Ne visos kūdikio susilaukusios mamos gali ar nori žindyti, todėl išeitis - maitinti nusitrauktu pienu arba pieno mišinuku. Tinkamo mišinuko pasirinkimas kartais gali tapti nemenku iššūkiu.
Kartais tokį mamų įsitikinimą tarsi patvirtina nedidelis vaikelio svoris - jei jis per mėnesį priaugo mažiau nei 500 gramų. Tačiau šis įsitikinimas yra klaidingas. Tokiais atvejais priežasčių reikia ieškoti plačiau. Gali būti, kad mama žindo per trumpai (5-10 minučių), dažnai keičia krūtis, nežindo naktimis, kūdikiui duoda čiulptuką.
Paprastai mamos pienas yra pakankamai riebus. Jo riebumas varijuoja nuo dviejų iki šešių procentų. Kai kurių mamų pienas gali būti truputį mažiau riebus nei kitų. Gali būti, kad pieno riebumas skirsis ir tos pačios žindyvės krūtyse - vienoje bus liesesnis, o kitoje - riebesnis. Įtakos gali turėti net nėštumo metu priaugtas svoris - kuo nėštukė jo priaugs daugiau, tuo riebesnis pienas gaminsis jos krūtyse.
Per liesas mamos pienas pasitaiko ypač retai, tik tuomet, kai mama smarkiai badauja, pavyzdžiui, Afrikos valstybėse. Ar jūsų pienas nėra liesas, nustatyti galima tik jį ištyrus. Tačiau tą daryti nėra tikslinga, nes mamos pieno riebumą gali lemti daug veiksnių, pavyzdžiui, paros laikas (rytas, diena ar vakaras), žindymo metas (pradžia ar pabaiga).
Kartais galima įtarti, kad mamos pienas yra šiek tiek liesesnis dėl to, kad mažylis greičiau išalksta. Taigi jau išsiaiškinome, kad per liesas pienas - labiau išimtis nei taisyklė.
Tačiau toms mamoms, kurios augina dručkius, kartais kyla priešingas klausimas - ar tik jų pienas nėra per riebus? Mokslo bendruomenė teigia, kad kūdikių putlumo net neverta vadinti nutukimu - ateityje šie kūdikiai neturi didesnės rizikos būti nutukusiais ar sirgti nutukimo nulemtomis ligomis (pavyzdžiui, širdies, kraujagyslių ar cukriniu diabetu).
Paprastai žindomų dručkių svoris normalizuojasi jiems pradėjus vaikščioti ar kitaip ėmus aktyviai pažinti aplinkinį pasaulį. Riebalai yra viena pagrindinių statybinių ląstelės medžiagų, būtinų vaikelio svorio augimui, o ypač smegenų vystymuisi. Be to, riebalai reikalingi vitaminams įsisavinti.
Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas, jeigu pirmąsias 4-6 savaites kūdikį žindysime pagal jo poreikį, t.y. Riebumas yra pati kintamiausia mamos pieno sudėties dalis. Riebalų kiekis kinta kiekvieno maitinimo metu. Pats riebiausias pienas gaminasi naktį, paryčiais, o vakare yra liesenis. Kodėl taip nutinka? Tai lemia fiziologija.
Tiesa, yra ir kelios teorijos, nusakančios tai šiek tiek kitaip. Pasak vienos teorijos, naktis - pats saugiausias laikas. Todėl jos metu žinduolių pasaulyje ir vyksta svarbiausi dalykai, tokie kaip gimdymas, žindymas.
Nereta situacija, kai vakare kūdikėlis būna neramesnis, dažniau verkšlena, prašosi priglaudžiamas prie krūties. Kartais mamos tokį elgesį aiškina pieno liesumu. Tačiau visiškai be reikalo. Vakarinio kūdikio neramumo priežastis paprastai būna ne kas kita, o nervų sistemos pervargimas po dienos įspūdžių.
Todėl vakarais mamoms patariama su vaikeliu būti kuo daugiau, kad jos kiek įmanoma anksčiau pastebėtų, kada jis nori valgyti, ir galėtų jam pasiūlyti krūtį, kol mažylis dar nepradėjo verkšlenti. Atsipalaiduokite ir kuo dažniau žindykite mažylį. Taip jis gaus daugiau riebalų.
Svarbu žinoti ir tai, kad žindymo pradžioje greitai ir gausiai besiskiriantis pienas yra pats liesiausias. Vėliau to paties žindymo metu, pieno srovei lėtėjant bei krūčiai minkštėjant, riebalų piene daugėja. Taigi, kuo ilgiau žindysite, kuo krūtis atrodys tuštesnė ir kuo lėčiau iš jos bėgs pienas, tuo riebesnis jis bus.
