Balandžio 18-ąją įvyko pirmas naujos Šiaulių rajono savivaldybės tarybos posėdis, po kurio buvęs meras pradėjo naują gyvenimo etapą. Šiame straipsnyje apžvelgsime buvusio mero patirtį, įžvalgas ir atsiliepimus apie darbą savivaldoje.
Nuo Ūkio Iki Mero Posto
Buvęs meras pajuokavo, kad dabar yra „Sodros“ klientas, tačiau ūkininkavimas ir meravimas visada buvo greta. Tiesa, šeimos ūkyje, jam einant mero pareigas, daugiau tvarkydavosi žmona. Dabar jis galvoja pats iš naujo atsisukti į ūkininkavimą: grūdinės kultūros, rapsai.
Pradžia buvo netikėta, kai Tadiškių viensėdyje buvo nusipirktas ūkis su 45 hektarais žemės, dešimčia hektarų miško ir pusketvirto hektaro sodybos. Pastatai buvo visai supuvę, teko atsinaujinti. Tada dar gyveno Micaičiuose (Šiaulių rajonas).
Paskui taip susiklostė, kad teko ir vicemeru ketverius metus pabūti. Mero poste praleisti aštuoneri metai.
Žmonių Pasitikėjimas Ir Darbų Prasmė
Buvęs meras teigia, kad jam visada žmonės būdavo patys svarbiausi. Kai darbą myli, kai tavimi žmonės pasitiki, kai vis ateina interesantų, o ateidavo jų ne tik iš rajono, bet ir iš miesto pasitarti dėl su miestu besiribojančių sklypų ribų, dėl melioracijos, dėl statybų, dėl mokestinių reikalų - visi mero pareigose praleisti metai tampa prasmingi.
Jis jautė žmonių palaikymą ir pasitikėjimą, daugelis klausė, kodėl jis nusprendė nebekandidatuoti. Būkim atviri, streso tokiose pareigose užtenka: tai darbuotojas kažko nepadaro, tai kitokia įtampa. Bet stresui yra vaistas - teigiama emocija, jei ateina žmogus ir pavyksta jam padėti.
Nuveikti Darbai: Nuo Didelių Projektų Iki Smulkių Pagalbos Gestų
Nors didelių projektinių darbų buvo daug padaryta, tačiau padaryta ir smulkių darbų, kur nereikia jokių milijonų. Autobusų stotelių sutvarkymas, takų, aikštelių kapinėse išasfaltavimas, daugiabučių kiemų patvarkymas, keliukų į vienkiemį pagreideriavimas. Atrodo, nereikšminga, bet žmonėms tai labai svarbu. Svarbu geranoriškumas.
Ir šieno ne vieną priekabą pijokų gyvuliams esu pristatęs, ir senutėms per šventes lauknešėlių arba malkų nuvežęs. Žinokite, nesvarbu, kad tie žmonės ir parūko, ir taurelę išgeria, tai neturi reikšmės. Už visų problemų stovi žmonės. O sykį parduotuvėje arbatinuką močiutei teko nupirkti.
Pavyzdžiai Iš Mero Darbo Praktikos
- Močiutė net nuščiuvo, sako: kaip? Mėgstu pajuokauti, todėl pasakiau, kad jinai vieną „Sveika, Marija“ už mane, kaip atlygį už arbatinuką, sukalbėtų.
- Anksčiau pažįstami žmonės, kur prie bažnyčių sėdi, prašydavo manęs pinigų paskolinti. Koks paskolinti! Pakeiksnodavau ir nuvydavau į šalį. Užtat įsigudrino sakyti: duok! Reikia duoti.
Iššūkiai Ir Pasiekimai Politikoje
2015 metais, kai buvau išrinktas meru, „valstiečiai“ vis griuvinėjo, net keturi virtimai buvo įvykę. Praėjo aštuoneri metai, o aš taip ir nenuvirtau. Vicemerą pabandė pajudinti, bet nesėkmingai. Kai pradėjo merauti, „valstiečiai“ turėjo šešis ar septynis mandatus, paskui kitą kadenciją skaičius išaugo iki trylikos, ir tai pavyko išlaikyti iki dabar.
Žurnalistai iš BNS anksčiau pakalbindavo dėl kokių nors klausimų, kad ir visos šalies reikalais. Kai įpūčiau 1,23 promilės, vėl pakalbino. Tik paskui prisipažino tikėjęsi, kad paklaustas apie tai kažkaip bandysiu išsisukti. O aš tiesiai šviesiai pasakiau: „Kaltas!“ Nereikia mulkinti kitų, kaip kai kas mėgsta tai daryti. Žmonės nekvaili ir nereikia jų mulkinti, bandant įtikinti, kad dantį skaudėjo, gaiviklis buvo su alkoholiu ir pan.... Užtat ir antradienį, atsisveikinant su Šiaulių mero postu, policijos pareigūnams pasigyriau, kad visus jų „apdovanojimus“ turiu.
Kažkoks kurioziškas sutapimas, bet mėnuo iki tol, kai buvau sulaikytas prie vairo išgėręs, policijos generalinis komisaras Renatas Požėla gyrė, kad Šiaulių rajonas gražiai subendrauja su policija...
