joje nedaryti. Egzistuoja įstatymais numatyta tvarka, kuri apibrėžia, kaip kokios paskirties žemė turi būti naudojama ir prižiūrima. Nesusitvarkiusiems gresia baudos ir didesnis žemės mokestis. Panagrinėkime, kokie įstatymai reglamentuoja žemės sklypų priežiūrą ir kokios sankcijos taikomos už jų nepaisymą.
Baudos už Nepriežiūrą Panevėžyje
Panevėžio savivaldybės Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojo Aušrio Valkūno teigimu, nešienaujamų privačių plotų žolės aukštį matuoti reikalauja tvarka, pagal kurią vėliau gali būti skiriamos baudos už teritorijos nepriežiūrą, negana to - ir padidintas žemės mokestis. Bauda gresia tuo atveju, kai žolė aukštesnė nei 25 centimetrai. Mažiausias piniginės baudos dydis 20 eurų, didžiausias - 140 eurų.
Anot jo, nustačius nešienaujamą privačią teritoriją, nepuolama savininko iškart bausti. Iš pradžių jam siunčiamas raštas su reikalavimu nušienauti savo teritoriją ir apie tai informuoti atsakingus Savivaldybės specialistus. Jei į gautą raštą neatsiliepiama, po susitvarkyti skirto termino Savivaldybės atstovai vėl važiuoja įvertinti neprižiūrimų teritorijų, o tuomet jų savininkai jau apdalijami baudomis.
Nesitvarkančio asmens duomenys taip pat perduodami Valstybinei mokesčių inspekcijai, o šios specialistai netvarkomo sklypo savininkams apskaičiuoja didesnį žemės mokestį - 4 proc. nuo sklypo vertės.
Apsileidėlių Sumažėjo
Šiemet Panevėžyje nenušienautų sklypų, palyginti su praėjusia vasara, sumažėjo. Pernai per pirmąjį patikrinimą Savivaldybė buvo nustačiusi 130 apsileidėlių, šiemet - 103. Praėjusiais metais sulaukę perspėjimų 104 asmenys savuosius sklypus nušienavo, baudas užsitraukė 26 sklypų savininkai. Jiems taip pat buvo padidintas žemės mokestis.
Pasak A. Valkūno, įnirtingai ieškoti apleistų sklypų savininkų nė nereikia - paprastai būna metai iš metų tie patys savininkai. Neretai paaiškėja, kad jie išvykę į užsienį. Taip pat apie aukštą žolę informuoja apsileidėlių kaimynai.
Situacija Marijampolėje
Marijampolėje, patikros dieną su žemės nuosavybės dokumentais susirinkę asmenys sunkokai NŽT specialistams sugebėjo parodyti, kurioje konkrečiai vietoje yra jų sklypų ribos, mat vos vienur kitur yra išlikę riboženkliai, be to akivaizdu, kad savininkai čia retokai lankosi, savųjų sklypų neprižiūri, dauguma juos palikę likimo valiai. Ne vieni šių sklypų savininkai prisipažino, kad jau seniai negyvena Marijampolėje ir į patikrą atvyko iš Vilniaus bei kitų tolimesnių vietovių.
Kai kas bandė aiškintis, kad savo teritorijas prižiūri, bent kartą per vasarą nušienauja. Vieša paslaptis ir tai, kad geroje miesto vietoje esanti teritorija labai rūpi verslininkams, kurie pamažu supirkinėja iš buvusių sodininkų jų sklypelius ir tikrai nesiruošia čia sodininkauti. Šiuo metu už arą žemės savininkams siūloma apie 1000 Eur, nors miesto teritorijoje žemės vertė yra kur kas didesnė.
Net neabejojama, kad žemės paskirtis ateityje čia bus pakeista į komercinę ir tuomet jos vertė gerokai šoktels, kažkas sėkmingai čia įgyvendins komercines užmačias ir susikraus nemenką kapitalą. O kol kas apleistas, kelmais ir piktžolynais nusėtas plotas neatrodo patrauklus, bet galima įtarti, kad kai kas specialiai formuoja tokį įvaizdį, siekiant numušti žemės kainą ir priversti vis dar esamus savininkus pigiai parduoti sodininkauti netinkamus sklypus.