Svarbu žinoti, kad pieno riebėjimo ciklas kiekvienoje krūtyje prasideda iš naujo. Tai reiškia, kad jeigu baigėte žindyti iš vienos krūties ir ketinate žindyti iš kitos, iš antrosios (kaip ir iš pirmosios) iš pradžių bėgs liesesnis pienas, ir tik vėliau - riebesnis.
Taigi kuo daugiau pieno bus ištraukiama (nesvarbu, ar jį ištrauks mažylis, ar jūs pati, traukdama pientraukiu arba rankomis), tuo riebesnis gaminsis „galinis“ pienas. Tą labai svarbu žinoti, jei kūdikėliui yra užsitęsusi naujagimių gelta, kuri pasireiškia kaupiantis geltonam pigmentui (bilirubinui) naujagimio organizme, nudažančiam odelę ir gleivines geltonai. Ši geltona medžiaga labai gerai pasišalina su išmatomis, o šių daugiau būna tuomet, kai vaikelis gauna riebesnį pienelį.
Jeigu dėl mamos pieno naudos kūdikėliui pirmąjį jo gyvenimo pusmetį niekas nedrįsta prieštarauti, tai dėl vyresnio vaikelio žindymo galima išgirsti dvejonių, neva tuomet mamos pienas būna labai liesas ir iš jo naudos ne tiek jau daug… Tačiau tai tik dar vienas žindymo mitas.
Mokslininkai, tyrinėdami mamos pieno sudėties kitimą įvairiais laktacijos periodais (antraisiais ir trečiaisiais vaikelio žindymo metais), pastebėjo, kad pieno riebumas ne sumažėja, o priešingai - tik padidėja. Manoma, kad taip nutinka dėl to, jog mažylio augimas ir vystymasis sparčiausias būtent pirmaisiais trimis gyvenimo metais.
O augančiam organizmui būtina papildyti mitybą reikalingomis medžiagomis: riebalais, baltymais, vitaminais, mikroelementais, imuninėmis medžiagomis. Todėl mamos pienas tarsi prisiderina prie šių mažo žmogučio poreikių.
Gera ar pakankama pieno gamyba yra labai svarbi tam, kad kūdikis galėtų tinkamai maitintis ir augti. Šiame straipsnyje apie galimas, bet toli gražu ne visas, mažos ar nepakankamos pieno gamybos priežastis. Kai kurių priežasčių galima bandyti išvengti, kitas galima išspręsti darbu ir kantrybe, kitų gali nepavykti įveikti ir pieno gamybos padidinti gali ir nepasisekti.
Tačiau labai svarbu suprasti, kad ribas mes galime aptikti tik pabandę jas įveikti, o ne nuleisdamos rankas susidūrę su sunkumais. Taip pat svarbu žinoti, kad maitinimas mamos pienu nėra tik juoda arba balta, tik 100 proc. mamos pienas arba jo visiškai neduodama. Palaikant esamą pieno kiekį ir papildomai maitinant dirbtiniu mamos pieno pakaitalu galima sulaukti meto, kuomet kūdikis pradės valgyti kitą maistą ir juo pakeisti dirbtinį mamos pieno pakaitalą.
Kūdikiui gali netikti pieno mišinys dėl:
- Laktozės netoleravimo;
- Karvių pieno baltymo netoleravimo;
- Nebrandžios kūdikių virškinimo sistemos.
Statistikos duomenimis, maždaug apie 15 proc. kūdikių netoleruoja ar yra jautrūs vienam ar keliems pieno mišinio ingredientams. Jei pastebite šiuos pieno mišinio netoleravimo požymius, geriausia pasitarti su šeimos gydytoju, pediatru ar dietologu. Jeigu pieno mišilnys sukelia alergiją, jos simptomai įprastai yra stipresni nei netoleravimo atveju.
Alergija gali pasireikšti ūmiai, t.y. Anafilaksinis šokas: jam būdingas pasunkėjęs kvėpavimas, paraudęs veidas, patinusi gerklė, niežėjimas ar kvėpavimo takų susiaurėjimas.
Taigi, kaip žinoti, kad kūdikiui mišinukas tinka?