Įgyvendinti Projektai Ir Ateities Vizijos
Atėjus dirbti 2015 metais Kuršėnų parke reikėjo perdaryti nekokybiškus takus, reikėjo įsisavinti europinius pinigus. Kodėl kvietė Administracijos direktoriumi ateiti dirbti Karklelį (Šiaulių rajono savivaldybės administracijos vadovas Gipoldas Karklelis)? Nes žinojo, kad jis stiprus kaip inžinierius, o mes turėjome daug problemų su statybų projektais.
Atėjus 2015-aisiais G. Liko nepadarytas darbas - landšafto architekto. Tikiuosi, kad dabartiniam merui tai pavyks. Reikia pagražinti Kuršėnus. Kai tiltas pradėjo veikti - vis pilna aikštelė automobilių. Toks geras jausmas. Bet Kuršėnams vis dar labai trūksta įvairių akcentų, gėlių.
Yra kur pasitempti. Buvau sutaręs su gražiųjų Telšių vyriausiuoju architektu Algirdu Žebrausku dėl pagalbos, buvome Kuršėnuose susitikę, galvojau, kad mums padės gražinti rajoną. Nebaigti kai kurių gyvenviečių vandentiekių ir kanalizacijos tinklų įrengimo darbai. Dar liko neišasfaltuotų gatvių. Ginkūnų mokyklai reikia pristatyti naują priestatą arba Kuršėnams reikia sporto salės, daugiau pramogų.
Mano darbo metais labai daug investuota į švietimo įstaigas, stengtasi pasiremontuoti ne tik europiniais pinigais, bet ir iš Savivaldybės biudžeto. Žinote, smulkius darbus paprasčiau ir greičiau daryti savais pinigais, o ne europiniais. Buvo daug abejonių dėl Ginkūnų darželio priestato. Sukomės, kaip galėjome.
Santykiai Su Taryba Ir Rajono Bendruomene
Kalbą su Taryba man pavyko surasti visada. Kalbėdavomės, diskutuodavome ir visi kartu, ir po vieną. Tikiuosi, kad naujoji valdžia tęs pradėtus darbus.
Rajonas mane daug metų pažįsta, esu savas žmogus - gyvenu čia nuo dvejų metų. Gimęs aš Krasnojarsko krašte, kur tėvai buvo ištremti. Gavo aštuonerius metus. Mirus Stalinui, 1955-aisiais grįžome į Lietuvą, man buvo dveji. Iš pradžių į gimtinę Urkuvėnų kaime neleido grįžti, todėl apsigyvenome pas gimines, pas dėdę. Dabar tas mano vaikystės dviejų galų namas visai nugyventas - išplėštos grindys, langai, lubos. Nieko ten nebėra. Kai kas sako, kad reikėtų atkurti. Taigi man Šiaulių rajonas - artimas ir savas. Džiaugiuosi, kad išėjau Savivaldybėje palikęs solidžią komandą. O ir į Tarybą atėjo nemažai jaunų žmonių.
Savikritika Ir Humoras
Kiti dar sakydavo, kad esu savikritiškas. Va, apdovanojame labai gabų, du tarptautinius konkursus laimėjusį berniuką. Sakau: dabar apdovanosiu būsimą profesorių. Girdžiu, kaip to vaiko tėtis kužda: sakyk, kad meru būsi. Atsakiau jam, kad meru, būdamas toks gabus, jis niekada netaps, nes norint būti meru, trejetais reikia mokytis. Aš mokiausi labai šiaip sau ir tapau meru. Visi mano juokai išeina spontaniškai, niekada iš anksto nesiruošiu pajuokauti. Humoras palengvina bendravimą, nuima įtampą.
Finansinė Padėtis Ir Žmogiškumas
Pinigų padaugėjo, bet padaugėjo ne dėl to, kad dvi kadencijas dirbau meru, o iš ūkio, kuriame pavyko teisingai susitvarkyti. Ir nemanau, kad aukštas postas mane pakeitė - niekada nebuvau pasikėlęs ir stengiausi pastebėti kiekvieną žmogų, pabendrauti su juo, nesvarbu, ar jis iš miesto, ar kaimo girtuoklėlis. Man visi žmonės yra žmonės. Nuoširdumas, paprastumas visada svarbūs. Galvoju, nuo 2000 metų dirbant Savivaldybėje, jei jau būčiau išpuikęs, tikrai niekas į merus nebūtų rinkęs.
Šeimos Reakcija Į Pasitraukimą Iš Politikos
Šeima tikrai neskatino pasitraukti iš mero posto. Darbų pilna ir ūkyje, kuriame niekada nebuvau meras, kur be skrupulų stodavau į guminius batus. Dabar stosiu tikrai dažniau - vien sodybos turime daugiau kaip tris hektarus ir dirbamos žemės - savo ir nuomojamos - penkis šimtus. Mano ūkininkavimas grįžta į vėžes. Sužinoję, kad nebeinu į merus, atvažiavo latviai, kviečia dirbti kartu. Jie iš manęs jau anksčiau buvo vežę mėsinių galvijų į Izraelį, Uzbekiją. Nori gyvulių pirkti, grūdų.
tags: #patalpu #nuoma #voveriskiuose