Naudotų kitos paskirties nuomojamų žemės sklypų pardavimo ypatumai

Šiame straipsnyje bus siekiama atskleisti, kokie yra u~statymo teisės (UT) suteikimo statiniams statyti iaskirtiniai bruo~ai, nagrinjant, kokiais atvejais gali bkti suteikiama UT statiniams statyti, kuri yra pagrindas /gyti statinio nuosavybės teis.

UT da~niausiai /vardijama kaip vieno asmens teis naudotis svetima ~eme statiniams valdyti nuosavybės teise. UT atsiranda suteikus asmeniui teis naudoti ~em, kuri nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui.

Norint tinkamai atskleisti UT suteikimo statiniams statyti ypatumus, bktina ap~velgti UT istorinę raidą, todėl aiame poskyryje bus aptariamos UT iatakos. ioms UT suteikim statiniams statyti, todėl taip pat aptarsime ir UT raidą Lietuvoje.

Užstatymo teisės samprata

LR CK 4.160 straipsnio 1 dalyje pateikiama UT (lot. Remiantis aiuo UT apibrėžimu, ~emės savininkui, UT suteikėjui, leidus naudotis kitam asmeniui, UT /gijėjui (turėtojui), ~eme, t. y. suteikus UT, yra sukuriami civiliniai teisiniai santykiai.

Daikto valdymo teisė suprantama kaip teisė turėti daiktą savo ~inioje, teisę daryti jam fizinį bei kėkinį poveikį, o naudojimo teisė  teisė gauti ia daikto naudos.

Taip pat vertintina, ar pagal UT suteikiama teisė statyti statinius yra ~emės naudojimo teisė. Pagal UT suteikiant teisę statyti statinius yra leidžiama ne tik gauti naudos ia svetimos ~emės, bet taip pat vykdyti statybą.

Vadovaujantis teisės aktais (Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 56 dalis, }emės sklypo pagrindinės ~emės naudojimo paskirties, bkdos, pobkdžio specifikacija, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. /sakymu Nr. is ~emės naudojimo paskirties nustatym, nuostatomis, ~emė turi bkti naudojama tik pagal nustatytą ~emės naudojimo paskirtį.

iai, gali bkti statinis statyba.

Užstatymo teisės istorinė raida

iausiai naudotis svetimu ~emės sklypu statybos reikalams, arba visai nenustatomas (am~inas). P. F. Girard pa~ymi, kad superficies buvo apibkdinama kaip paveldimos statybos teisė. Ciceronas panaudojo terminą Superficies Aedium, kuris apibkdina namą, pastatytą ant kito asmens ~emės.

Gajus teigė, kad Aedes Superficiariae yra tai, kas pastatyta ant ianuomotos ~emės  UT siejama su statybs procesu. UT, kaip teisė, pradėjo vystytis, formuotis dėl poreikio reglamentuoti asmens naudojimąsi vieaaja ~eme.

Remiantis G. Long pateikiama informacija, valstybė ir miests bendruomenės leisdavo asmenims statytis pastatus ant vieaosios ~emės, sudarydavo nuomos sutartis su asmenimis, kurie pagal UT pastatydavo pastatus, bei ianuomodavo u~ tam tikrą mokestį.

iau ~emės bei Aedes Superficiarae nuosavybės teisė priklausė tam, kas valdė ~emę nuosavybės teisėmis,  UT turėtojas nieko neturėjo in bonis, t. y. ios jam nuosavybės teisėmis.

Lietuvos Did~iosios Kunigaikatystės Statutai (toliau  LDK Statutai). Svarbiausiais viduram~is Lietuvos raaytiniais teisės aaltiniais laikytinuose 1529 m., 1566 m., 1588 m. LDK Statutuose, kuriuose buvo /tvirtinti ~emės bei kito nekilnojamojo turto nuosavybės, ~emės paveldėjimo teisės, ~emės sandoris bei ~emės servituts, kiti nuosavybės teisis ribojimai, kaip teigia V. iama romėnų teisės /taka.

