Šiame straipsnyje aptariami žemės sklypo bendraturčių rašytinio sutikimo reikalavimai Lietuvoje, atsižvelgiant į teisinį pagrindą, procedūras ir teismų praktiką.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) informuoja apie reikalavimus statytojo teisei įgyvendinti, kai sklype yra keli savininkai. Vadovaujantis Statybos įstatymu, asmuo, siekiantis gauti statybos leidimą (SLD), turi atitikti Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytus reikalavimus. Įstatyme nurodyta, kad SLD išduodamas visų statytojų (užsakovų) vardu.
Atsižvelgiant į tai, bendraturčių valdomame žemės sklype naujo statinio statytoju gali būti bet kuris vienas iš sklypo bendraturčių, investuojantis lėšas į statybą ir kartu atliekantis užsakovo funkcijas. T. y. sklypo bendraturčiai, kurie neinvestuoja lėšų į statybą ir kartu neatlieka užsakovo funkcijų, nelaikytini statytojais.
Sklypo bendraturčių rašytiniai sutikimai privalomi dėl statybos vykdymo bendraturčių valdomame žemės sklype ir pateikiami kartu su Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytus reikalavimus atitinkančiu asmens prašymu išduoti SLD. Statytojo (užsakovo) funkcijas, bet ne statytojo teisę, statytojas gali pavesti įgyvendinti statinio statybos valdytojui (juo gali būti ir ne sklypo bendraturtis) pavedimo sutarties tarp įgaliotojo - statytojo (užsakovo) ir įgaliotinio - statinio statybos valdytojo pagrindu.
Tuo atveju, jeigu visi sklypo bendraturčiai investuoja lėšas į statinio (-ių) sklype statybą, statytojo teisei įgyvendinti (gauti SLD, atlikti kitus konkrečius veiksmus) gali įgalioti vieną iš bendraturčių, Civilinio kodekso (CK) nustatyta tvarka sudarę jungtinės veiklos sutartį.
Statybos įstatymo 27 str. 5 d. 4 p. įtvirtinta, kad vienas iš statybą leidžiančiam dokumentui gauti būtinų dokumentų yra žemės sklypo bendraturčių rašytinis sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise, išskyrus atvejį, kai žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams ir yra priimtas jų sprendimas pagal šios dalies 7 punkte nustatytus reikalavimus.
Įsivaizduokite, kad nesutampa bent vienas ar daugiau patalpų ir žemės sklypo savininkų. Vadinasi, automatiškai atsiranda reikalavimas gauti visų 100 procentų žemės sklypo bendraturčių sutikimus. Ir visiškai nesvarbu, kad jau esate gavę daugumos patalpų savininkų rašytinius sutikimus pagal visus teisės aktuose numatytus reikalavimus. Praktikoje teko susidurti su sklypais, kurie turi daugiau nei vieną dešimtį bendraturčių, iš kurių kai kurie net nevaldo nuosavybės teise jokių patalpų.
Nereikia pamiršti, kad kalbama tik apie tam tikros patalpos paskirties keitimą, pavyzdžiui negyvenamųjų patalpų pastogėje pavertimą gyvenamosiomis, ar kapitalinį remontą nekenkiant namo konstrukcijoms. Tai reiškia, kad dažniausiu atveju žemės sklypui tai neturės absoliučiai jokios reikšmės.
Gauti visų sklypo bendraturčių sutikimus būtų proporcingas reikalavimas nebent keičiant viso pastato paskirtį ar didžiosios namo patalpų dalies paskirtį, dėl ko gali atsirasti reikalavimas keisti ir viso pastato paskirtį. Neseniai su analogiška situacija susidūrė ir klientas, norėdamas įsirengti butą vietoje palėpėje esančių negyvenamųjų patalpų ir gavęs daugumos namo patalpų savininkų sutikimus pagal visus teisės aktų reikalavimus.
Pasirodo, kad tiek Statybos inspekcija, tiek ir Aplinkos ministerija neoficialiai sutinka, kad reikalavimas gauti visų sklypo bendraturčių sutikimus yra neadekvatus ir rengiant teisės aktus buvo palikta nelogiškų apsunkinimų statytojui. Būtent dėl šios priežasties pateiktas Aplinkos ministerijai prašymas dėl teisės aktų pataisymo.
Norint atlikti patalpų kapitalinį remontą ar keičiant jų paskirtį yra būtina gauti daugiau nei pusės pastato patalpų savininkų sutikimus. Tai yra suprantamas reikalavimas kuriuo apsaugomos jų teisės. Taip pat nėra pernelyg apsunkinamas ir patalpų, kurioms keičiama paskirtis ar atliekamas kapitalinis remontas, savininkas, kadangi reikalavimas yra pakankamai adekvatus.
