Žemės ūkio sektorius Lietuvoje nuolat susiduria su įvairiais iššūkiais, o mokesčių politika turi didelę įtaką šio sektoriaus plėtrai ir konkurencingumui. Šiame straipsnyje aptariami svarbiausi mokesčių klausimai, susiję su žemės ūkio bendrovėmis Lietuvoje, įskaitant planuojamus pakeitimus ir jau įsigaliojusias naujoves.
PVM lengvatos vaisiams ir daržovėms: ar sulauksime pokyčių?
Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) aktyviai diskutuoja apie galimybę įvesti lengvatinį 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą šviežiems vaisiams, daržovėms ir uogoms, parduodamiems Lietuvos teritorijoje. Seimo nariai Tomas Tomilinas ir Kęstutis Mažeika yra inicijavę atitinkamus Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisų projektus.
KRK nariai pabrėžia, kad tokia lengvata paskatintų šias žemės ūkio šakas ir prisidėtų prie sveikesnės mitybos. K. Mažeika stebėjosi, kad Lietuvoje vaikai darželiuose maitinami lenkiška produkcija, o ne vietinių ūkininkų užaugintomis daržovėmis. Tačiau Finansų ministerija kol kas nepritaria tokiai iniciatyvai, argumentuodama tuo, kad PVM lengvatos naudos nepajustų vartotojai, o išloštų tik prekybininkai. Be to, tokios lengvatos būtų per brangios šalies biudžetui.
Vis dėlto, Latvijos patirtis rodo, kad PVM lengvatos šviežiems vaisiams ir daržovėms turėjo teigiamą efektą. 2018 m. sausio 1 d. sumažinus PVM nuo 21 proc. iki 5 proc., prekyba vaisiais ir daržovėmis padidėjo 9 proc., o pajamos iš šios prekybos išaugo beveik 13 mln. Eur. Taip pat pastebėtas vietinių vaisių supirkimo padidėjimas 15 proc.
Nekilnojamojo turto mokestis: kas svarbu žemdirbiams?
Vyriausybei rengiant mokesčių pertvarką, žemdirbiams iškilo klausimų dėl nekilnojamojo turto mokesčio ir jo poveikio žemės ūkio veiklai. Finansų ministerijos atstovai patikino, kad iki šiol galiojanti mokesčio lengvata nekilnojamajam turtui, kuris naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti, išliks. Tačiau ne vienas posėdžio dalyvis klausė, ar peržiūrėjus mokestinę politiką neteks vėl iš naujo įrodinėti, kad daržinė ar dirbtuvės yra tikrai naudojamos žemės ūkio veiklai. Finansų ministerijos atstovai tikino, kad čia niekas keistis neturėtų - kaip buvo iki šiol, planuojama, kad taip ir liks.
Fizinių asmenų nekilnojamojo turto apmokestinimas galiotų visiems vienodai, būtų apskaičiuojamas atitinkamais rėžiais pagal Registrų centro nustatytą turto vertę. Vis dėlto K. Vaitiekūnas svarstė, kad greičiausiai dauguma kaimo vietovėse jo nemokės, bet, anot jo, konkrečiu atveju reikia žiūrėti pagal konkretaus turto vertę.
Pelno mokestis: kokie planuojami pokyčiai?
Finansų viceministras K. Vaitiekūnas teigė, kad pelno mokestis greičiausiai bus didinamas vienu procentiniu punktu. Daugiau detalių apie gyventojų pajamų mokestį (GPM) jis nenorėjo atskleisti, nes kai kurie tarifai vis dar derinami, o pirminiai teisės aktų projektai dar rengiami.
Mokestis ne gyvybės draudimui: ar tai paveiks žemės ūkį?
Planuojama, kad Lietuvoje ne gyvybės draudimai būtų apmokestinti 10 proc. tarifu. LŽŪBA viceprezidentas, ūkininkas Alfredas Bardauskas priminė, kad toks mokestis, ypač liečiantis pasėlių draudimą, atrodo labai dviprasmiškai. Mat, iš vienos pusės, valstybė jį skatina ir kompensuoja dalį įmokų, iš kitos pusės - imasi apmokestinti. Jis teigė, kad yra suprantama svarba apsirūpinti valstybės saugumu, tačiau šis ne gyvybės draudimo mokestis sukurtų ydingą situaciją, nes visų pirma turi būti stiprūs ir saugūs tie, kurie pildo biudžetą kitais mokesčiais.
