Šiame straipsnyje aptariami žemės sklypo arešto teisiniai aspektai Lietuvoje, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktika ir teisės aktais.
Valstybinės Žemės Nuomos Sutarties Nutraukimas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija byloje dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties, sudarytos išnuomojus žemę ne aukciono būdu, nutraukimo prieš terminą nuomotojo iniciatyva, priminė, kad teisinis reguliavimas, nustatantis teisę nuomoti statiniams naudoti reikalingą valstybinės žemės sklypą lengvatine - ne aukciono - tvarka, negali būti aiškinamas kaip reiškiantis, kad tokią teisę turi ir valstybinėje žemėje esančių statinių savininkai, kurie tikslingai ar neturėdami tokio tikslo nuosavybės teisę įgyvendina, inter alia, pareigą prižiūrėti statinius vykdo taip, kad tampa neįmanoma naudoti statinių pagal paskirtį, statiniai sunyksta (yra sunaikinami), o jų savininkai įgyja teisę tame valstybinės žemės sklype sukurti naujus kitos paskirties ir (ar) dydžio statinius, tokiu būdu gaudami naudą iš lengvatinės valstybinės žemės nuomos.
Pagal Žemės įstatymo 36 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus organizuoja ir vykdo NŽT, o koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu sistemingai tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys savo veikla nepažeidė žemės naudojimo tvarkos, kurią nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai.
Taigi, įstatymu NŽT, kaip valstybinės žemės nuomotojai, yra pavesta sistemingai tikrinti, kaip nuomininkai laikosi išnuomoto valstybinės žemės sklypo naudojimo tvarkos, o nustačius tam tikrus neatitikimus, įstatymų nustatyta tvarka imtis reikiamų veiksmų. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad atsakovė per visą Nuomos sutarties galiojimo laikotarpį nėra reiškusi ieškovei jokių pretenzijų dėl netinkamo Nuomos sutarties vykdymo. Patikrinimą dėl Žemės sklypo naudojimo atsakovė atliko tik 2020 m., ieškovei jau kreipusis dėl Žemės sklypo pardavimo, tuo metu, kai ieškovė jau buvo pradėjusi Žemės sklype esančio statinio statybos darbus ir, kaip nustatyta, šiuos darbus vykdė teisėtai.
Turto Arestas Vykdymo Procese
Nutartyje dėl turto arešto taikymo vykdymo procese, areštuoto turto įkainojimo kilo klausimas, ar gali būti taikoma Keiptauno konvencija. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl apskųstų antstolio veiksmų teisėtumo, nesivadovavo Keiptauno konvencijos nuostatomis, nes pripažino, kad ji nėra taikoma Lietuvos Respublikoje. Apeliacinės instancijos teismas padarė priešingą išvadą ir nusprendė, kad Keiptauno konvencija taikoma Lietuvos Respublikoje, nes prie jos yra prisijungusi Europos Sąjunga.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija nusprendė, kad, nustačius, jog Europos Sąjungos kompetencijai nėra priskirtas Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimų priverstinio vykdymo proceso reglamentavimo klausimas, tai reiškia, kad Keiptauno konvencijos nuostatos, kiek jos susijusios su priverstinio vykdymo veiksmų atlikimu (įkaito (tarptautinio intereso) turėtojo apsauga), nėra taikomos nesant atskiro valstybės narės prisijungimo prie šios tarptautinės sutarties.
Be to, CK 1.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teisė į daiktą, kuris įvežamas į Lietuvos Respubliką, yra suvaržyta užsienyje, tai pripažįstama, kad ši teisė yra suvaržyta ir Lietuvos Respublikoje. Tačiau šiame straipsnyje reglamentuojama taisyklė skirta teisės į kilnojamąjį daiktą suvaržymams taikytinos teisės klausimams spręsti. Nustačius, jog antstoliui priimant ginčijamus skolininko „Arik Air Limited“ turto arešto aktus turėjo būti remiamasi ne Keiptauno konvencijos, bet nacionalinės teisės aktų nuostatomis, turi būti vertinama, ar antstolis, areštuodamas tokį turtą, vadovavosi šių veiksmų atlikimą reglamentuojančių nacionalinės teisės aktų nuostatomis.