Šią vasarą vėl čia sukiojosi atžalynus traiškanti technika, plušo keli darbininkai. Vėl nebuvo paisoma jokių žemės nuosavybės ribų ir niekas negalėjo paaiškinti, kieno užsakymu tai vyksta. Marijampolės savivaldybės vadovai bei Viešosios tvarkos skyriaus specialistai pasidžiaugė, kad kažkas pagaliau ėmė tvarkyti apleistą teritoriją, tačiau nepasidomėjo, nei kas tai daro, nei šių veiksmų teisėtumu.
„Žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu buvo patikrinti keturiasdešimt aštuoni žemės ūkio paskirties žemės mėgėjų sodo naudojimo būdo žemės sklypai. Aštuoniuose žemės sklypuose buvo nustatyti žemės naudojimo tvarkos pažeidimai, todėl šių sklypų savininkai bus kviečiami dėl aplinkybių, kurios turi administracinio nusižengimo požymių, aiškinimosi, bus atliekamas administracinių nusižengimų tyrimas, o pažeidimus padariusiems asmenims pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 333 straipsnį bus taikoma administracinė atsakomybė.
Klaipėdos Atvejis: Rimanto Cibausko Istorija
Teisėjai teko apie keliolika kartų raginti verslininką Rimantą Cibauską eilinės jo paties inicijuotos bylos posėdžio metu nekomentuoti, nevertinti, nusiraminti ir nepertraukinėti kitų proceso dalyvių. Pastarasis, nelegaliai pastatyta tvora Dailidžių gatvėje užtvėręs valstybinį žemės sklypą, ypač piktinosi, kad institucijos dėl to ėmėsi veiksmų po žurnalisto kreipimosi.
Klaipėdos apygardos teisme inicijuotoje byloje verslininkas prašo, kad būtų pripažinti niekiniais ir negaliojančiais esą tik ažūrinės tvoros ir 0,0483 ha žemės plotą užimančių želdinių perdavimas valstybei. Ieškinyje nurodoma, kad jei nėra galimybės restitucijos taikyti natūra, jam turėtų būti sumokėti 125 413 eurų. Taip pat R. Cibauskas prašo pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu 2018 m. sausio 25 d. jam surašytą savavališkos statybos aktą. Byloje kurį laiką vyko mediacija, bet šalims nepavykus taikiai susitarti vėl buvo surengtas teismo posėdis, prieš kurį buvo gautas papildomas R. Cibausko iniciatyva į bylą įtraukto Turto banko atsiliepimas.
Pasak Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) patarėjo Žydrūno Kumpio, visiškai nesvarbu, kas pranešė, „koks korespondentas ar žiniasklaida“, esmė yra pareigūnų konstatuotos aplinkybės.
Klaipėdos apylinkės teisme šiuo metu nagrinėjama byla, kurioje Statybų inspekcija prašo skirti baudą R. Cibauskui už tai, kad jis, pažeisdamas privalomąjį nurodymą, neleidusį atlikti jokių statybos darbų, tik visiškai nugriauti tvorą, ją tiesiog savavališkai pažemino.
Daivos Istorija
Už baudą būtų išbučiavusi Rožyno mikrorajone gyvenanti Daiva „Sekundei“ pasakojo iki šiol jaučianti nuoskaudą, jog tuomet, kai gyventojams buvo gražinama sovietmečiu nusavinta žemė, jai pritrūko dokumentų įrodyti, kad turi teisę paveldėti Rožyne esančią senelių žemę. Tarpukariu tą žemę pirko ir ją dirbo Daivos seneliai, sovietmečiu - jos tėvai ir ji pati.
Nepavykus atsiimti žemės, Daiva persikėlė tvorą ir nustojo „valdišką“ sklypą tvarkyti. Prieš porą metų panevėžietė sulaukė miesto Savivaldybės rašto, kad už sklypo nepriežiūrą jai gresia bauda bei padidintas žemės mokestis. „Nuoširdžiai pasipiktinau, kad mane ketina bausti už negrąžintą, kaip aš vadinu, atimtą senelių žemę. Tad į gautąjį dokumentą ir aš išsiunčiau laišką, parašiau: „Esu pasirengusi Jus išbučiuoti už tai, kad „grąžinote“ man žemę, kurios niekaip negrąžina žemėtvarkininkai“. Iškart gavau atsakymą, kad įvyko klaida, manęs atsiprašė“, - pasakojo panevėžietė.
