"Nenugalės", - maždaug prieš 2000 metų tarė Kristus savo įpėdiniui žemėje šv. Petrui. Bėgo šimtmečiai, krikščionybė plėtėsi pasaulyje, bei tvirtai įleido šaknis ir Lietuvoje, karaliui Mindaugui priėmus krikštą.
Deja, Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, Bažnyčia patyrė didžiulius išbandymus. 1940 m. išskyrus Kauno Kunigų seminariją, buvo panaikintos ir uždarytos visos katalikiškos organizacijos. Smarkiai apkarpyti prie klebonijų buvę ūkiai, kai kur nusavintos klebonijos. Bažnyčiai priklausiusių nuosavybių negrąžino.
Šiame straipsnyje panagrinėsime, kokią kainą ir aukas patyrė šv. Bažnyčia per ketvirtį šimtmečio. Atvirai bus rašoma tik apie mirusiuosius, nes dažnai sumaišyti vietovių pavadinimus ar praleisti žinomų asmenų pavardes.
Kryžių kalnas - svarbus pasipriešinimo simbolis
Kunigų Persekiojimas ir Pasipriešinimas
Kunigų likimas okupacijos metais buvo itin tragiškas. Pvz., įėjus į Alytų vokiečiams, kažkas iš malūno paleido šūvį į vokiečius, todėl jie įsakė išvalyti miestą. Degino ir šaudė, kur pakliuvo. Įėję į bažnyčią, ten rado kleboną kun. Kostą Paulavičių ir vikarą. Vokiečiai kareiviai išsivedė kleboną kun. K. ir čia pat sušaudė.
Kun. Kostas Daukantas Šiaulių šv. metu pabėgo į Lenkiją ir išdavinėjo žydams metrikas, kad išgelbėtų iš mirties. Už artimo meilės darbą kun. ir ten 1941 m. mirtį. Į nacių kacetus buvo ištremti penki mūsų kunigai. Vieni kunigai buvo laikomi kalėjimuose; kiti, kaip prel. B. Sužiedėliui, kun. gyvybės kaina, tapo persekiojamų žydų prieglaudomis. Pvz. pas Kužių kleboną kun. Adolfą Kleibą žydai iš Šiaulių buvo slaptai vežami tiesiog ištisomis šeimomis. Kartais ten būdavo slepiama net iki 15-20 žydų šeimų.
Kun. J. mirties Jakutijoje bandė steigti lietuvių parapiją.
Kai 1944 m. liepos mėn. vakaruose - Klaipėda - krito tik 1945 m. vyskupai ir 257 kunigai bei vienuoliai, daugiausia jaunesnio amžiaus.
Nepaisant nuolatinio persekiojimo, Bažnyčios vyrai stengėsi palaikyti tikinčiuosius ir ginti jų teises. Ark. M. vysk. K. Paltarokas, vysk. V. kun. Alfonsas Lipniūnas (miręs 1945 m. pastatyti 1971 m. ėmėsi iniciatyvos Lenkijoje gyvenantys lietuviai), kun. St. Yla ir kiti, tapo žinomi dėl savo pasipriešinimo.
Vladas Mironas - vienas iš daugelio kunigų, nukentėjusių nuo sovietų represijų
Bažnyčių Likimas Karo ir Pokario Metais
Daugelis Lietuvos bažnyčių nukentėjo per karą ir pokario laikotarpį. Trumpai paminėsime eilės karo metu sugriautų bažnyčių tolimesnį likimą.
- Burbiškio bažnyčia (Anykščių valsčiuje), kurią 1935 m. pastatydino kun. P. Zabiela, po karo apie ją nieko nebegirdėti.
- Plytų bažnyčia Marijampolės apskrityje buvo pusiau sugriauta karo audros metu.
- Kretingos apskrityje, bažnyčia sudeginta vokiečiams užimant Lietuvą.
- Duokiškyje dar 1967-68 m. šv. Mišios buvo aukojamos daržinėje.
- Priekulės bažnyčia karo metu buvo smarkiai apgriauta.
- Leckavos bažnyčia karo metu sudegė.
- Žemaičių Kalvarijos marijonų ūkį konfiskavo ir norėjo uždaryti koplyčią.
- Skaruliuose, 1941 m. suerzinti vokiečiai nutarė sušaudyti visus žmones, susirinkusius į bažnyčią.
Tokia pati liūdna dalia ištiko ir daugybę kitų bažnyčių bei koplyčių visoje Lietuvoje.
Penkeri metai Sibire
Pasipriešinimas Okupacinei Valdžiai
Nepaisant baimės ir grasinimų, tikintieji stengėsi išsaugoti savo bažnyčias ir tikėjimą. Judrėnuose, nepavykus priversti pasirašyti į kolchozą, žmonės liko ištikimi savo įsitikinimams. Leckaviečiai rinko aukas naujos bažnyčios statybai net Sibiro tremtinių tarpe.
Žemaičių Kalvarijoje tikintieji susirinkę budėjo ir gynė koplyčią nuo uždarymo. Net ir sovietų kareiviai kartais dalyvaudavo pamaldose, nors ir slapta.
Apie kai kurių raudonarmiečių religingumą užsimena ir vysk. V. Bažnyčioje abu klūpojo, šautuvus ant grindų padėję. Pas A. pamaldas. priemonės nepajėgdavo sulaikyti raudonarmiečių žmonų ir vaikų, norinčių pažiūrėti pamaldų, procesijų.
Seminarijos klierikai taip pat nepasidavė saugumo gundymams, nors vadovybė už tai turėjo atsakyti.
Uždarytos Bažnyčios ir Koplyčios
Okupacinė valdžia siekė sunaikinti religinį palikimą Lietuvoje. Pagal turimas žinias, iki 1970 m. uždaryta 31 bažnyčia ir 46 koplyčios.
Uždarytų bažnyčių ir koplyčių skaičius pagal vyskupijas (iki 1970 m.):
| Vyskupija | Bažnyčios | Koplyčios |
|---|---|---|
| Telšių | 14 | 31 |
| Vilkaviškio | 5 | 82 |
| Kauno ir Panevėžio | 12 | 296 |
Vilniaus kraštui, nepriklausomoje Lietuvoje buvo 320 koplyčių. Ateitis, buvo didelė rakštis akyse ir jos be pasigailėjimo liko išnaikintos. Tačiau vietoj išaugo laikinos varganos koplytėlės, kad tikintieji visai neliktų be Dievo namų.
tags: #zemes #sklypai #buivydziuose