Nešališkumas yra esminė vertybė įvairiose gyvenimo srityse. Šis principas ypač svarbus teisinėje sistemoje ir sociologijoje, kur objektyvumas ir nepriklausomumas yra būtini siekiant teisingumo ir patikimų išvadų. Aptarkime, ką reiškia būti nešališku šiose srityse, kokie iššūkiai kyla siekiant šio tikslo ir kokios yra pasekmės, jei nešališkumo principas yra pažeidžiamas.
Teisingumo deivė Temidė - nešališkumo simbolis.
Nešališkumas sociologijoje
Viename iš Lietuvos universitetų sociologijos studijų aprašų radau štai tokius gebėjimus, kuriuos turėtų valdyti asmuo, baigęs sociologiją: „analitiškai ir logiškai mąstyti, būti nešališku, mandagiu ir taktišku“. Analitiškas bei loginis mąstymas - neabejotina vertybė jaunajam sociologui. Mandagumas ir taktiškumas (arba taktika, kaip iššifruoti taktiškas spręskite patys) padeda spręsti reikiamus reikalus.
Bet nešališkumas.. Gal jau užteks to nešališkumo ir politkorektiškumo mūsų sociologijoje. Išimtis turbūt galėtų būti empiriniai ir rinkos tyrimai. Kur kas labiau aplink save mėgčiau matyti nemandagius, netaktiškus ir šališkus sociologus. Tegu pertraukę mane vidury sakinio, garsiai išrėkia ką PATYS galvoja, o parėkavę ir aprimę, tatai argumentuoja. Tuomet būsim visu žingsniu arčiau tiesos (savos), ir vienas kito pažinimo.
Pradedantieji sociologai turbūt žino, kaip sunku turėti savo nuomonę bendraisiais sociopažinimo klausimais, jau nekalbant apie mokėjimą ją apginti. Bet kaip svaigina, kai diskusijoje gali argumentuoti ir pats stebėti savo mąstymo ištakas.
Teismo nešališkumo principas
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Šias nuostatas detalizuojantys BPK 58, 59 straipsniai pateikia sąrašą aplinkybių, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą. Ši teisė nustatyta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje.
Teismo nešališkumo reikalavimas yra ir viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus - objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo, apie bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą.
Objektyvusis nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-176/2010, 2K-193/2010, 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015, 2K-204-689/2019, 2K-101-303/2020 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - ir EŽTT) 2015 m. balandžio 23 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10).
Vertinant nešališkumą objektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas baimintis, kad konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, suinteresuoto asmens požiūris, nors ir yra svarbus, nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia abejonė gali būti laikoma pagrįsta (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010, 2K-204-689/2019, 2K-101-303/2020).
Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pasisakęs, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai, - teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-137/2008, 2K-45-303/2018, 2K-211-895/2018, 2K-204-689/2019, 2K-101-303/2020).
Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-486/2014, 2K-45-303/2018 ir kt.). EŽTT praktikoje šiuo aspektu taip pat pažymėta, kad tai, jog bylą nagrinėjantis teismas bylos nagrinėjimo metu priima daugelį gynybai nepalankių procesinių sprendimų, yra įmanoma ir teisėjui nesant nusistačiusiam prieš kaltinamąjį. Siekiant paneigti teisėjo subjektyvaus nešališkumo prezumpciją, reikia svaresnių jo asmeninio šališkumo įrodymų negu serija gynybai nepalankių procesinių sprendimų; tokie sprendimai gali būti vertinami pagal kitas, be kita ko, Konvencijos 6 straipsnio, nuostatas dėl atitinkamų proceso teisingumo ir gynybos teisių.
Teisėjai negali būti asmeniškai suinteresuoti bylos baigtimi, šališki ar neobjektyvūs. Teisėjai, nagrinėjantys jūsų bylą, privalo būti nešališki. Faktas, kad teisėjas nesutinka su jūsų nuomone arba palaiko kitos šalies argumentus, nebūtinai reiškia, kad jis yra šališkas. Daroma prielaida, kad teisėjai visada yra nešališki. Civilinio proceso kodeksas nustato teisėjo nušalinimo sąlygas, jeigu, jūsų manymu, teisėjas nėra nepriklausomas. Bendra taisyklė yra ta, kad prieš pradedant bylos nagrinėjimą jums bus praneštos teisėjų pavardės.
Teismų nepriklausomumas: būtina sąlyga teisingumui
Teismų nepriklausomumas yra absoliučiai būtina sąlyga teisingumui vykdyti. Nuo teisėjų galimybių savarankiškai priimti sprendimus priklauso, kaip pavyksta užtikrinti ir gerbti žmogaus teises ir laisves valstybėje.
Prezidentas kalbėjo apie teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir atsakomybės sąsają, netoleranciją išorės įtakai ir teisėjo profesijos įvertinimo problemą. Deja, šiandien tenka pripažinti, kad dažno teisėjo atlygis neatitinka nei kvalifikacijai keliamų reikalavimų, nei jo darbo krūvio bei atsakomybės. Tokia padėtis kenkia profesijos prestižui, kenkia teisėjų gretų atsinaujinimui ir grasina teismų ateičiai.
Prezidentas pridūrė, kad teismams keliami visuomenės lūkesčiai, reikalavimai yra ne pasikėsinimas į jų nepriklausomumą, o paskata dirbti dar geriau ir siekti pozityvių permainų. Būti nešališku ginčo arbitru yra labai atsakingas, itin aukštos profesinės kvalifikacijos ir ypatingos moralinės tvirtybės reikalaujantis darbas, - teigė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, pabrėždama, kad kitų valdžių pareiga yra sudaryti tinkamas sąlygas teisėjams tokiais arbitrais būti, taip pat priminė poreikį atsisakyti teismams nebūdingų funkcijų, mažinti darbo krūvį ir spręsti teisėjų korpuso formavimo problemas, vardijo planuojamus Seimo darbus, kuriais šie pokyčiai galėtų būti įgyvendinti.
Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska savo sveikinimo kalboje teigė, kad teismų nepriklausomumas neatsiejamas nuo pasitikėjimo būtinybės. Ji džiaugėsi, kad pastaraisiais metais teismai sparčiai juda modernumo link, o bendradarbiaujant su Teisingumo ministerija siekiama teisingumo viešumo, skaidrumo ir visuomenės bei valdžių pasitikėjimo teismais.
Teisėjo profesiniai elgesio standartai
Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos (PTAK) pirmininkė Lina Mikalonienė kalbėjo apie pretendentų į teisėjus atrankos Lietuvoje privalumus ir kaip vieną iš jų įvardijo galimybę pretendentams apskųsti juos svarsčiusios komisijos sprendimus. L. Mikalonienė paminėjo teismų dedamas pastangas siekiant teisėjų atrankos procesą daryti skaidresnį, teigė, kad esama nemažai idėjų ir pasiūlymų, kaip šį procesą padaryti efektyvesnį (pvz., komisijos vertinimas galėtų galioti metus, o ne pusę metų, kaip yra dabar).
Kaip vienus iš probleminių teisėjų atrankos aspektų L. Mikalonienė nurodė teismų ir teisėjų nuomonių kandidatų atžvilgiu vertinimą ir tokių nuomonių subjektyvumą, asmeninių kandidatų savybių vertinimo problematiką.
Nuotrauka iš teisėjų konferencijos.