Žemės Sklypo Matavimas: Kas Tai Ir Kada Reikalingas

Jeigu sprendžiate žemės sklypo ar statinio teisinės registracijos, statybos ar kitus klausimus, tikriausiai susidūrėte ar girdėjote tokius terminus kaip - geodeziniai ar kadastriniai matavimai. Ir nors šie terminai skamba panašiai, jie žymi skirtingus matavimo procesus, skirtus skirtingiems tikslams. Štai išsamus gidas, padėsiantis suprasti, kas yra žemės sklypo matavimas ir kada jis reikalingas.

Geodeziniai Matavimai

Geodeziniai matavimai - tai tikslūs žemės paviršiaus taškų koordinačių ir aukščių nustatymo darbai, atliekami naudojant specialią geodezinę įrangą. Jeigu trumpai tai šie matavimai tiksliai apibūdina žemės sklypo duomenis.

Kam reikalingi geodeziniai matavimai?

• Kelių tiesimui
• Melioracijos darbams
• Archeologiniams tyrimams
• Kitiems tikslams

Kadastriniai Matavimai

Kadastriniai matavimai - tai žemės sklypo ribų ir kitų kadastro objektų matavimai, atliekami siekiant sukurti ir atnaujinti nekilnojamojo turto (NT) kadastro duomenų bazę. Jeigu trumpai šie matavimai susiję su NT matavimais ir puikiai tinka mažesniems plotams išmatuoti. Šie matavimai atliekami licencijuotų matininkų.

Kitaip tariant - žemės sklypų kadastriniai matavimai - tikslus suformuotų žemės sklypų plotų nustatymas, plano ir kitų duomenų, reikalingų įrašyti į kadastro duomenų bazę, parengimas, tikslus žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinavimas (LKS94 valstybinėje koordinačių sistemoje).

Atliekant kadastrinius matavimus:

• Nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai.
• Nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės.

Žẽmės kadãstriniai matãvimai, tikslus suformuoto žemės sklypo matavimas, plano ir matavimų bylos parengimas kadastro duomenų bazei. Ženklinamos ir nustatomos žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, matuojami žemės sklype esantys statiniai ir įrenginiai, kartografuojami žemės naudmenų kontūrai, plane pažymimi objektai ir teritorijos, kuriems nustatytos specialios žemės ir miško naudojimo sąlygos, kiti žemės naudojimo apribojimai.

Parengiamas žemės sklypo planas, apskaičiuojama žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotai ir žemės sklypo vertė, rengiami žemės sklypo kadastriniai duomenys, sudaroma kadastrinių matavimų byla.

Kada Reikalingi Kadastriniai Matavimai?

Žemės kadastrinių matavimų reikia parduodant, dovanojant ar išnuomojant privačius žemės sklypus ne žemės ūkio veiklai ir kai šių matavimų pageidauja žemės savininkas. Atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus yra parengiamas tikslus žemės sklypo planas (žmonių dažnai minimas kaip geodezinis planas), kuriame yra informacija apie sklypo naudmenas, apribojimus, statinius ir kita.

Pagrindiniai skirtumai tarp geodezinių ir kadastrinių matavimų:

• Tikslumas: Kadastrinių matavimų metu nustatytos sklypo ribos vietovėje ir planinėje medžiagoje skiriasi nežymiai ir tikslumas gali būti pasiektas iki 1 cm.
• Paskirtis: Geodeziniai matavimai skirti tiksliai apibūdinti žemės sklypo duomenis, o kadastriniai matavimai susiję su NT matavimais ir kadastro duomenų baze.

Pradėjus atlikti kadastrinius matavimus anksčiau nei kaimyniniai sklypai yra didesnė tikimybė atkurti juridinį disponuojamo sklypo plotą. Taip pat derėtų paminėti, kad kadastriniai matavimai atlikti ne LKS 94 koordinačių sistemoje (vietinėse ir sąlyginėse sistemose) dažnu atveju turėtų būti tikslinami.

Nors plotas gali pakisti nedideliu dydžiu iki 1/1000 nuo sklypo ploto, tačiau galimi sklypų „persislinkimai“ ir sklypo naudojimas vietovėje gali skirtis nuo planinės medžiagos ir nuo sklypo ribos esančios RC žemėlapyje ar vietovėje. Šie netikslumai atsiranda dėl konvertavimo klaidų, bei dėl tuometinių kadastrinių matavimų specifikos nuo tvirtų punktų, bei kitų vietovės objektų.

Kada Būtina Pakeisti Žemės Sklypo Kadastro Duomenis?