Viena iš priežasčių, kodėl kūdikiui gali netikti pieno mišinys - laktozės netoleravimas. Tiesa, šio reiškinio nereikėtų painioti su alergija pienui. Laktozės netoleravimas gali pasireikšti viena iš dviejų formų. Pirma - kai kūdikio žarnynas negamina pakankamai fermento, skaidančio laktozę (dalinis trūkumas). Ši netoleravimo forma - dažna ir tarp suaugusiųjų. Antrasis tipas - kai kūdikio organizmas apskritai negamina laktozės fermentų.
Ši patologija gana dažnai pasitaiko kūdikiams ir mažiems vaikams. Alergija išsivysto kūdikio imuninei sistemai reaguojant į baltymą.
Nepakankamai išsivysčiusi ir subrendusi virškinimo sistema gali sukelti angliavandenių malabsorbciją - reiškinį, kai organizme padidėja dujų kiekis. Savo ruožtu kūdikiams tai sukelia skausmą ir diskomfortą. Kūdikių organizmui itin sunku suvirškinti bulvių ar kukurūzų krakmolą, maltodekstriną ir kt.
Dirbtinio maitinimo pradžioje vaikutis turi gauti mamos pieno, o trūkstamą pieno kiekį kompensuoti adaptuotu mišinuku. Renkantis pieno mišinius, verta atkreipti dėmesį į jų sudėtį, kad kūdikis gautų visas reikalingas maitinimosi medžiagas. Svarbų vaidmenį mažylio vystymuisi vaidina riebiosios rūgštys omega-3 ir omega-6.
Svorio augimas nėra pagrindinis rodiklis skirti dirbtinį maitinimą.
Europos rekomendacijos - vaikus pradėti primaitinti 4-6 mėnesių Europos rekomendacijos, pasak doc. dr. V. Urbono, vaikus pradėti primaitinti kitais maisto produktais reikia tarp 4-6 mėnesių. „Kuo toliau, tuo daugiau atsiranda duomenų, jog vaikus pradėti maitinti reikia būtent tuo laikotarpiu (4-6 mėn.), yra moksliškai pagrįsta, skirtingai nei PSO rekomendacijos: pradėti vaikus primaitinti nuo 6 mėnesių amžiaus“, - sako gydytojas.
Ši rekomendacija, pasak V. Urbono, keičiasi dėl išaugusio alergiškų žmonių skaičiaus. Galima sakyti, jog beveik kas antras vaikas turi didesnę ar mažesnę alergiją - atopinį dermatitą ar žarnyno maisto alergijos pasireiškimą. Jų daugėja, tačiau niekas nežino kodėl.
Pasirodo tiems vaikams, kurie buvo primaitinti keturių-penkių mėnesių amžiaus, alergingumas buvo mažesnis nei tiems, kurie buvo primaitinti sulaukus 6 mėnesių amžiaus. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl Europos rekomendacijos yra būtent tokios.
Kitas, visai nesenas atrastas, pasak docento, žvilgsnis į mamos pieno sudėtį. Gydytojas sutinka, jog vargu ar kada bus sukurtas dirbtinis mamos pienas, nebent krūtis bus klonuojama ir ji gamins pieną, tačiau dabar vargiai mamos pieną įmanoma atkartoti, jis yra unikalus.
„Tačiau pasirodo, jog vienos mamos pienas gali būti kokybiškas, o kitos - ne. Ir dabar, paskutiniu metu, yra atliekama daug tyrimų su žmogaus pieno polisacharido skaidulomis, kurios kryptingai didina ar mažina mūsų gerųjų bei blogųjų žarnyno bakterijų kiekį. O ši bakterijų sudėtis, manoma, daro įtaką imuninei funkcijai, nervų sistemos vystimuisi, žarnyno funkcijai ir daugeliui kitų funkcijų. Todėl dabar manoma, jog žarnynas yra visų ligų pradžia, kuris ypatingai jautrus pirmaisiais dvejais gyvenimo metais“, - sako doc. dr. V. Urbonas.
Dėl šios priežasties, ne taip seniai atrasti žmogaus pieno polisacharidai, kurių piene yra dvigubai daugiau, nei baltymų, parodė, jog kai kurios motinos jų pagamina daug, o kai kurių moterų piene jų yra per mažai. „Galbūt ateis laikas, kai mes pradėsime koreguoti ir mamos pieną. Nereikia idealizuoti, jog visas mamos pienas yra vienodas ir idealiai geras. Kartais mes bijome kalbėtis tokiomis temomis kaip mamos pienas, neva tai yra absoliutus gėris, kurio negalima liesti ir tyrinėti“, - sako docentas.
