Žemės sklypo dalies, esančios po gyvenamosiomis patalpomis, įskaitymo klausimas yra svarbus aspektas, kurį reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės aktai. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip šis procesas vyksta, remiantis aplinkos ministro įsakymais ir statybos techniniais reglamentais.
Aplinkos Ministro Įsakymai
Aplinkos ministro įsakymai yra svarbūs teisės aktai, kurie detalizuoja statybos techninių reglamentų nuostatas ir nustato konkrečias procedūras. Šie įsakymai dažnai keičiami, siekiant atnaujinti reglamentavimą ir pritaikyti jį prie besikeičiančių aplinkybių.
Štai keletas pavyzdžių:
- Įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ pakeitimo“.
- Įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 705 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ pakeitimo“.
- Įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. D1-933 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Projektų derinimo pažyma“ pakeitimo“.
Šie įsakymai užtikrina, kad statybos procesas būtų vykdomas pagal galiojančius reikalavimus ir standartus.
Statybos Techniniai Reglamentai
Statybos techniniai reglamentai (STR) nustato esminius statinių reikalavimus ir procedūras, susijusias su statybos procesu. Toliau pateikiami svarbiausi reglamentai, susiję su žemės sklypo dalimi po gyvenamosiomis patalpomis:
- STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“: Šis reglamentas apibrėžia statinių klasifikavimo kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant žemės sklypo naudojimo paskirtį ir galimybes.
- STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“: Šis reglamentas nustato reikalavimus gyvenamiesiems pastatams, įskaitant jų išdėstymą žemės sklype ir kitus techninius aspektus.
- STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“: Šis reglamentas reglamentuoja gatvių ir vietinės reikšmės kelių projektavimą ir statybą, kurie gali turėti įtakos žemės sklypo naudojimui.
Šie reglamentai yra nuolat atnaujinami ir keičiami, siekiant užtikrinti, kad statybos procesas atitiktų naujausius reikalavimus ir standartus.
Žemės Sklypo Dalies Įskaitymo Procesas
Žemės sklypo dalies, esančios po gyvenamosiomis patalpomis, įskaitymo procesas apima kelis etapus:
- Statinių klasifikavimas: Nustatoma statinio klasė pagal STR 1.01.03:2017.
- Reikalavimų nustatymas: Pagal STR 2.02.01:2004 nustatomi reikalavimai gyvenamajam pastatui.
- Projektavimas ir derinimas: Projektuojant gatves ir vietinės reikšmės kelius, atsižvelgiama į STR 2.06.04:2014 reikalavimus.
Pavyzdžiai iš Gyvenimo
Sodo namo ploto skaičiavimas: Kaip pasikeitė sodo namo sąvoka po naujojo statybų įstatymo (2017.01.01)? Išsikviečiau geodezininkus ir staiga jie atsisakė bet kokius matavimus daryti, neva mano namas nebetraktuojamas kaip sodo namas, nes viršija 80 kv.m ĮSKAITANT rūsį! Kai pradėjau sodo namo rekonstrukciją 2015 metais, konsultavausi su architektu ir tada man buvo pasakyta, rūsys nesiskaičiuoja, projekto nereikia, jei neviršysi 80 kv.m. ir nekeisi sodo namo paskirties.
Turiu statybos inspekcijos išaiškinimą, kad į sodo namo plotą rūsys nesiskaičiuoja. Taigi jus kažkas tikrai klaidina. "Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje pateikta sąvoka; nesudėtingasis statinys - paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma - ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Remiantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 21 punktu, nesudėtingųjų pastatų rūsiai negali būti įrengiami už pastatų ribų. Taigi, nustatant plotą, pagal kurį pastatas priskirtinas nesudėtingųjų kategorijai, apskaičiuojama visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma, neįskaitant rūsio ploto".
