Vilniaus miesto savivaldybė užbaigia dešimtmečius trukusį procesą, pradėtą 1991 m.: grąžintinų žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisių atkūrimui, projektavimą ir perdavimą Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT). "Nuosavybės teisių atkūrimo procesas į kadaise turėtą žemę sostinėje eina į pabaigą", - teigiama savivaldybės pranešime.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigia: „Tai istorinė diena. Po 32 metų sunkaus proceso nuosavybė miestuose bus grąžinta savininkams arba jų paveldėtojams. Vilniaus miesto savivaldybė NŽT perdavė du kartus daugiau sklypų ploto, nei yra poreikis atkurti žemės nuosavybę. Todėl tai bus paskutinė galimybė gyventojams pasirinkti sklypus, nes valstybė jų suformavo pakankamai“.
Neries upė Vilniuje
Situacija Vilniaus Mieste
Vilniaus miestas nuosavybės teisių į žemę atkūrimo kontekste iš kitų Lietuvos miestų išsiskiria tuo, jog Vilniaus mieste iki nacionalizacijos buvo 63 rėžiniai kaimai. Tai buvusių kaimų teritorijos, kurios šiuo metu jau tapusios Vilniaus miesto dalimi. Vilniaus miesto savivaldybė šiais metais dar kartą kompleksiškai išnagrinėjo visų iki nacionalizacijos buvusių rėžinių kaimų teritorijas.
Šiuose kaimuose suprojektuota ir grąžinta piliečiams natūra apie 908 ha bendro ploto laisvos (neužstatytos) žemės. Tik keturiuose kaimuose grąžintinų natūra žemės sklypų projektavimo procedūros dar baigiamos. Manoma, kad jos visiškai bus užbaigtos dar šiais metais. Daugiau laisvos žemės, kurią būtų galima grąžinti, rėžiniuose kaimuose nėra. Tie, kas norėjo susigrąžinti čia esančią žemę, bet iki šiol to nepadarė, dar gali kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą ir prašyti kompensuoti turėtą žemę mišku.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas teigia: „Kaip kompensaciją už neatgautą protėvių žemę suformavome ir Nacionalinei žemės tarnybai perdavėme du kartus daugiau sklypų ploto, nei yra poreikis atkurti žemės nuosavybę, todėl gyventojai turės galimybę pasirinkti”. Jis pabrėžia, kad daugiau laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami nauji valstybinės žemės sklypai nuosavybės teisėms į žemę atkurti, Vilniaus miesto savivaldybėje nėra.
Savivaldybės Perduoti Sklypai
Iki šių metų pradžios Vilniaus miesto savivaldybė perdavusi Nacionalinei žemės tarnybai 1357 naujus valstybinės žemės sklypus, iš jų 1259 - individualiai gyvenamajai statybai ir 98 - komercinei, gamybinei ar pramoninei veiklai, kurių bendras plotas 149 ha. Tiek užtektų atkurti žemės nuosavybę 2501 gyventojui. Vilniaus miesto savivaldybė vien nuo 2018 metų Nacionalinei žemės tarnybai perdavė 1521 naują valstybinės žemės sklypą, iš jų 1378 skirti individualiai gyvenamajai statybai ir 143 - 169,46 ha bendro ploto komercinei, gamybinei ar pramoninei veiklai. Tiek užtektų atkurti žemės nuosavybę 2790 gyventojų.
Atsižvelgdamas į tai, kad siūlomų rinktis sklypų plotas beveik tris kartus viršija pretendentų poreikį, Vilniaus miesto savivaldybės meras nustatė, kad daugiau laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami nauji individualiai statybai ir kitai paskirčiai skirti žemės sklypai nuosavybės teisėms į žemę atkurti, Vilniaus m. savivaldybėje nėra ir tokių sklypų projektavimas Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir Grigiškių m., baigtas.
Taip pat mero potvarkiu nustatyta, kad Vilniaus m. savivaldybėje iki nacionalizacijos buvusių rėžinių kaimų teritorijose ir žemės valdų ribose daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės nėra ir tokių žemės sklypų projektavimas baigtas.
Vilniaus miesto panorama
Nacionalinės Žemės Tarnyba (NŽT)
Nacionalinė žemės tarnyba informavo, kad naujus valstybinės žemės sklypus neatlygintinai pageidauja gauti 850 piliečių ir 370 pageidauja gauti lygiaverčius žemės sklypus (1220 piliečių).
Iš viso į susirinkimus pagal patvirtintą grafiką kviečiami 622 piliečiai, kurie bendrai pageidauja gauti 66,5167 ha žemės. Piliečiai renkasi sklypus iš Vilniaus m. savivaldybės suprojektuotų ir NŽT pateiktų 550 sklypų, kurių bendras plotas 194,5897 ha.
Taigi piliečiams susirinkimuose nepasirinkus siūlomų sklypų, daugiau sklypų Vilniaus m. jiems nebus siūloma, o nuosavybės teisės jiems bus atkurtos tik kitais (alternatyviais) būdais teisės aktų nustatyta tvarka.
NŽT primena, kad piliečiai, nepasirinkę siūlomų sklypų, gali iki 2024 m. gegužės 1 d. kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą ir prašyti kompensuoti turėtą žemę mišku. Aplinkos ministerija, remdamasi Valstybinės miškų tarnybos (VMT) siūlymu, nuo 2025 m. lapkričio 1 d. pradės vykdyti kompensacijas mišku.
Perduodamos savivaldybėms valdyti patikėjimo teise valstybinės žemės sklypų ir plotų erdviniai duomenys skelbiami interneto svetainėje www.planuojustatau.lt.
Savivaldybėms bus perduota virš 112 tūkst. ha valstybinės žemės. Perduodama 55 tūkst. žemės sklypų ar jų dalių, kurie bendrai užima 45 tūkst. Didžiausi valstybinės žemės sklypai perduodami Kėdainių rajono savivaldybei (184 ha) ir Klaipėdos miesto savivaldybei (177 ha). Daugiausiai valstybinės žemės sklypų ar jų dalių perduodama Vilniaus miesto savivaldybei (7 136 sklypai) ir Kauno miesto savivaldybei (5 151 sklypas). Daugiausiai sklypais nesuformuotos valstybinės žemės plotų perduodama Vilniaus miesto savivaldybei (7 756 ha) ir Kauno miesto savivaldybei (4 899 ha).
Prie savivaldybėms neperduotinos valstybinės žemės buvo priskirti valstybinės žemės sklypai ar jų dalys, suteikti kitiems patikėtiniams arba patenkantys į laisvųjų ekonominių zonų teritorijas, valstybinės žemės sklypai ar jų dalys ir plotai, skirti krašto apsaugai ar užsienio valstybių diplomatinėms ir konsulinėms atstovybėms įkurti.
Istorinių žemėlapių nagrinėjimas
Duomenys apie perduotus žemės sklypus
Žemiau pateikta lentelė apibendrina duomenis apie Vilniaus miesto savivaldybės perduotus žemės sklypus Nacionalinei žemės tarnybai:
| Paskirtis | Sklypų skaičius | Bendras plotas (ha) |
|---|---|---|
| Individuali gyvenamoji statyba | 1259 | 149 |
| Komercinė, gamybinė ar pramoninė veikla | 98 | |
| Iš viso | 1357 | 149 |
tags: #zemes #tarnyba #laisvi #grazintiniai #sklypai