CPK reglamentuojami skolininko turto areštas ir areštuoto turto realizavimas yra dvi skirtingos teisinės priemonės, skirtos pagrindiniam vykdymo proceso tikslui - tinkamai įvykdyti vykdomąjį dokumentą - pasiekti. Skolininko turto areštas vykdymo procese yra išieškotojo interesų užtikrinimo priemonė, sudaranti galimybę išieškojimą nukreipti į skolininko turtą ir kartu draudžianti skolininkui laisvai disponuoti turtu, t. y. jį parduoti ar kitu būdu perleisti tretiesiems asmenims, išvengiant skolos grąžinimo.
Nagrinėjamu atveju antstolis patvarkymu areštavo skolininkui „Arik Air Limited“ priklausantį turtą - orlaivį „Boeing 737-86N“, turto areštas įregistruotas Turto arešto aktų registre, o 2020 m. vasario 11 d. surašė patikslintą turto arešto aktą, kuriame nurodomas areštuotas turtas, jo sudedamosios dalys (orlaivis, variklis, važiuoklė, pagalbinė jėgainė). Taigi šiuo atveju antstolis ginčijamais patvarkymais areštavo skolininkui „Arik Air Limited“ priklausantį turtą, bet nepradėjo priverstinio vykdymo iš šio turto veiksmų.
Taip pat antstolis, prieš priimdamas ginčijamus patvarkymus, apie ketinimą areštuoti minėtą turtą neinformavo suinteresuoto asmens AMCON, kurio naudai šis turtas buvo įkeistas. Teisėjų kolegijos vertinimu, antstolis, priimdamas ginčijamus patvarkymus, remiantis CPK 675 straipsnio 2 ir 5 dalimis, neturėjo pareigos apie ketinimą taikyti areštą informuoti suinteresuotą asmenį AMCON ir gauti jo sutikimą dėl arešto taikymo. Tokio reikalavimo minėtos teisės normos nenustato.
Be to, antstolio veiksmai areštuojant „Arik Air Limited“ turtą nelaikytini turto realizavimo veiksmais, nes areštavus turtą yra siekiama užtikrinti sėkmingą vykdomojo dokumento vykdymą, tačiau tai savaime nereiškia turto realizavimo veiksmų pradėjimo.
Konfidencialios Informacijos Apsauga
Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių sutarties trečiojo asmens naudai institutą, konfidencialios informacijos apsaugą pabrėžta, kad teisinė konfidencialios informacijos kategorija yra platesnė už teisinę komercinės paslapties kategoriją, taigi komercinės paslaptys yra viena iš konfidencialios informacijos rūšių. Informacija, kuri neatitinka komercinėms paslaptims keliamų reikalavimų, gali patekti į konfidencialios informacijos sąvoką ir šiuo pagrindu būti saugoma. Duomenys, sudarantys konfidencialios informacijos turinį, ne visuomet yra komercinė paslaptis.
Priklausomai nuo to, kokia komerciškai jautria ūkio subjekto informacija pasinaudota, taip pat nuo santykio subjektų, pažeistos teisės gali būti apgintos taikant deliktinę (nesąžiningos konkurencijos, neteisėtai atskleidus komercinę paslaptį ir ja pasinaudojus, atveju, juridinio asmens valdymo organui pažeidus įstatyme nustatytus konfidencialumo įsipareigojimus) ar sutartinę (pažeidus konfidencialumo susitarimą) atsakomybę.
Taip pat pabrėžta, kad sutartis ar sutarties sąlyga trečiojo asmens naudai yra sutarties uždarumo principo išimtis, siekiant sutartimi sukurti reikalavimo teisę trečiajam asmeniui, paprastai yra būtinas aiškus ir nedviprasmiškas tokios sutarties šalių konsensusas dėl tokios teisės atsiradimo. Sutartis (ar sutarties sąlyga) trečiojo asmens naudai dėl savo prigimties (sutarties uždarumo principo išimties) turi būti aiškiai suformuluota ir įprastai neturėtų būti numanoma, nebent tas numanymas yra visiškai akivaizdus (pvz., civilinės atsakomybės draudimo sutarčių atveju).
Kadangi ieškovės byloje neįrodė (naudodamos derybų medžiagą, tokio susitarimo egzistavimą pagrįsdamos kitomis sutarties sudarymui reikšmingomis aplinkybėmis ir pan.), kad buvo susitarta, jog konfidencialios informacijos apsaugos įsipareigojimas sukuria reikalavimo teisę trečiajam asmeniui (ieškovei UAB „Elektrėnų energetikos remontas“), tai aiškinant šį susitarimą taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas, t. y. protingo trečiojo asmens standartas. Pastarasis įtvirtintas CK 6.193 straipsnio 1 dalyje, kuri nustato, kad jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys.
