Per pastarąjį pusmetį šalies vyriausybė pateikė statybų sektoriui svarbius įstatymų pakeitimus, tikindama, kad šie pokyčiai skatins klimatui ir aplinkai palankesnes statybas, ilgaamžių „žiedinių“ produktų gamybos ir paslaugų kūrimą, gerins architektūros kokybę, padės lengviau įveikti biurokratines kliūtis.
Didysis pokytis Architektūros įstatyme
Projektuose, darbuose ar tarpušventyje paskendusią architektų bendruomenę sujudino kalėdinė staigmena - gruodžio pabaigoje Lietuvos Respublikos Seimo priimti Architektūros įstatymo 13 straipsnio pakeitimai.
Lietuvos architektų sąjungos ir visų architektų pastangomis susitarta pataisyti Architektūros įstatymą: konkursuose viską lems ne mažiausios kainos, o ekonominio naudingumo kriterijus, o 1 proc. bus skiriamas monumentaliajam menui.
Architekto nuomone, tai yra labai didelis pokytis: „Visų pirma, nes tikimės, kad architektai bus nebespaudžiami daryti greitai ir pigiai, o galės dirbti kokybiškai. Atsiranda didžiulė erdvė visuomenei reikalauti iš architektų kokybiškos architektūros, o architektams - galimybė už tam sugaištą laiką gauti orų atlyginimą.
Antra, labai smarkiai daugės architektūrinių konkursų, nes dabar svarbiose vietose konkursus privalės rengti ne tik verslas. Ekonominį naudingumą turės taikyti ir valstybė. O architektūros kokybė yra vienas iš ekonominio naudingumo kriterijų.
L. Rekevičius komentuoja ir numatytą 1 proc. sąmatos, skiriamą monumentaliesiems meno kūriniams būsimuose projektuose (skulptūroms, vitražams, freskoms), jeigu statoma valstybės lėšomis ir konkursuose dalyvaujančiuose projektuose. „Tai didžiulė paspirtis monumentaliojo meno kūrėjams. Ar yra rizikų? Žinoma.
Statybos įstatymo pakeitimai
Pritarta Statybos įstatymo pakeitimams, statybą leidžiančių dokumentų išdavimo terminas trumpės pusmečiu, mažės jų skaičius. Vietoj trijų esamų projektavimo etapų liks du - projektinių pasiūlymų ir techninio darbo projekto.
Statybą leidžiantis dokumentas bus išduodamas po projektinių pasiūlymų stadijos, taip bus išvengta besidubliuojančių tikrinimų savivaldybėse ir kitose institucijose.
Bendra pakete esančių įstatymų įsigaliojimo data - 2024 m. sausio 1 diena. Su statybą leidžiančiais dokumentais susiję pasikeitimai įsigalios 2024 m.
Priimti pokyčiai apima 2-3 mėn. trumpėjantį projektavimo procesą, 1-2 mėn. trumpės projekto ekspertizių terminai, nes jos bus atliekamos vieną kartą - atliekant techninio darbo projekto ekspertizę.
L. Rekevičius dvejoja, ar pakeitimai tikrai palengvins projektuotojų darbą, jeigu statybos techniniais reglamentais (STR) nebus pašalintos tam tikros rizikos: „Statybą leidžiantis dokumentas bus išduodamas po projektinių pasiūlymų (koncepcinio projekto). Žinoma, tų projektinių pasiūlymų apimtis kažkiek neišvengiamai didės (jei dabar yra 20 proc. viso projektavimo proceso, tikėtina, bus koks 40 proc.).
Susitaikoma su projektinių pasiūlymų apimties didėjimu mainais už tai, kad po jų patvirtinimo ir statybą leidžiančio dokumento pagal juos išdavimo toliau procese nedalyvautų nei valstybės, nei savivaldos institucijos. Svarbu užtikrinti, kad taip ir nutiktų.
Dabar visų institucijų pritarimą turime maždaug po 65 proc. projekto apimties įgyvendinimo (projektinis pasiūlymas + techninis darbo projektas). Pagal naują sistemą (sąlyginai): projektinis pasiūlymas - 40 proc. projekto apimties, techninis darbo projektas - 60 procentų.