O štai šiemet kitame mieste gyvenantis Daivos sūnus jai pranešė matęs reportažą, kaip Savivaldybės atstovas matuoja jai negrąžinto sklypo žolę ir baisisi jos dydžiu.
Baudų už Neprižiūrimą Žemę Dydžiai
Apibendrinant, baudos už neprižiūrimą žemę gali skirtis priklausomai nuo savivaldybės, tačiau bendros tendencijos yra tokios:
- Mažiausia bauda: 20 eurų
- Didžiausia bauda: 140 eurų
- Dažniausiai skiriama bauda: 80 eurų
- Padidintas žemės mokestis: 4% nuo sklypo vertės
Ši informacija padės jums geriau suprasti, kaip prižiūrėti savo žemės sklypą ir išvengti galimų baudų.
Situacija, kai kaimynas neprižiūri savo sklypo, gali sukelti įvairių problemų, pradedant estetiniu vaizdu ir baigiant galimais pavojais aplinkai bei žmonių sveikatai. Lietuvoje šią problemą reglamentuoja įvairūs teisės aktai, numatantys priemones, kurių galima imtis.
Pirmiausia, svarbu suprasti, kokios institucijos yra atsakingos už sklypų priežiūrą. Pagrindinė atsakomybė tenka savivaldybėms, kurios prižiūri, kaip laikomasi teritorijų tvarkymo ir priežiūros taisyklių. Savivaldybės taip pat gali nustatyti papildomus reikalavimus sklypų priežiūrai, atsižvelgiant į vietos sąlygas.
Jei pastebėjote, kad kaimynas neprižiūri savo sklypo, pirmas žingsnis - bandyti susitarti taikiai. Galbūt kaimynas nežino apie keliamas problemas arba turi objektyvių priežasčių, kodėl negali tinkamai prižiūrėti sklypo. Visada verta pradėti nuo draugiško pokalbio.
Jei susitarti nepavyksta, kitas žingsnis - kreiptis į savivaldybę. Savivaldybei reikėtų pateikti raštišką skundą, kuriame išdėstytos problemos ir pateikti įrodymai (nuotraukos, video įrašai ir pan.). Savivaldybė, gavusi skundą, privalo jį išnagrinėti ir imtis priemonių.
Savivaldybė, nustačiusi, kad sklypas neprižiūrimas, gali įspėti savininką ir nustatyti terminą trūkumams pašalinti. Jei savininkas per nustatytą terminą trūkumų nepašalina, savivaldybė gali skirti baudą. Baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio ir masto.
Kraštutiniu atveju, jei savininkas ir toliau neprižiūri sklypo, savivaldybė gali imtis radikalesnių priemonių, pavyzdžiui, organizuoti sklypo sutvarkymą savo jėgomis, išieškant išlaidas iš savininko. Taip pat gali būti inicijuojamas sklypo paėmimas visuomenės poreikiams, tačiau tai yra sudėtinga ir ilga procedūra.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad sklypo priežiūros reikalavimai gali skirtis priklausomai nuo sklypo paskirties. Pavyzdžiui, žemės ūkio paskirties sklypams taikomi vieni reikalavimai, o gyvenamosios paskirties - kiti.
Be to, svarbu žinoti, kad tam tikrais atvejais neprižiūrimas sklypas gali kelti pavojų ne tik aplinkai, bet ir žmonių sveikatai. Pavyzdžiui, jei sklype kaupiasi atliekos, veisiasi graužikai ar plinta piktžolės, tai gali sukelti sanitarijos ir higienos problemas.
Apibendrinant, galima teigti, kad kaimyno neprižiūrimas sklypas yra problema, kurią galima išspręsti, pasitelkiant teisines priemones. Svarbiausia - žinoti savo teises ir būti aktyviu, siekiant užtikrinti tvarką ir saugumą savo aplinkoje.
Štai keletas konkrečių pavyzdžių, ką daryti, jei kaimynas neprižiūri sklypo:
- Parašykite oficialų skundą savivaldybei. Skunde nurodykite konkrečias problemas ir pateikite įrodymus.
- Kreipkitės į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją. Jei sklype vykdomos neteisėtos statybos ar kiti pažeidimai, inspekcija gali imtis priemonių.
- Kreipkitės į teismą.
tags: #zemes #ukio #paskirties #neprieziura