Žemės gelmės sausumoje yra išimtinė valstybės nuosavybė, o teisę jas naudoti gali suteikti šalies Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Kiekvienas neteisėtai organizuotas komercinis verslas žemės gelmių ištekliais arba jų grobstymas stambiu mastu padaro žalą ne tik valstybei, bet ir aplinkai.
Lietuvos reljefas
Neteisėtas žemės kasimas: prokurorų tyrimai ir teismų sprendimai
Panevėžio apygardos prokuratūra perdavė nagrinėti miesto Apylinkės teismui baudžiamąją bylą dėl neteisėto vertimosi stambiu mastu ūkine komercine veikla ir didelės - daugiau kaip milijono litų vertės - valstybės turto pagrobimo. Nusikalstamų veikų padarymu kaltinamas 51 metų panevėžietis Alfonsas Urbonas, kuris kaltinamas neteisėtai pardavęs valstybei priklausančius žemės gelmių išteklius - smėlį, žvyrą, gruntą, gavęs vieną milijoną 27 tūkstančius 853 litus neteisėtų pajamų.
Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Gedimino Marcinkevičiaus aiškinimu, fiziniai asmenys, turėdami leidimą, žemės gelmių išteklius gali naudoti tik savo ūkio reikmėms, bet neturi teisės jų pardavinėti.
Kaip vyksta neteisėtas kasimas?
Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad prieš šešerius metus A.Urbonas, gavęs leidimą žemės darbams vykdyti - iškasti tvenkinį, iškastą gruntą turėjo panaudoti lauko keliams remontuoti, tačiau jį pardavė. Įtariama, kad tvenkinio kasimas buvo tik priedanga ir galimybė neteisėtai pardavinėti valstybei priklausančius žemės gelmių išteklius.
Nustatyta, kad valstybei buvo padaryta 463 tūkstančių 285 litų žala. Be to, pardavęs gruntą įtariamasis nesumokėjo beveik 20 tūkstančių litų mokesčių. A.Urbonas žemės sklype Trumpragio kaime, Panevėžio rajone, sugebėjo iškasti dvigubai didesnio ploto tvenkinį, negu numatyta projekte. Jis neatitinka ir kitų aplinkos apsaugos reikalavimų - netiksli kūdros konfigūracija ir šlaitų koeficientai, neišsaugotas augalinis dirvožemio sluoksnis, grunto iškasta keturis kartus daugiau, negu nustatyta leidime.
Tyrimo metu nustatyta, kad per trejus metus tvenkinio kasėjas statybos bendrovėms pardavė daugiau kaip 66,5 tūkstančio kubinių metrų grunto - žvyro, smėlio, gruntinio smėlio už vieną milijoną 27 tūkstančius 853 litus. Šioje baudžiamojoje byloje Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas pareiškė 1700 litų vertės ieškinį gamtai padarytai žalai atlyginti, o Valstybinė mokesčių inspekcija - 19 tūkstančių 159 litų civilinį ieškinį.
Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorai ketina pareikšti dar vieną ieškinį valstybei padarytiems nuostoliams atlyginti. Įstatymas už neteisėtą ūkinę, komercinę, finansinę ar profesinę veiklą numato laisvės atėmimo bausmę iki dvejų metų, už didelės vertės svetimo turto pagrobimą - iki septynerių metų.
Kiti atvejai
Dar vienoje anksčiau apygardos prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Kęstučio Greiciūno perduotoje ir dabar teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje tokia pat neteisėta veikla kaltinama 60 metų panevėžietė Jevgenija Malinauskienė. Moteris prieš trejus metus nuosavybės teise priklausančiame sklype irgi ėmėsi ūkinės komercinės veiklos stambiu mastu: kaltinama nuo pavasario iki rudens neteisėtai pardavusi 62 tūkstančius 234 kub. m smėlinio grunto ir pagrobusi valstybei priklausančio 155 tūkstančių 586 litų vertės turto.
Iš Žvalgaičių kaime, Panevėžio rajone, esančio nelegalaus karjero J.Malinauskienė neteisėtai, pasak prokurorų, uždirbo daugiau kaip 222 tūkstančius litų ir nesumokėjo daugiau kaip 36 tūkstančių litų mokesčių. Pareigūnai, atlikę šiuos ikiteisminius tyrimus, nustatė, kad nelegalių karjerų savininkai didžiąją dalį neteisėtai išgautų gamtos išteklių pardavė statybos bendrovėms, smėlis buvo tiekiamas į įvairius objektus, parduodamas atskiriems asmenims.
Beje, Apygardos prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorų prašymu, dar vienam nelegalaus karjero savininkui panevėžiečiui V.Malinauskui prieš dvejus metus teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta piniginė bauda dėl valstybei nesumokėtų daugiau kaip 500 tūkstančių litų mokesčių.
Pažymėtina, kad fiziniai asmenys iš viso neturi teisės pardavinėti žemės gelmių išteklių. Juos naudoti galima tik savo ūkio reikmėms ir tik gavus tinkamų tarnybų leidimus.
Su aplinkosauga susijusių nusikaltimų tyrimas yra prioritetinė prokuratūros veikla. Tokios nusikalstamos veikos turi būti vertinamos ne vien kaip neteisėtas valstybės turto grobstymas, taip pat reikia nustatyti gamtai ir aplinkai padarytą žalą.
Nacionalinės žemės tarnybos veikla
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - Pirkėjas) turto (žemės) administravimo informacinės sistemos (toliau - ŽAIS) palaikymo paslaugos - 36 mėn. ir plėtros paslaugos 3000 val. Pirkėjas neįsipareigoja nupirkti viso nurodyto maksimalaus plėtros paslaugų kiekio, o paslaugos bus užsakomos pagal faktinį poreikį. ŽAIS palaikymo paslaugos 1 (vieno) mėnesio įkainis negali viršyti 1380,00 (vienas tūkstantis trys šimtai aštuoniasdešimt Eurų, 00 ct) be PVM.
Žemės ūkis