Kaip pavyzdį doc. dr. V. Urbonas paminėjo, jog kai kurių motinų, maitinančių vaikus savo pienu dvejus metus, vaikai yra labai alergiški. Praktiškai beveik nėra įrodymų, jog mamos pienas apsaugo nuo alergijų, nesvarbu ar maitinama mėnesį ar dvejus metus. Anot gydytojo, tuomet reikia susimąstyti, galbūt pienas yra nekokybiškas? „Dabar mokslas eina šia linkme, jog tai išsiaiškintumėme“, - tikina jis.
Devyni mėnesiai nėštumo ir pirmi dveji metai gyvenimo - galvojama, jog tai yra tas periodas, per kurį galime kažką pakeisti ir nulemti žmogaus ateitį. Specialistai suskaičiuoja, jog šiame laikotarpyje yra 1000 svarbių dienų.
Sveikatos apsaugos ministerija pataria remtis PSO rekomendacijomis, mat visose šalyse rekomenduojama pirmus šešis gyvenimo mėnesius kūdikius tik žindyti. Sulaukus 6 mėnesių kūdikiams turi būti pradėtas duoti ir papildomas maistas, o žindymas gali būti tęsiamas iki 2 metų ar ilgiau.
„Yra nuomonių, kad kūdikius papildomu maistu reikėtų pradėti maitinti ankščiau, siekiant išvengti alergijos maistui, tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad tam turi būti aiškios medicininės indikacijos ir sprendžiama kiekvienu atveju individualiai. Sveiki vaikai papildomai turėtų būti pradėti maitinti tik nuo 6 mėn. amžiaus“, ‒ teigia SAM Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vyr. specialistė, Žindymo skatinimo komiteto pirmininko pavaduotoja Ieva Gudanavičienė.
Siekiant saugoti kūdikių ir mažų vaikų sveikatą ir įgyvendinti kūdikių žindymo skatinimo iniciatyvas Lietuvoje, dar 2004 m. patvirtintos Stacionarių asmens sveikatos priežiūros įstaigų vertinimo pagal naujagimiams palankios ligoninės reikalavimus laikinosios taisyklės. Kurios vėliau buvo koreguotos pagal pasikeitusius reikalavimus.
„Būtent pirmomis dienomis po gimdymo gydymo įstaigose mamos įgytos žinios apie žindymą, jo įtaką vaikelio raidai, dažniausiai nulemia žindymo trukmę“, - įsitikinusi SAM Motinos ir vaiko sveikatos skyriaus vedėja, Žindymo skatinimo komiteto narė Aušrutė Armonavičienė.
Pasak SAM Visuomenės sveikatos departamento direktoriaus, Žindymo skatinimo komiteto pirmininko Audriaus Ščeponavičiaus, šiandien medikai neabejoja ilgalaikio žindymo privalumais. Tačiau daugeliu atveju mamoms vis dar trūksta informacijos apie jo naudą, o kartais gaudamos daug skirtingos informacijos mamos tiesiog negali atsirinkti, kokia informacija pasitikėti.
„Ilgalaikis žindymas - tai visavertė kūdikio mityba, apsauga nuo lėtinių neinfekcinių ligų ateityje, imuninės sistemos stiprinimas, tvirtas emocinis ryšis tarp kūdikio ir motinos. Tai duota gamtos, patikrinta tūkstantmečiais, tačiau, deja, kartais dėl gyvenimo tempo ar madų vėjų, reklamos įtakos, bandoma nepaisyti ilgos žmonijos patirties“, - sako A. Ščeponavičius.
Skubame nuraminti - motulė gamta taip jau viską surėdė, kad mamos pienas turi unikalią savybę - jis yra būtent tokios sudėties, kokios reikia kiekvienam mažyliui. Nėra dviejų moterų, kurių pieno sudėtis būtų identiška. Gimęs kūdikis visų pirma paragauja priešpienio. Pirmą parą jo gaminasi labai nedaug - tik 2-5 mililitrai. Mamos nerimsta, kaipgi tokio kiekio gali pakakti… Nesijaudinkite - pirmąsias tris paras pakanka, nes ką tik gimusio naujagimio skrandukas dar betūris. Didėjant priešpienio kiekiui, plečiasi ir šis. Priešpienyje riebalų yra mažiau nei brandžiame mamos piene, tačiau imuninių medžiagų yra net 10 tūkst.
Kai atsiranda pieno, mamos gana dažnai mano, kad jis yra per liesas. Jas suklaidina jų supratimas apie pieno gamybą, sudėties kitimą ir kūdikio elgesį.