Formuojant valstybinės žemės sklypus (išskyrus žemės sklypus, formuojamus iki 2011 m.) Jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti pastatai ar iškasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai (išskyrus tuos atvejus, kai dėl rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų pastatų arba inžinerinių statinių žemės sklypo užstatymo plotas ir statinių forma (konfigūracija) nepasikeičia).

Šiuo atveju žemės sklypo kadastro duomenys privalo būti pakeičiami ne vėliau kaip iki statinio, kurio statybos (rekonstravimo, kapitalinio remonto) darbai užbaigti, įregistravimo arba statinio kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre, išskyrus tuos atvejus, kai statinio statytojui nuosavybės teise nepriklausančiuose žemės sklypuose esantys statiniai rekonstruoti, kapitališkai remontuoti ar pastatyti nauji tenkinant viešąjį interesą - Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytoms reikmėms.

Žemės Sklypo Paskirties Keitimas

Žemės sklypo paskirties keitimas atliekamas tuomet, kai tam tikrame nuosavybėje esančiame žemės sklype planuojama vykdyti kitokią veiklą, nei yra numatyta žemės sklypo nuosavybės dokumentuose. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių pavyzdžių, kai užsakovas pateikia prašymą vietinei savivaldybei dėl žemės ūkio sklypo paskirties keitimo į namų valdą, t.y. kitos paskirties žemės valda, skirta vienbučių ir dvibučių pastatų statybai arba komercijai skirtiems pastatams.

Prieš perkant žemės sklypą būtinai pasidomėkite kokia yra žemės sklypo paskirtis. Tuo atveju, kai jūs tik ruošiatės pirkti žemės sklypą ir nežinote kokia yra jo paskirtis, lengviausias būdas tai padaryti - kreiptis į vietinės savivaldybės įstaigą, kur bendrame teritorijų plane bus nurodyta geltonoji zona (gyvenamosios paskirties), kuri leidžia statyti namus ir keisti žemės sklypo paskirtį. Tačiau yra ir žalioji zona, kurioje statybos bei sklypo paskirties keitimas yra uždrausti.

Dar vienas būdas sužinoti daugiau informacijos apie realią situaciją susijusia su tam tikru žemės sklypu, tai speciali elektroninė sistema ZPDRIS.LT, kurioje užsiregistravę, jūs galėsite patys išsiųsti užklausą ir sužinoti ar bus įmanoma pakeisti tam tikro žemės sklypo paskirtį, padalinti jį arba suskirstyti jį į mažesnius sklypus ir pan.

Tuo atveju kai žemės sklypo paskirtis apibrėžta kaip - žemės ūkio, tai reiškia, kad tokiame žemės sklype jūs galėsite užsiimti tik ūkine veikla. Jūs turite galimybę ūkininkauti, statyti ūkinius pastatus, užsiimti kaimo turizmu bei pasistatyti ūkininko sodybą. Tačiau šiai veiklai vykdyti jums prireiks ūkininko pažymėjimo, kuriam gauti privaloma praeiti specialius kursus. Vėliau, turint reikiamus dokumentus ir ūkininko pažymėjimą, galima kreiptis į matininką, kuris paruoš žemės ūkio plėtros projektą.

Kur kreiptis norint pakeisti žemės paskirtį?

Pirmiausia, reikia kreiptis į vietinę savivaldybę, ir priėmimo skyriuje užpildyti prašymą ''Dėl žemės sklypo žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo ar nustatymo''.

Užpildę prašymą jums taip pat reikės šių dokumentų:

• Žemės sklypo nuosavybės dokumentai (pažymėjimas apie nekilnojamojo turto įregistravimą).
• Žemės sklypo ribų planas atlikus kadastrinius matavimus.
• Pastatų nuosavybės dokumentai (pažymėjimas apie nekilnojamojo turto įregistravimą).
• Įgaliojimas (jeigu atstovaujate kitą asmenį).

Pateikus visus reikalingus dokumentus, jūsų situacija bus nagrinėjama iki 20 darbo dienų, po kurių savivaldybės administracija turėtu išduoti žemės paskirties keitimo leidimą. Gavus leidimą, jį būtina pateikti į Registrų centrą, kur bus pakeista žemės sklypo paskirtis.

Būtina žinoti: Nepamiškite, keičiant žemės ūkio paskirtį į namų valdos, jums būtinai reikės sklypo adreso, be jo Registrų centras negalės įregistruoti sklypo paskirties keitimą.

Kaip Atliekami Geodeziniai Matavimai?