Statybos Leidimas ir Reikalavimai
Leidimas statyti 80 kv.m namą: Turiu sklypą. Noriu pasistatyti apie 80 kv.m namuką beveik 6a sklype. Kad pradėti statybas reikia gauti visokius leidimus, derinimus. Kiek ir už ką man reikės mokėti ir kokius leidimus turėsiu gauti? Jeigu statote sodo bendrijos teritorijoje, sodo namui iki 80 m2 nereikalingas nei projektas nei leidimas statybai. Gyvenamajam namui reikalingas projektas ir leidimas statybai. Jeigu statote namų valdos ar žemės ūkio paskirties sklype, ūkiniam namui nereikia leidimo rajone. Miesto teritorijoje reikalingas projektas ir leidimas statybai.
Konkrečios Situacijos
Sodo namelio ploto didinimas iki 80m2: Norime plėsti sodo namelį iki 80 kv.m, namas yra miesto teritorijoje, sodų bendrijoje. Namo dabartinis plotas dokumentuose 64 kv.m, iš jų 4 kv.m yra rūsio plotas. Tad būtų tokie klausimai: kokį plotą galima dasistatyti? 20 ar 16 kv.m? Nes vieni sako, kad rūsys įsiskaičiuoja, o kiti kad ne. Jeigu namas iki 80 m2 (1 aukštas ir mansarda), rusys neskaičiuojamas sodo name, gyvenamajame jau skaičiuojamas.
Klausimas kaip norėsite registruoti namą? Jei kaip gyvenamą, tada reikia paruošti projektą ir gauti leidimą statybai. Nesvarbu koks plotas tada. Jeigu norite palikti kaip sodo namą, tad tik 80 m2 max. Laiptinė skaičiuojama viename aukšte. Visas jos plotas.
Statybos Leidimas ir Reikalavimai
Statybos leidimas ūkiniam pastatui: Sodų bendrijoje turiu sklypą su sodo nameliu, namelis yra iki 80kv/m, sklypo plotas 9a, kaip įsigyti statybos leidimą ūkiniam pastatui iki 80 kv/m? Sodo bendrijos teritorijoje jūsų sklype galima statyti vieną sodo namą (arba gyvenamąjį vieno buto namą) ir jo priklausinį (pagalbinį ūkio pastatą). Jeigu sodo namas jau yra, galima dar vieną statyti iki 80 m2. ne aukštesnį kaip 8,5 m. Suprantama reikia laikytis visų teisės aktų ir reglamentų.
Ar statybai reikalingas projektas ir leidimas? Kada jis pradėtas statyti?
Juos apibrėžia - STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5 įstatymo skyrius. Yra niuansų.Iš senų laikų labai gajus mitas, kad statyti namą iki 80m2 ploto leidimas nereikalingas. Ir taip ir ne.
Taigi, jau žinome kokios kategorijos statinį norime statyti. Dar vienas mums dažnai sutinkamas įstatymas - STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“.
Jeigu jūs turėjote sklypą ir pradėjote statyti dar iki 2017 metų - užregistruoti jį supaprastinta tvarka galima ir šiandien. Verta turėti įrodymus, kad statyta tikrai tuo metu. Registrų centras nesudėtingai gali patikrinti nuo kada statytojas valdo sklypą, pažiūrėti nuotraukas darytas iš kosmoso. Jeigu ten 2017-2018 metais nesimatė jokio statinio - gali tekti pasistengti įrodyti. Pateikti statybų rangos sutartį, medžiagų pirkimo kvitus, foto ar pan.
Statybos Leidimas: Kada Reikalingas ir Kaip Jį Gauti?
VTPSI komentaras apie statinius, kuriems nereikalingas statybos leidimas. SLD privalomumas naujo statinio statybos atveju priklauso nuo statinio kategorijos. Pagal kategorijas statiniai skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius.
Ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai SLD visada privalomas. Primename, kad nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamas paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma - ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto.
SLD statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį nėra privalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, kurortą, Kuršių neriją, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
SLD statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį neprivalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: miestą, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinę saugomą teritoriją, kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zoną, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
tags: #zemes #sklypo #dalis #po #gyvenamosiomis #patalpomis