Žemės savininko teisės apima ne tik žemės paviršių, bet ir tam tikrą erdvę virš jo. Tačiau ši teisė nėra absoliuti ir gali būti ribojama dėl įvairių viešojo intereso priežasčių. Šie apribojimai dažnai susiję su saugumu, infrastruktūros apsauga ir aplinkosauga. Todėl svarbu žinoti, kokie apribojimai taikomi konkrečiam sklypui, kad būtų galima planuoti ūkinę veiklą ir statybas.
Žemės Nuosavybės Raida Lietuvoje
Pirminėje gentinėje bendruomenėje vyravo kolektyvinė (bendruomeninė) žemės nuosavybė. Didėjant darbo pasidalijimui, plečiantis mainams, įvairiose teritorijose formavosi privati žemės nuosavybė. Lietuvoje bendruomeninė žemės nuosavybė atsirado yrant pirminei gentinei bendruomenei kaip pavienių žmonių, šeimų ar giminių privati ar bendrų žemės sklypų, gyvulių ir darbo įrankių nuosavybė, reguliuota papročių teise.
Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje žemės nuosavybės santykius reguliavo rašytinė teisė: didžiojo kunigaikščio leidžiami privilegijų raštai, Lietuvos Statutai. Skirtos šios žemės nuosavybės rūšys: didžiojo kunigaikščio žemė (į ją įėjo ir tose žemėse gyvenančių laisvųjų valstiečių ir bendruomenių žemės, dauguma miškų ir bajorų neužimtų žemių, t. p. feodalų žemė), tėvonijos, užtarnauta žemė (kartu su joje gyvenančiais valstiečiais buvo suteikiama bajorams už tarnybą didžiojo kunigaikščio kariuomenėje ir kitais atvejais), pirkta žemė (paveldima, jos disponavimas nebuvo varžomas).
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto 1557 paskelbtu įsakymu įvesta valakų sistemą (Valakų reforma). Visa didžiojo kunigaikščio dvaro ir valsčiaus žemė buvo paskelbta valdovo nuosavybe ir buvo sujungta į vieną valakais išmatuotą plotą. Panašiai sutvarkyta ir feodalų (didikų, bajorų, Bažnyčios) žemės nuosavybė.
Nepriklausomoje Lietuvoje priėmus žemės reformos įstatymus buvo dalijamos dvarų žemės, kaimai skirstomi į vienkiemius, naikinami žemės naudojimo rėžiai, įtvirtinama privati ir valstybinė žemės nuosavybė, panaikinti iki tol galioję žemės servitutai, bendruomeninė žemės ir bendrų ganyklų nuosavybė.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir priėmus Konstituciją (1992), civilinius ir žemės įstatymus susiformavo šios žemės nuosavybės rūšys: privati, valstybinė, savivaldybių ir bendroji (mišri) žemė. Žemės nuosavybės subjektais gali būti Lietuvos ir užsienio valstybių (užsienio subjektai, atitinkantys Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus) fiziniai ir juridiniai asmenys, valstybės institucijos, savivaldybės.
Specialiosios Žemės Naudojimo Sąlygos ir Jų Įtaka Oro Erdvei
Specialiosios žemės naudojimo sąlygos (SŽNS) - tai apribojimai ar draudimai, taikomi tam tikroje teritorijoje ūkinei veiklai. Šios sąlygos gali turėti įtakos ir oro erdvei virš sklypo, pavyzdžiui, ribojant statinių aukštį ar draudžiant tam tikrą veiklą, keliančią pavojų infrastruktūrai. Informaciją apie įregistruotas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas galima rasti Nekilnojamojo turto registro elektroninėje priemonėje SŽNS priemonė. Taip pat, geoinformacinės aplinkos žemėlapyje REGIA galima pamatyti, kur yra nutiesti magistralinio dujotiekio vamzdynai bei įregistruotos specialiąsias žemės naudojimo sąlygas.