Atlikus paties sutarties teksto sisteminę, lingvistinę-loginę analizę, negalima padaryti išvados, kad šalių pasiekto konsensuso objektyvioji išraiška įtvirtino reikalavimo teisę ieškovei.
Specialūs Teisės Aktai ir Valstybinės Žemės Nuoma
Specialūs teisės aktai, reglamentuojantys valstybinės žemės nuomą, nereglamentuoja žemės nuomos sutarties sampratos, jos dalyko nenurodymo sutartyje ir negalėjimo nustatyti remiantis kitais požymiais teisinių pasekmių, valdymo teisės į jos dalyką, nuomotojo prievolės perduoti nuomininkui daiktą bei pastarojo prievolės, nuomos sutarčiai pasibaigus, grąžinti nuomotojui daiktą ir t. t., todėl tokiems specialiųjų teisės aktų nereglamentuojamiems santykiams reguliuoti taikytinos CK normos.
Specialūs teisės aktai reglamentuoja nuomos sutarties dalyko ribų ir dydžio nustatymo tvarką, t. y. kad žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Vadovaujantis šia tvarka kiekvienu atveju yra nustatomas konkretus valstybinės žemės nuomos sutarties objektas, kurį identifikuojantys požymiai yra teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyti jo ribos ir dydis.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad valstybei, kaip ir bet kuriam kitam žemės sklypo bendraturčiui, išnuomojant bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį ar šios dalies atitinkamą dalį, teisiškai reikšmingos yra aplinkybės, ar tarp bendraturčių nustatyta naudojimosi bendru turtu tvarka, ar kitokiais būdais su kitais bendraturčiais suderinta, kokį konkretų turtą ji gali išnuomoti.
Kai naudojimosi bendru daiktu tvarka nenustatyta ar kitokiais būdais su kitais bendraturčiais nesuderinta, kokį konkretų turtą vienas iš bendraturčių gali išnuomoti, nuomos sutartis negali būti sudaryta. Priešingu atveju ne tik būtų neaišku, kur faktiškai yra žemės nuomos sutarties dalykas, kuriuo nuomininkas pagal šią sutartį gali naudotis, bet ir, vienam bendraturčiui įgyvendinant nuosavybės teisę, būtų pažeidžiama kitų bendraturčių teisė naudotis savo nuosavybe.
Skirstomųjų Elektros Tinklų Operatoriaus Teisės
Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių skirstomųjų elektros tinklų operatoriaus teisių gynimo būdus, kai žemės savininkas neduoda sutikimo dėl jo žemės sklype naujų elektros energijos įrenginių įrengimo, nuspręsta, kad Ieškovės reikalavimas pripažinti jos teisę įrengti elektros energijos įrenginius privačiame atsakovės sklype ir nustatyti šio sklypo dalies apsaugos zoną gali būti tenkinamas tik suteikiant ieškovei teises į svetimą nekilnojamąjį daiktą, t. y. apribojus (suvaržius) žemės sklypo savininkės (atsakovės) teises naudotis jai priklausančiu žemės sklypu (EEĮ 75 straipsnio 3 dalis, nutarties 25 punktas).
Teisinės Pagalbos Neteikimo Pagrindai
Kaip jau buvo rašyta, nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių, sprendžiant užsienio teismo sprendimo pripažinimo klausimą, teisinės pagalbos neteikimo pagrindų pabrėžta, kad pripažinus, kad egzistuoja pagrindai pagal Reglamento Nr. 765/2006 nuostatas vertinti, jog pareiškėjui taikomos sankcijos, vadovaujantis Dvišalės sutarties 19 straipsniu, turėtų būti atsisakoma teikti teisinę pagalbą. Pabrėžta, kad Reglamente sankcijų kontekste eksplicitiškai aptarti prašymai dėl teismo sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti priskiriami prie „reikalavimų“ teisinės kategorijos.
Reglamentas Nr. 765/2006 apima tiek į sankcijų sąrašus įtrauktiems asmenims priklausančių, tiek jų kontroliuojamų lėšų įšaldymą, taip pat apima tiek tiesioginio, tiek netiesioginio naudojimosi lėšomis draudimą.
Kaip sukurti tvirtus ir saugius santykius?
Visos šios įžvalgos padeda geriau suprasti žemės sklypo arešto teisinius aspektus Lietuvoje ir užtikrinti teisingą bei efektyvų teismo sprendimų vykdymą.