Pagal LDK 1529 m. Statutą dvarai buvo skirstomi pagal nuosavybės atsiradimo pagrindus / 1) pirktus dvarus; 2) dvarus, paveldėtus ia tėvo, motinos ar senelio; 3) suteiktus dvarus. Toks pats dvars skirstymas buvo /tvirtintas ir 1566 m., ir 1588 m.

Pirkti dvarai bei dvarai, suteikti am~inam naudojimui, nelaikytini nagrinėjimo objektu, nes pagal sandorius buvo suteikiama absoliuti ais dvars nuosavybės teisė. A. Plateris teigė, kad paveldėti dvarai nebuvo absoliuti savininko nuosavybė.

Darytina iavada, kad paveldėto dvaro nuosavybės teises sudarydavo tik teisė naudotis dvaru, u~statyti dvaro ~emę, teisė valdyti dvarą savo nuo~ikra bei ribota teisė disponuoti aiuo dvaru.

ia nuosavybės teise, o galėjo bkti vertinama nuomos teisės kontekste, kitaip tariant LDK 1522 m. is teisės.

Rusijos imperijos /statyms sąvadas (toliau  Sąvadas). 1840 m., panaikinus 1588 m. LDK Statutą, /sigaliojo 1832 m. Sąvado X tomo I dalies Antrosios knygos II skirsnio II perskyrimo VIII skiltyje Statymo teisė yra kaip atskiras privatinės teisės institutas /tvirtintos teisės normos, reglamentavusios statymo teisę ant svetimos ~emės.

Sąvade /tvirtinta nuostata, kad, norint statyti statinius svetimoje ~emėje, pirmiausia turi bkti sudaroma tvirtybine (notarine) forma sutartis tarp asmens, kuriam nuosavybės teise priklauso ~emės sklypas, bei asmens, kuriam yra leidžiama statyti pastatus aiame sklype.

Taip pat turėtų bkti nurodomas terminas, aptariamas atlyginimo klausimas nepažeidžiant imperatyvis teisės norms reikalavims. UT suteikimo terminas galėjo bkti mažiausiai 36 metai, bet ne ilgesnis nei 99 metai.

Statymo teisės suteikėju galėjo bkti asmuo, valdantis ~emę nuosavybės teise, t. y. miestai, /vairis tikybs dvasinės įstaigos ir pan.

RTFSR CK. iausiosios Tarybos Prezidiumo 1940 m. io 6 d. /saku  Dėl laikino taikymo RTFSR baudžiamsjs, civilinis ir darbo /statyms Lietuvos, Latvijos ir Estijos Tarybs Socialistinis Respubliks teritorijoje nuo 1940 m. gruodžio 1 d. Lietuvos teritorijoje /sigaliojo 1922 m.

RTFSR CK 53 straipsnyje nustatyta, kad ~emė iaimtine nuosavybės teise priklauso valstybei, o pagal RTFSR civilinio kodekso 54 straipsnį privatine nuosavybe gali bkti nemunicipalizuoti trobesiai, t. y.

Sutartyje dėl UT turi bkti nurodytas aios sutarties galiojimo laikas, t. y. terminas, atitinantis RTFSR CK 71 straipsnio nuostatas  mkriniams (plytiniams) ir gelžbetoniniams trobesiams iki 65 mets, miariems pastatams  iki 60 mets ir mediniams trobesiams  iki 50 mets.

Be aio termino taip pat turėjo bkti nurodyta u~statymo pradėjimo terminas (ne vėliau kaip po mets nuo sutarties dėl UT sudarymo), statybos baigimo terminas. Pagal RTFSR CK 71 straipsnį UT subjektais gali bkti juridiniai ir fiziniai asmenys.

Kadangi pagal RTFSR CK 53 straipsnį ~emė yra iaimtinė valstybės nuosavybė, UT suteikėju galėjo bkti tik valstybė, atstovaujama kompetentings valstybinis institucijs padalinys, o ~emės sklypo UT /gijėjais (turėtojais)  fiziniai bei juridiniai asmenys.

Sutarties dėl UT suteikimo aalys nebuvo lygiavertės aio teisinio santykio dalyviai,  tokią situaciją sąlygojo UT suteikėjo, valstybės, iaskirtinė teisinę padėtis. is tame ~emės sklype, kurie taip pat galėjo bkti statomi pagal UT, savininks teises bei interesus.