Magistralinių dujotiekių apsaugos zonos
Vienas iš svarbių apribojimų, susijusių su oro erdve virš sklypo, yra magistralinių dujotiekių apsaugos zonos. Šios zonos nustatomos siekiant užtikrinti dujotiekių saugumą ir patikimą veikimą. Norint vykdyti darbus magistralinių dujotiekių apsaugos zonoje, būtina gauti „Amber Grid" sutikimą. Statyba, atsižvelgiant į pastatų skaičių, aukštingumą ir kitus veiksnius, gali būti ribojama ir už apsaugos zonų ribų 200 m atstumu į abi puses nuo magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies ir 200 m atstumu nuo kraštinių jo taškų.
Elektros tinklų apsaugos zonos
Elektros tinklų apsaugos zonos - elektros, katodinės apsaugos tinklų ir įrenginių apsaugai.
Elektroninių ryšių tinklų apsaugos zonos
Elektroninių ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonos - ryšių tinklų apsaugai.
Kiti galimi apribojimai
Be jau minėtų apribojimų, oro erdvė virš sklypo gali būti ribojama ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui:
- Oro uostų ir aerodromų apsaugos zonos: Šiose zonose gali būti ribojamas statinių aukštis, siekiant užtikrinti orlaivių saugumą.
- Kultūros paveldo objektai: Aplink kultūros paveldo objektus gali būti nustatytos apsaugos zonos, kuriose ribojama statyba ir kita veikla, galinti pakenkti objekto vizualiniam suvokimui ar istorinei vertei.
- Kraštovaizdžio apsaugos zonos: Šiose zonose gali būti ribojamas statinių aukštis ir išvaizda, siekiant išsaugoti kraštovaizdžio vertybes.
- Nacionaliniai parkai ir rezervatai: Šiose saugomose teritorijose gali būti taikomi griežti apribojimai bet kokiai ūkinei veiklai, įskaitant statybą, siekiant išsaugoti gamtą ir biologinę įvairovę.
Bepiločiai Orlaiviai (Dronai) ir Žemės Savininkų Teisės
Bepiločiai orlaiviai (dronai) yra šių dienų įrodymas, kad buvo atverstas naujas lapas žmonijos technologijos istorijoje. Bepiločius orlaivius (dronus) jau plačiai naudoja privačiame sektoriuje siuntinių pristatymui, kvapą gniaužiantiems vaizdams užfiksuoti, sudaryti žemėlapiams, kontroliuoti statybvietėms, policija bepiločius orlaivius naudoja įrodymams rinkti, įtariamųjų ar nelegalių verslų paieškoms, gelbėjimo tarnybos - nelaimių aukoms rasti. Šie maži skraidantys aparatai yra tokie pigūs ir lengvai valdomi, kad jais naudojasi ir paprasti vartotojai pramoginiais tikslais ar tiesiog norėdami pašnipinėti savo kaimyną.
Vis dėlto, konkreti teisinė bazė bepiločiams orlaiviams (dronams) nei Europos Sąjungoje, nei JAV dar neparuošta. Lietuvoje galioja vienintelis teisės aktas - bepiločių orlaivių naudojimo taisyklės, kurios nustato tik bazinius reikalavimus skrydžius norintiems vykdyti entuziastams, tačiau augantis susidomėjimas bepiločiais orlaiviais (dronais) atkreipia dėmesį į iki šiol nespręstus klausimus susijusius su žemės sklypo savininko teisių apimtimi oro erdvėje esančioje tiesiai virš jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Iškilus ginčui pagal dabartinius Lietuvos teisės aktus žemės sklypo savininkas teisme turėtų įrodyti, kad bepilotis orlaivis sutrukdė jam žemės sklypu naudotis pagal paskirtį. Vis dėlto, panašus reglamentavimas JAV jau dabar kelia nemažai sumaišties, kadangi nei žemės sklypo savininkas, nei bepiločio orlaivio valdytojas nežino savo tikslios teisių apimties, atitinkamai ir teismų sprendimai tampa visiškai nenuspėjami.
DJI Mavic 3 Multispectral I Tikslioji žemdirbystė
Informacijos Šaltiniai ir Patikrinimas
Prieš pradedant bet kokią ūkinę veiklą ar statybas, būtina išsiaiškinti, kokie apribojimai taikomi konkrečiam sklypui. Tai galima padaryti kreipiantis į savivaldybės administraciją, Nekilnojamojo turto registrą ar kitas kompetentingas institucijas.