Žemės sklypų padalijimas - tai žemės sklypų pertvarkymo būdas, kuomet vienas žemės sklypas padalijamas į du ar daugiau žemės sklypų. Reikia atkreipti dėmesį, kad žemės sklypai gali būti atidalijami.
Atidalijus žemės sklypą, naujai suformuoti sklypai bus valdomi kiekvieno savininko atskirai ir nebeliks bendros nuosavybės teise valdomų sklypų. Jei dalijamas žemės sklypas priklauso keliems savininkams, tai padalijus žemės sklypą, naujai suformuoti žemės sklypai ir toliau bus valdomi bendros nuosavybės teise. Dažniausiai šis poreikis kyla paveldėjimo atveju arba kai planuojama statyba.
Įsivaizduokime, kad Jūs kartu su broliu turite žemės sklypą, esantį Vilniaus rajone, kurį valdote bendrosios dalinės nuosavybės teise. Jūs nusprendėte šį žemės sklypą pasidalinti. Nusprendus padalinti ar atidalinti žemės sklypą visų pirma reiktų išsiaiškinti ar sklypas gali būti dalomas.
Žemės sklypo dalijimo būdai
Pats paprasčiausias žemės sklypo dalijimas, kai nesuformuojant atskirų sklypų yra parengiamas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas. Parengus žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą žemės sklypas lieka su tuo pačiu kadastriniu numeriu, o plane yra nurodomos tik atskiros žemės sklypo naudojimosi dalys tarp bendrasavininkų. Be to, susitarimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos pagal šį planą, privalo būti patvirtintas notaro, o susitarimą turi pasirašyti visi dalijamo sklypo bendrasavininkai.
Galima atlikti žemės sklypo padalijimą ir žemės sklypą padalinti į atskirus žemės sklypus, kurie sudarys atskirus nekilnojamojo turto vienetus ir turės atskirus kadastrinius numerius. Tad dažnai žemės sklypų bendrasavininkai vis dėl to renkasi trečiąjį žemės sklypo atidalijimo būdą, siekdami užsitikrinti visapusišką savo turimo žemės sklypo disponavimą.
Kaip ir antruoju atveju, žemės sklypo atidalijimas vykdomas rengiant teritorijų planavimo dokumentus, tai yra detaliuoju planu arba žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu. Atidalijant, kaip ir padalijant yra suformuojami atskiri žemės sklypai, kurie sudarys atskirus nekilnojamojo turto vienetus ir turės atskirus kadastrinius numerius, bet šiuo atveju šie žemės sklypai priklausys kiekvienam bendrasavininkui atskirai.
Kaip pradėti žemės sklypo padalijimo ar atidalijimo eigą?
Vienas iš žemės sklypo savininkų, arba jo įgaliotas asmuo ar rengėjas, kreipiasi su prašymu į savivaldybės administracijos direktorių dėl galimybės pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą arba detalųjį planą. Pažymėtina, kad jeigu žemės sklypas priklauso keliems bendrasavininkams, prašymą rengti detalųjį planą arba žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą gali pateikti vienas iš savininkų, bet vėliau parengtą projektą turi suderinti visi žemės sklypo bendrasavininkai.
Prašymas yra rašomas pagal žemės sklypo lokaciją priklausančioje savivaldybėje, arba pateikiamas užpildant atitinkamą formą elektroninėje žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (ŽPDRIS) arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinės sistemos (TPDRIS). Pateiktame prašyme nurodomas projekto rengimo tikslas - žemės sklypo padalijimas ar atidalijimas.
Kartu su prašymu yra pateikiami ir papildomi dokumentai: žemės sklypo planas, žemės sklypo nekilnojamo turto registro išrašas ir kitus aktualius dokumentus. Gavus leidimą rengti projektą, asmuo kreipiasi į projekto rengėjus dėl tolimesnius veiksmų vykdymo.
Po to projektas teikiamas patikrinimui. Su savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Jums dar reikia kreiptis į matininką, kad kiekvienam pagal projektą naujai suformuotam žemės sklypui būtų atlikti kadastriniai matavimai, kuriuos atlieka kvalifikuotas matininkas.
Žemės sklypo padalijimo ar atidalijimo kaina
Žemės sklypo padalijimo ar atidalijimo kaina priklauso nuo keleto pagrindinių aspektų, tokių kaip: koks teritorijų planavimo dokumentas tam bus pasirinktas, koks numatomas planuojamos teritorijos plotas, kiek sklypų dalyvauja padalijime ar atidalijime, bei kiek naujų žemės sklypų pagal projektą bus suformuota ir t.t.
Taigi, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano parengimas yra labai greitas procesas ir užtrunka apie 1 savaitę.
Geodeziniai (kadastriniai) matavimai
Geodeziniai (kadastriniai) matavimai yra neatsiejama žemės sklypų tvarkymo dalis, užtikrinanti tikslius duomenis apie sklypų ribas, plotą ir kitus erdvinius parametrus. Šie matavimai yra būtini ne tik vykdant statybos ar infrastruktūros projektus, bet ir tais atvejais, kai keičiama sklypo struktūra - formuojant naujus sklypus, juos dalijant ar sujungiant.
Vienas iš atvejų, kai geodeziniai matavimai yra būtini, - kai formuojamas naujas žemės sklypas valstybinėje žemėje. Tokiais atvejais būtina tiksliai nustatyti sklypo ribas, kad būtų išvengta ginčų su gretimais sklypų savininkais ar valdytojais, bei kad būtų galima registruoti sklypą Nekilnojamojo turto registre.
Sklypo padalijimo atveju iš vieno žemės sklypo formuojami keli atskiri sklypai. Geodeziniai matavimai šiuo atveju yra privalomi, nes būtina tiksliai nustatyti naujų sklypų ribas, plotus ir jų atitikimą teisės aktams. Kiekvienas naujai suformuotas sklypas turi atitikti minimalius plotų ir konfigūracijos reikalavimus, o be tikslių matavimų tai būtų neįmanoma.
Nors sklypų sujungimas - tai veikla, kai du ar daugiau gretimų sklypų yra sujungiami į vieną, geodeziniai matavimai taip pat gali būti privalomi. Jei bent vienas iš jungiamų sklypų iki tol nebuvo išmatuotas geodeziškai, arba jei egzistuoja netikslumų tarp esamos kadastrinės informacijos ir faktinės situacijos vietoje, matavimai tampa būtini.
Teisinis reglamentavimas
Lietuvoje sklypų formavimo, padalijimo ir sujungimo klausimus reglamentuoja keli pagrindiniai teisės aktai: Žemės įstatymas, Teritorijų planavimo įstatymas, Žemės reformos įstatymas bei Kadastrų įstatymas. Pagal juos, geodeziniai matavimai yra privalomi, kai sklypų ribos keičiamos, kuriami nauji kadastro objektai ar keičiamos jų charakteristikos.
Geodeziniai matavimai yra būtini norint užtikrinti teisinį aiškumą, žemės sklypų duomenų tikslumą ir apsaugoti tiek valstybės, tiek privačių asmenų interesus. Kiekvienas sklypo formavimo, padalijimo ar sujungimo atveju turi būti vertinamas individualiai, atsižvelgiant į teritorijos planavimo dokumentus, galiojančius įstatymus bei faktinę situaciją vietoje.