Petras Bingelis ir Eugenijus Paulauskas: Biografijos ir kūrybinis kelias

Šiame straipsnyje apžvelgiamos dviejų iškilių Lietuvos muzikų - dirigento Petro Bingelio ir smuikininko Eugenijaus Paulausko - biografijos, kūrybinis kelias ir nuopelnai Lietuvos kultūrai.

Petras Bingelis: Gyvenimas muzikai

Sausio 3 dieną Kauno valstybinio choro meno vadovui ir dirigentui, VDU Muzikos akademijos profesoriui, aktyviam visuomenės veikėjui, Kauno miesto garbės piliečiui Petrui Bingeliui sukako 70 metų.

Visada energingas ir puikiai nusiteikęs Maestro nemano, kad jubiliejus yra proga atsipalaiduoti. Darbas gena darbą, taigi net ir trumpas stabtelėjimas būtų prabanga. Petras Bingelis savo iškilų jubiliejų prasmingai pažymi prie dirigento pulto, džiaugiasi tuo, kad jo suburtas ir puoselėjamas choras yra vienintelis įspūdingos apimties chorinės muzikos kūrinių atlikėjas šalyje.

Karjeros kelias

• Valstybiniam Kauno chorui vadovauja nuo pat jo įkūrimo 1969 metais.
• Dirigavo dainų šventėse, įvairiems orkestrams, kolektyvams.
• Daugiau kaip 20 metų dirba 1989 m. įkurtame LMTA Kauno fakultete, kuris nuo 2011 m. tapo VDU Muzikos akademija.
• Buvo vienas iš iniciatorių, kad Kaunas turėtų aukštąją muzikos mokyklą.

Pasirinkti muziką kaip gyvenimo kelią apsisprendė būdamas 16 metų. Nuo vaikystės traukė muzika, tad sulaukęs 16-os įstojo į tuometinį J. Tallat-Kelpšos muzikos technikumą, chorinio dirigavimo specialybę. Priežastis labai paprasta: šešiolikos metų jau niekur kitur nebepriėmė, būti pianistu ar smuikininku buvo per vėlu. Chorvedyboje mokėsi daug jaunimo iš provincijos, juos parengdavo ir siųsdavo į miestelius, kolūkius dirbti su įvairiausiais ansambliais.

Yra populiarus posakis, kad dirigentu gimstama, o ne tampama. Prieš juo tampant vertėtų įgyti atlikėjo profesiją, kuri padėtų geriau išmanyti instrumentų ar balso specifiką. Dirigentui būtina turėti labai gerą muzikinį pasirengimą.

Repertuaras ir ateities planai

Nors choras yra dainavęs daug įvairių kūrinių, dar daugiau yra neatliktų. Su metais įgyta patirtis leidžia kitaip vertinti ir atsirinkti kūrinius, tad ateityje laukia nemažai puikios muzikos, kuri Lietuvoje neskambėjo.

Mes dažnai kuklinamės tai paminėti, bijodami pasirodyti muzikinės kultūros provincija, todėl ir nesireklamuojame, kad vyksta premjeriniai koncertai, o tokių jau daug buvo ir netrukus bus - tai Igorio Stravinskio Kantata moterų chorui ir solistams, Lietuvoje dar neskambėjusios Josepho Haydno „Karo mišios“, Krzysztofo Pendereckio „Lenkiškas requiem“. Be to, choras ruošiasi paminėti didžių kompozitorių Giuseppe Verdi ir Richardo Wagnerio jubiliejinius metus.

Esu įsitikinęs, kad studentų nereikia tempti į auditoriją, aš jiems tik atidarau duris. O ar pro jas įeiti, sprendžia jie patys. Bet jei jau ateina ir pareiškia norą mokytis, tada stengiuosi duoti viską, ko jie iš tų mokslų tikisi. Jei žmogus turi savo siekių, savo pageidavimų, mūsų uždavinys - jam padėti tapti muziku.

Laisvalaikio neturiu. Aš nuolat esu muzikoje. Atrodytų, laisvalaikis - kai nesu filharmonijoje. Bet tada būnu VDU Muzikos akademijoje.

Aš stengiuosi klausytis tik geros muzikos, blogai nėra laiko. O gera muzika - ta, kuri paremta kokiomis nors dvasinėmis vertybėmis, tai, kas šimtmečių patikrinta. Kad ir lietuvių liaudies dainos. Fantastika, kiek jų daug yra! Mes Lietuvoje jas po truputį pamirštame, jos dingsta iš repertuarų. Nežinau, kodėl žmonės nelabai jas mėgsta. Štai Estijoje baigdamas mokyklą abiturientas privalo mokėti ne mažiau kaip 60 liaudies dainų. Užtai ten labai gyvos tradicijos.

Man teko studijuoti Leipcige, ten susipažinau su dirigentu Kurtu Masuru. Dabar jam bus jau per 80 metų. Tai vokiečių dirigavimo mokyklos atstovas. Iš jo, kiek leido mano sugebėjimai, daug pasimokiau. Apskritai iš kiekvienos iškilios asmenybės galima daug ko pasimokyti. Nebūtinai iš muzikų - tai gali būti ir rašytojai, poetai, dailininkai. Iš visų jų galima pasisemti patirties, žinių. Nes tai yra vertybės.