Prašymo ir Dokumentų Pateikimas
Prašymas ir kiti dokumentai pateikiami nuotoliniu būdu, pasinaudojant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema ,,Infostatyba“.
Nuotoliniu būdu pateiktas prašymas užregistruojamas automatiškai ir tą pačią dieną apie tai per IS „Infostatyba“ informuojamas jo pateikėjas. Tiesiogiai pateiktą prašymą savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas ne vėliau kaip kitą darbo dieną užregistruoja, nurodydamas prašymo priėmimo datą ir suteikdamas registracijos numerį.
Užregistravus prašymą, savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo datos jį patikrina.
Statybą Leidžiančių Dokumentų Išdavimas
Statybą leidžiantys dokumentai išduodami, savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui statybą leidžiančių dokumentų duomenis, per 3 darbo dienas praėjus nustatytam statinio projekto patikrinimo terminui, registruojant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, jeigu per statinio projektui patikrinti nustatytą terminą negauta statinio projektą turėjusių patikrinti subjektų nepritarimų statinio projektui, arba anksčiau, jeigu gauti visų statinio projektą turėjusių patikrinti subjektų pritarimai statinio projektui.
Gavus nepritarimą (nepritarimų), statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas ir statytojas apie tai per 3 darbo dienas praėjus statinio projekto patikrinimo terminui pasinaudojant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema „Infostatyba“ informuojamas, nurodant neišdavimo priežastis ir pateikiant nepritarimo kopiją.
Teismų Praktika
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje Nr. 3K-3-69-1075/2024 nurodė, kad rašytinis gretimo žemės sklypo savininko sutikimas vykdyti statybos (rekonstrukcijos) darbus traktuotinas kaip vienašalis sandoris, įpareigojantis jį sudariusį asmenį. Kitaip tariant, rašytinį sutikimą davusiam asmeniui atsiranda pareiga netrukdyti įgyvendinti tų teisių, kurias rašytiniu sutikimu jis suteikė šio sutikimo adresatui, o šis įgyja teisę nekliudomai įgyvendinti rašytiniu sutikimu suteiktą teisę (CK 1.63 straipsnio 3, 4 dalys).
Sutikimas vykdyti statybos darbus neabejotinai turi vienokios ar kitokios įtakos rašytinį sutikimą duodančio asmens teisėms ar interesams, todėl tam, kad sutikimą duodantis asmuo galėtų įvertinti statybos darbus inicijuojančio asmens būsimų veiksmų poveikį jo teisėms ir interesams, galimas statytojas turi savo ketinimus jam atskleisti, pateikdamas išsamią informaciją, reikšmingą asmens tikrajai valiai, išreiškiamai duodamu sutikimu, susiformuoti.
Kasacinis teismas pabrėžė, kad ir aiškinant vienašalį sandorį tikrųjų jį sudariusio asmens ketinimų nustatymo principas nėra mažiau patikimas, nei kiti sutarčių aiškinimo metodai, nes ir aiškinant vienašalį sandorį nustatoma būtent jo sudarymo metu egzistavusi (o ne nagrinėjant bylą ar dar kažkada buvusi, kaip teigta kasaciniame skunde) jį sudariusio asmens valia.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinė byla Nr. e3K-3-157-381/2024 teisėjų kolegija išaiškino, kad siekiant gauti statybą leidžiančius dokumentus - leidimą atlikti statinio paprastąjį remontą (kai toks leidimas yra būtinas) ir leidimą pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį, be kita ko, būtina pateikti visų bendraturčių rašytinius sutikimus arba butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sprendimą, kuriuo pritariama atitinkamiems statybos darbams ar statinio ar jo dalies paskirties keitimui.
Vertinant, kuris iš nurodytų būdų taikytinas pastato bendraturčių ar pastato kitų patalpų savininkų sutikimams gauti konkrečiu atveju, būtina nustatyti, ar teisiniai santykiai susiklostę tarp bendraturčių, kurie įgyvendina bendrosios nuosavybės teisę į kitos paskirties nuosavybės teisės objektus, ar tarp daugiabučių gyvenamųjų namų bendraturčių. Bendraturčio atsisakymas duoti sutikimą turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį, grėsmę jo, kaip bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams.
Pažymėtina, kad bent vieno iš statinio ar (ir) žemės sklypo bendraturčių sutikimo atlikti statybos darbus nebuvimas, kai būtina gauti visų bendraturčių sutikimus, yra pakankamas pagrindas statybos leidimą pripažinti neteisėtu.
tags: #zemes #sklypo #bendraturciu #rasytinis #sutikimas