Geodeziniai matavimai atliekami, kai to pageidauja žemės savininkas, naudotojas arba jo įgaliotas asmuo, iš anksto suderinus darbų atlikimo laiką ir kainą. Geodeziniai matavimai pradedami nuo reikalingos informacijos surinkimo: profesionalūs matininkai surenka informaciją apie sklypo ir su juo besiribojančių sklypų ribas. Tuomet, kad būtų užtikrinamas tikslumas, yra atliekami teritorijos matavimai. Tam, kad būtų galima atlikti žemės sklypo ženklinimo darbus, privaloma išsiųsti informacinius pranešimus.

Numatytą dieną matininkas, naudodamasis reikiamais prietaisais, nustato ar atstato sklypo ribas, matuoja riboženklius ir t. t. Atlikus visus matavimus sklype, su specialia programine įranga yra parengiamas žemės sklypo planas.

Žemės sklypo planas yra pateikiamas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kuri per 10 darbo dienų atlieka reikalingus patikrinimus. Geodezinius matavimus reikia atlikti, jei nusprendėte parduoti, išnuomoti ar atlikti kitus veiksmus su žemės sklypu.

Kadastriniai Matavimai Naujos Statybos Atveju

Kadastriniai matavimai atspindi daikto dydį, fizinę būklę, turto vertę, buvimo vietą (adresą) ir kitus objekto rodiklius, taip pat fiksuojamus nekilnojamojo turto pakitimus. Naujos statybos daugiabučiuose namuose butų (patalpų) kadastriniai matavimai atliekami kai namo baigtumas neatitinka buto (patalpos) baigtumo (pvz. Dvibučiuose namuose pirmą kartą matuojant pastatą pirmiausiai atliekami viso pastato kadastriniai matavimai ir po to formuojamos atskirų butų bylos.

Naujos statybos gyvenamųjų namų kadastrinius matavimus galima atlikit kai būna pastatyti namo pamatai. Pirmas etapas - „pamatų kadastriniai matavimai“ atliekami tik tuo atvejų kai galima apskaičiuoti pamatų tūrį - yra įrengtas rostverkas virš gręžtinių pamatų arba sudėti pamatiniai blokai, kaip pamatai yra juostiniai (turi būti suformuotas uždaras kontūras ir pamatai turi būti iškilę iš žemės paviršiaus).

Antras etapas - nebaigtos statybos registravimas atliekamas kai būna pastatyta didžioji dalis namo, tačiau namas dar nėra pilnai baigtas. Kuo namas būna daugiau pastatytas, tuo didesnis namo baigtumas.

Atlikus nebaigto statinio kadastrinius (kadastro) matavimus užsakovas gauną kadastrinių matavimų bylą, su kuria turi kreiptis į Statybų inspekcija, kartu pateikdamas ir pastato projektą bei, kontrolinę geodezinę nuotrauką. Statybų inspekcija patikrina pateiktus dokumentus ir išduodą pažymą apie nebaigtos statybos atitikimą projektui (pažymą galioja vieną mėnesį). Inspekcija patikrina ar visi dokumentai atitinka projekto sprendinius ir išduoda statybos darbų užbaigimo aktą.

Dvibučių gyvenamųjų namų kadastriniai (kadastro) matavimai atliekami tokiu pat principu kaip ir vienbučių, tačiau atlikus viso pastato kadastrinius matavimus ir gavus pažymą apie statybos darbų atitikimą projektui ar statybos darbų užbaigimo aktą ir užregistravus pastatą VĮ „Registrų centre“ dar sudaromos ir atskirų butų kadastrinių matavimų bylos, kurios taip pat turi būti užregistruotos VĮ“Registrų centre“. Jei butų baigtumai yra tokie patys kaip namo tai statybos inspekcijos dokumentai butų registravimui nėra reikalingi, užtenka tik buto kadastrinių matavimų bylos.

Sodo namų kadastriniai (kadastro) matavimai atliekami tokiu pat principu kaip ir gyvenamųjų namų, tačiau sodo namams iki 50 kvadratinių metrų bendro vidaus ploto (neskaitant rūsio ir ūkinių pastatų). Reigistravimui nereikalinga statybos inspekcijos pažyma apie nebaigtą statybą ar statybos darbų užbaigimo aktas. Vietoj šių dokumentų savininkas teikia VĮ “Registrų centrui” pastato kadastrinių matavimų bylą ir deklaraciją apie statybos darbų užbaigimą, kuria pasirašo pats savininkas.

Prieš užsakant geodezinius ar kadastrinius matavimus, rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistu, kuris įvertins jūsų poreikius ir patars, kokio tipo matavimai jums reikalingi.

Žemės sklypo matavimų tipai ir jų skirtumai:

tags: #zemes #sklypo #matavimas