RTFSR CK nuo 1954 m. sausio 1 d. is tokių UT. Lietuvos Tarybs Socialistinės Respublikos 1964 m. liepos 7 d. LR CK. ios UT.

Remiantis tuo, kas iadėstyta aiame poskyryje bei 1.1. poskyryje  U~statymo teisės samprata , mkss nagrinėjama aiuolaikinė UT, suteikiama statiniams statyti, yra kilusi Romos imperijos gyvavimo laikotarpiu, yra  perimta ia romėnų teisės ir negali bkti tapatinama su RTFSR CK reglamentuota UT.

Užstatymo teisės ypatumai lyginant su kitomis daiktinėmis teisėmis

UT yra daiktinė teisė, todėl aiame poskyryje aptartini UT ypatumai lyginant su kitomis daiktinėmis teisėmis. Daiktinė teisė  tai teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe /gyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias ia ais teisis.

is bkti civilinis teisinis santykis subjektais. Daiktinės teisės subjektui suteikiamos tam tikros teisės / daiktą, tuo tarpu kiti asmenys yra /pareigojami netrukdyti daiktinės teisės subjektui tinkamai naudotis daiktine teise.

Taigi daiktinis teisis subjektas, turėdamas daiktą, pagal jam suteiktą daiktinę teisę gali turėti aias teises: 1) daikto valdymo teisę (teisę turėti daiktą savo ~inioje, teisę daryti jam fizinį bei kėkinį poveikį); 2) daikto naudojimo teisę (teisę gauti ia daikto naudos.

Nauda gali bkti gaunama naudingai pritaikant daikto savybes ir gaunant ia jos vaisius, produkciją bei pajamas); 3) disponavimo daiktu teisę (teisę sudaryti sandorius dėl daikto, keisti daikto teisinę padėtį. Daikto disponavimu gali bkti laikomas daikto pardavimas, dovanojimas, sunaikinimas ir t.

Atskirs daiktinis teisis turinys gali bkti siauresnis. i daiktinę teisę, kiekvienos daiktinės teisės at~vilgiu gali skirtis, t. y. Pagal UT suteikiama ~emės naudojimo teisė ir suvaržoma ~emės nuosavybės teisė, todėl aiame magistro baigiamajame darbe reikts aptarti UT santykį su keliomis iavestinėmis daiktinėmis teisėmis: servitutu (~r. 1.3.1 skyrelį  U~statymo teisės ir servituto skirtumai ), uzufruktu bei ilgalaike nuoma (~r.

iu daiktu, daikto dalimi. UT gali bkti nustatyta tik ~emei. iausiasis Teismas (toliau  LAT) 2009 m. balandžio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.  Laisvai disponuodami subjektinėmis teisėmis nekilnojamojo turto savininkai gali susitarti dėl pastato eksploatavimui reikalingo ~emės sklypo nuomos ar daiktinis teisis: UT (superficies), ilgalaikės nuomos (emphyteusis).

Taigi LAT pasisakė, kad yra leidžiama, nors ir ribotai, nustatant UT veikti ir teismui. is laisvės principo iaimtimi ir teismui suteikiama teise spręsti dėl /pareigojimo sudaryti sutartį, kai gali bkti pažeisti asmens teisės ir teisėti interesai, o /statymas ar savanoriškas susitarimas nustato pareigą sudaryti tokią sutartį. LR CK 4.113 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nustatant servitutą, gali bkti nustatyta prievolė statyti statinius, sodinti augalus ar atlikti kitus darbus, kurie yra bktini servitutui /gyvendinti.

Pastebėtina, kad pagal aią LR CK nuostatą yra /gyvendinama pareiga (prievolė), o ne teisė statyti statinius.

LAT 2007 m. gruodžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2007 iaaiakino, kad:  uzufruktorius /gyja tei...

Preliminarioji būsto pirkimo pardavimo sutartis I dalis

tags: #del #naudotu #kitos #paskirties #nuomojamu #zemes