Didžioji rizika ta, kad kelios institucijos nesutinka iš patikrinimo trauktis po projektinio pasiūlymo stadijos ir ketina tikrinti techninio darbo projekto pabaigoje. Tai reiškia, kad visų institucijų pritarimą pagal naują sistemą galėsime gauti tik įvykdę 100 proc. projekto apimties. Jei kokia institucija persigalvos pačioje pabaigoje (o taip yra buvę), tai perdaryti ar koreguoti reikės visą 100 proc.
„Šios rizikos išsprendžiamos STR, kurių dar nėra, - teigia architektas. - Jie bus rengiami dabar, iki įstatymo įsigaliojimo lapkričio 1-ąją.
Svarbi žinia, kuriai buvo ilgai ruošiamasi: nuo 2024 m. lapkričio 1 d. statant naujus visuomeninės paskirties pastatus, finansuojamus valstybės ir savivaldybių biudžetų ar tarptautinės finansinės paramos lėšomis, bus privaloma panaudoti bent 50 proc.
Savivaldybių vaidmuo
Nuo 2023 m. rugsėjo 23 d. Savivaldybėms 2024 m. vasario 1 d. bus perduota per 112 tūkst. Savivaldybės taps 55 tūkst. valstybinės žemės sklypų ir daugiau nei 67 tūkst. ha nesuformuotos valstybinės žemės patikėtinėmis.
„Nuo šiol savivaldybių gyventojai taps savo gyvenamosios vietos šeimininkais ir galės kurti gyvenimui patogius miestus ir miestelius“, - sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Savivaldybių gyventojai ir administracijos architektai gauna esminius įrankius savo planams įgyvendinti. Nuo sausio 1 d. savivaldybės (nebe Nacionalinė žemės tarnyba) savarankiškai nuomos, suteiks panaudai valstybinę žemę, sudarys servitutus, išduos sutikimus ir derinimus. Mažėja tarpbiurokratinio susirašinėjimo.
Gaunant statybos leidimą mieste savivaldybė pati automatiškai pritaria dėl sutikimų, susijusių su valstybine žeme. Ligi šiol reikėdavo iki 7 atskirų sutikimų iš Nacionalinės žemės tarnybos.
Mažės apleistų griuvėsių. Nuo sausio 1 d. leidžiama sudaryti žemės nuomos sutartis prie apleistų, nebaigtų pastatų bei pastatų, neatitinkančių žemės naudojimo paskirties.
„Pasikeitė Nacionalinės žemės tarnybos struktūra - 154 darbuotojai perėjo dirbti į visas Lietuvos savivaldybes, dar 80 - į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją.“ Tikėkimės, pastaroji institucija bus pajėgi užtikrinti procesų skaidrumą.
„Taip, su įgyvendinimu bus visko, - teigia ministras. - Ypač metų pradžioje.
Priedangos ir slėptuvės
Nuo 2023 m. sausio 1 d. Siūloma, kad priedanga būtų projektuojama ir įrengiama ne mažesniam nei 40 proc. nuolatos tame pastate būnančių gyventojų skaičiui, priedangos maksimalus plotas yra neribojamas.
Slėptuvėse būtų privaloma įrengti šildymo ir vėdinimo inžinerines sistemas. Jose turėtų būti suprojektuotas ir įrengtas elektros tiekimas iš tinklo iš dviejų nepriklausomų elektros tiekimo šaltinių ir stacionarus interneto ryšys.
100 proc. gyvenamųjų patalpų baigtumas
Lietuvoje gyvenamąsias patalpas galima bus įsigyti tik esant 100 proc. Tai numato praėjusių metų pabaigoje Seimo priimti Statybos įstatymo pakeitimai, kuriais siekiama apsaugoti gyventojus, kad jie įsigytų užbaigtą ir įregistruotą būstą. Įstatymas įsigaliojo 2024 sausio 1 d.
„Naudoti pastatą galima tik tada, kai jo statyba užbaigta ir pastatas įregistruotas. Dabar gyventojas, kuris įsigyja būstą dalinio baigtumo pastate, stipriai rizikuoja, nes perka turtą objekte, kurio išbaigto kaip galutinio produkto dar nėra.”, - sako aplinkos viceministrė Dr.
Šiuo metu mažiausi reikalavimai daugiabučių gyvenamųjų namų vidaus apdailos darbams 100 proc. baigtumui yra šie: įstatyti langus, palanges ir įėjimų į patalpas duris, patalpose, kuriose neprivaloma užbaigti apdailą, atitvarų paviršius parengti dažymui, plytelių ar tapetų klijavimui ir įrengti pagrindus grindų dangai.