Joga padeda visose gyvenimo srityse. Ji moko atsipalaiduoti, susikaupti, susikoncentruoti į savo mintis - tada aiškėja, ką nori daryti. Tik su ja reikėtų elgtis atsargiai, nes nepataikius pratimų galima organizmui ir pakenkti. Svarbiausia daryti ne kuo įvairesnius pratimus, bet atsirinkti tuos, kurių tikrai reikia. Joga nuostabiai ugdo valią. Galima pratimus daryti 1 ar 2 kartus per savaitę, bet tada rezultato tikėtis neverta. O štai įpratus juos daryti beveik kiekvieną dieną, pokyčiai aiškiai juntami. Mane patį domėtis joga paskatino dar jaunystėje užklupusios sveikatos problemos. Vokietijoje susipažinau su žmonėmis, kurie praktikavo gydomąją jogą. Nuo 1975 metų pradėjau ją praktikuoti ir aš, tuomet baigėsi visos ligoninės ir ligos. Teko pakeisti ne tik gyvenimo būdą, bet ir mitybą, nors vegetaru netapau.

Jei atlikėjas eina į sceną nesijaudindamas, jam nėra ko ten eiti. Publika laukia jaudulio virpesių. O jei atlikėjas išėjo ir nesijaudina, tada net ir žiūrėti į jį nelabai įdomu. Norint parodyti ką nors publikai, scenai reikia atsiduoti visa savo esybe. Scena - pati švenčiausia vieta, ji nemėgsta melo. Jei jis atsiranda, tai labai matyti.

Artimiausiu metu turiu daug suplanuotų koncertų, kai kurie jų - tikrai didelių užmojų. Jau šiais metais Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre atliktas sausio 13-ajai skirtas kūrinys - A. Dvořáko „Requiem“ (kartu su LNOBT choru). Tai buvo labai didelis įvykis! Dalyvavome vasario 16-ajai, kovo 11-ajai skirtuose koncertuose. Taip pat įvyko ir mano jubiliejui skirtas koncertas - vasario 22 dieną Kauno valstybinėje filharmonijoje su Kauno miesto simfoniniu orkestru ir Kauno valstybiniu choru atlikome Ludwigo van Beethoveno Simfoniją Nr. Ant mano darbo stalo guli žymaus japonų kompozitoriaus Atsuhiko Gondai partitūra, kurią turėtume parengti kitų metų pradžioje. Kauną su Japonija sieja Ch. Sugiharos vardas, šis kūrinys tarsi jungia dvi tolimas kultūras, kurias suartina ne tik Sugihara, bet ir M. K. Čiurlionis.

Eugenijus Paulauskas: Smuiko virtuozas ir pedagogas

EUGENIJUS PAULAUSKAS. Ne dažnas jaunosios kartos lietuvaitis ir beprisimena, kokio būta smuikininko virtuozo profesoriaus Eugenijaus Paulausko, kuris arti pusės šimtmečio įvairių pasaulio šalių muzikos mylėtojus kaip Lietuvos kvarteto primarijus žavėjo savo įtaigiu muzikavimu. Juk tuo pelnytai didžiavosi daugelio pasaulio šalių smuikavimo meistrai ir spauda.

O kokio jo būta prasmingai veikusio pedagogo, Lietuvai, o ir pasauliui išauginusio neeilines asmenybes, ir dabar sėkmingai triūsiančias, ugdant būsimas smuikininkų kartas. Galime tik džiaugtis, kad profesoriaus E. Paulausko kamienas išaugino galingą medį, davusį ir duodantį vaisius Lietuvos muzikinei kultūrai. Štai, kad ir smuikininkai profesorius Raimondas Butvila, Algirdas Dekšnys, profesorius Kazys Kanišauskas, kiti profesoriaus E. Paulausko ugdytiniai... O kur dar E. Paulausko vadovauta kamerinio ansamblio klasė, išauginusi nemažą būrį kamerinių ansamblių dalyvių, tarp jų ir Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą, tarptautinio konkurso laureatą Čiurlionio kvartetą (Rimantas Šiugždinis, Saulius Kiškis, Aloyzas Grižas ir Saulius Lipčius).

Nepaprastai turtinga prof. E. Paulausko, kaip solisto, kūrybinė biografija, jo atlikta, galima sakyti, beveik visa ryškiausia smuikui skirta muzikinė literatura. Jo pasirodymai su pianistais Dainium Trinkūnu, Aušra Banaityte, muzikavimas su Tatjana Nikolajeva, Stasiu Vainiūnu ir kitais fortepijono meistrais tapo vaizdžia mokykla būsimoms atlikėjų kartoms.

Apie Lietuvos kvartetą:

„Kiekvienas lietuvių kvarteto muzikantas skyrium ir visas kolektyvas kartu - labai džiugus pasaulio muzikinės kultūros fenomenas. Jų technika ir atlikimo intonacinės savybės tobulos.“ Prof. R. Pikla, Australija

„Ansamblio muzikavimas pasižymėjo sodriu skambėjimu, subtiliais piano niuansais ir veržliu crescendo. Smuikininkas E. Paulauskas griežė įstabiai: dvasingas tonas neprarasdavo grožio net stipriausio sforzato vietose. Susidarė įspūdis, kad techninius sunkumus jis įveikia tarsi žaisdamas.“ „Trierische Landeszeitung“, Vokietija, 1972

„Lietuvos kvartetas užkariavo Budapešto publikos simpatijas. Norėčiau išskirti E. Paulausko griežimą. Jauti, kad tai įgimtas talentas. Primarijus griežia nepaprastai lengvai, jam nėra techninių problemų. Nepaprastai gražus smuiko garsas.“ Prof.

Paroda, skirta profesoriaus E. Paulausko kūrybinei veiklai, vyko iki rugsėjo 6 d.

Apdovanojimai

Žemiau esančioje lentelėje pateikiami kai kurių Lietuvos rašytojų apdovanojimai:

tags: #muzikantas #rimantas #buta