A. Bardauskas pateikė pavyzdį: 640 000 Eur vertės kombainą viena įmonė apskritai atsisakė drausti, kita suskaičiavo metams 2 700 Eur, trečia - 7 000 Eur draudimo įmoką. Tiek jis, tiek posėdyje diskutavę žemės ūkio bendrovių atstovai svarstė, kad, tikėtina, brangstant draudimui besidraudžiančiųjų gerokai mažėtų, o tada visa našta tektų tiems, kurie draudimo negali išvengti, t. y. gaunantieji paramą ar turintieji paskolų.
Parama pieno ūkiams: kokios priemonės numatomos?
Tęsiantis pieno krizei, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ieško būdų, kaip padėti sunkioje padėtyje atsidūrusiems ūkininkams. Numatomos paramos priemonės palūkanoms kompensuoti. ŽŪM atstovo pastebėjimu, pieno gamintojai bus labiau remiami ir per susietosios paramos mechanizmą - šiemet tokių išmokų vokas pieno ūkiams sudarys 46,2 mln. Eur, o pernai tam buvo skirta 45,5 mln. Eur.
Žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Petras Viršilas atkreipė dėmesį, kad pagerėjimą pieno gamintojai gali pajusti tik po kelių mėnesių, o dabar jie yra kritinėje situacijoje, ypač tie ūkiai, kurie pastaraisiais metais daug investavo į plėtrą ir turi didelių skolų.
Kiti svarbūs klausimai
- Valstybinės žemės nuoma: Ūkininkų atstovai prašė, kad būtų palengvintos administracinės procedūros, kai teikiami prašymai įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę. Taip pat kalbėta apie problemas, kurios prasideda, kai baigiasi valstybinės žemės nuomos sutartys.
- Pluoštinių kanapių įstatymas: KRK taip pat svarstyta, kokių nesklandumų kyla įgyvendinant Pluoštinių kanapių įstatymą. Skirtingos institucijos skirtingai traktuoja reikalavimus, kurie keliami pluoštinių kanapių gaminiams ir produktams vietos rinkai ir eksportui.
- Kelių mokestis: LŽŪBA prezidiumo nariai posėdyje taip pat svarstė galimus Kelių mokesčio pakeitimus.
Kooperatinių bendrovių apmokestinimo ypatumai
Kooperatinės bendrovės (kooperatyvai), kurių per mokestinį laikotarpį daugiau kaip 50 proc. pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, įskaitant kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamas už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 7 proc. mokesčio tarifą (apmokestinant už 2025 m. mokestinį laikotarpį taikomas 6 proc. mokesčio tarifas).
Jeigu kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) mokestinio laikotarpio pajamos iš žemės ūkio veiklos, sudaro 50 proc. ir mažiau visų jos pajamų, tai bendrovei taikoma bendra apmokestinamojo pelno apmokestinimo taisyklė, t. y. apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant vieną iš PMĮ 5 straipsnyje nurodytų pelno mokesčių tarifų.
Žemės ūkio veiklai yra priskiriama:
- žemės ūkio produktų pagaminimas ir apdorojimas;
- savo pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų perdirbimas;
- maisto produktų gamyba iš savo pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų ir šių produktų pardavimas;
- paslaugos žemės ūkiui pagal LR Vyriausybės 2012-01-25 nutarimą Nr. 76 „Dėl paslaugų žemės ūkiui sąrašo patvirtinimo“;
- tiesioginės ar kompensacinės išmokos, tuo atveju, kai šios išmokos gaunamos palaikyti žemės ūkio veiklos vienetų pajamų lygiui ar kompensuoti pajamų netekimą, kompensacijos pagal Europos Sąjungos finansinės paramos Lietuvos Respublikos programas už žvejybos laivų atidavimą į metalo laužą pajamų netekimui kompensuoti ar pajamų lygiui palaikyti, jei žemės ūkio veiklos vienetų vykdoma žvejyba pagal Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymą.
Žemės ūkio bendrovėje gali būti dviejų rūšių dalyviai - bendrovės nariai ir pajininkai. Minimalus žemės ūkio bendrovės narių skaičius - du. Bendrovės pajininkai nuo bendrovės narių skiriasi tuo, kad jie neturi sprendžiamojo balso bendrovės narių susirinkime, be to, nariu gali būti tik fizinis asmuo, o pajininku - fizinis arba juridinis asmuo. Visų dalyvių turtas yra atskirtas nuo bendrovės turto.
Žemės ūkio bendrovės steigėjais gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys. bendrovės pavadinimas ir buveinės adresas.