Žemės panaudos sutartis: NMA reikalavimai ir dažniausios klaidos

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primena, kad siekiant gauti paramą už žemės ūkio naudmenas, būtina laikytis tam tikrų reikalavimų. Pateikiama informacija aktuali siekiantiems tiesioginių išmokų už plotus bei gyvulius, taip pat gaunantiems paramą pagal su plotu susijusias kaimo plėtros programos priemones. Norėdami užkirsti kelią galimiems pažeidimams, dėl kurių pareiškėjai sulaukia sankcijų ir neretai praranda reikšmingą paramos sumą, atkreipiame dėmesį į dažniausiai pasitaikančias paramą mažinančias priežastis.

NMA veiklos prioritetai - supaprastinti paramos teikimo mechanizmą, pereinant nuo ūkininkų kontrolės prie pažeidimų prevencijos, taip pat paspartinti paramos išmokėjimą, mažinti sankcijų, taikomų tikriesiems ūkininkams, skaičių. Džiugu, kad per paskutinius trejus metus bendra sankcijų suma sumažėjo daugiau kaip 2,5 karto. Siekdama prevenciškai užkirsti kelią galimiems pažeidimams, NMA primena ūkininkams dažniausiai jų daromas klaidas, nustatomus pažeidimus, kurių galima išvengti, jei laikomasi paramos skyrimo reikalavimų.

Dažniausiai pasitaikantys pažeidimai ir kaip jų išvengti

Netikslus laukų įbraižymas ir netinkamų plotų nedeklaravimas

Didžiausią išmokų sumą pareiškėjai praranda dėl pritaikytų sankcijų už neteisingą deklaravimą. 90 proc. šių pažeidimų fiksuojama dėl žemės valdymo teisę patvirtinančių dokumentų neturėjimo - daugiau nei 50 proc. ploto, taip pat, kai nustatomi reikalavimų nesilaikymo atvejai - nenušienauti dideli deklaruotų laukų plotai, neįdirbtas pūdymas. 2019 m. dėl neteisingo deklaravimo prarasta daugiau kaip 1,5 mln. Eur išmokų.

Ūkininkai Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS) turi tiksliai įbraižyti savo laukų ribas pagal pateikiamoje ortofotografinėje žemės dangos nuotraukoje matomas žemėnaudų ribas. Jei žemėnaudų ribos yra pasikeitusios nuo pateikiamų ortofotografinėje žemės dangos nuotraukoje, ūkininkas turi nurodyti aktualias laukų ribas. Taip pat ūkininkai turi įsivertinti, ar jų deklaruojamuose laukuose nėra netinkamų paramai plotų, net jeigu jie nėra matomi pateikiamoje ortofotografinėje žemės dangos nuotraukoje.

Pavyzdžiui, jeigu deklaruojamuose plotuose yra pastatyti nauji pastatai, iškasti tvenkiniai, atsirado nuolatinis kelias ar saulės jėgainės, auga krūmai ar miškai, ar yra kitų objektų, tai pastarieji plotai turi būti (bent apytiksliai) išskirti iš tinkamų paramai plotų. Ūkininkams gali pagelbėti PPIS pateikiami NMA 2018 m. ir 2019 m. patikrų vietoje duomenys, taip pat dalies Lietuvos 2019 m. ortofotografinės žemės dangos nuotraukos ir 2020 m. palydoviniai vaizdai. 2020 m. nuotolinių ir ortofotografinių žemėlapių zonas savivaldybių lygmeniu galima rasti čia.

Netiksliai įbraižydamas savo laukų ribas bei neišskirdamas netinkamų paramai plotų ūkininkas rizikuoja, kad, jei NMA atliks deklaruotų laukų matavimus arba atnaujins ortofotografinę žemės dangos nuotrauką ir nustatys pažeidimą, dėl kurio gali būti taikomos sankcijos, gali prireikti grąžinti jau gautą paramą. Parama gali būti susigrąžinta skaičiuojant nuo metų, kuriais buvo padarytas pažeidimas, t. y. už tiek metų, kiek plotas buvo netinkamas gauti paramą, tačiau ne daugiau kaip už ketverius metus.

Valdymo teisės dokumentų pateikimas

Ūkininkai turi deklaruoti tik žemės valdymo teise (nuosavybės, nuomos ar panaudos pagrindais) priklausančius plotus. Plotų valdymo dokumentus būtina užregistruoti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre. Užregistravę mažiau kaip 80 proc. deklaruoto ploto pareiškėjai priskiriami rizikingų pareiškėjų kategorijai.

Pateikti valdymo teisę bei žemės dirbimo faktą patvirtinančius rašytinius dokumentus NMA (jeigu jie neužregistruoti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre arba VĮ Registrų centre) reikia:

• kai pareiškėjas deklaruoja pirmą kartą savarankiškai (kai deklaruojama seniūnijoje, dokumentus pateikti seniūnijos darbuotojui);
• kai pareiškėjas deklaruoja per praėjusius dvejus metus nedeklaruotus didesnius nei 2 ha plotus savarankiškai (kai deklaruojama seniūnijoje, dokumentus pateikti seniūnijos darbuotojui);
• kai tą patį plotą deklaruoja keli pareiškėjai;
• kai įtariama, kad pareiškėjas padidino ar sumažino deklaruotą plotą, siekdamas gauti didesnę paramos sumą ar išvengti žalinimo reikalavimų vykdymo;
• kai gaunamas sklypo savininko skundas;
• kai įtariama, kad pareiškėjas deklaruoja plotus neturėdamas valdymo teisę patvirtinančių dokumentų (pvz., pavėluotai deklaruoti plotai).

Dokumentai turi būti pateikti per 20 darbo dienų nuo NMA prašymo pateikti nurodytus dokumentus gavimo dienos, išskyrus atvejus, kai įtariama, kad pareiškėjas padidino ar sumažino deklaruotą plotą, - šiuo atveju dokumentai teikiami NMA iki spalio 1 d. (jei iki rugpjūčio 1 d. jų nebus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre), o pavėluotai - iki spalio 25 d., bei atvejus, kai deklaruojama pirmą kartą savarankiškai ar kai savarankiškai deklaruojami per praėjusius dvejus metus nedeklaruoti didesni nei 2 ha plotai,- šiuo atveju dokumentai teikiami NMA iki rugsėjo 1 d. (jei iki rugpjūčio 1 d. jų nebus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre), o pavėluotai - iki rugsėjo 26 d. Pateikiant dokumentus pavėluotai už kiekvieną pavėluotą darbo dieną (savaitgaliai, šventinės dienos ir po jų einanti pirma darbo diena laikomi viena darbo diena) paramos suma mažinama 1 proc.

Aerofotografinė nuotrauka - vienas iš įrankių, padedančių NMA nustatyti neatitikimus deklaruojant plotus.

Žalinimo reikalavimų laikymasis

Pasitaiko atvejų, kai pažeidimai fiksuojami dėl žalinimo reikalavimų nesilaikymo, pvz., nesilaikoma pasėlių įvairinimo reikalavimų ir (ar) nedeklaruojamas tinkamas ekologiniu atžvilgiu svarbios vietovės (EASV) plotas. Siekiant išvengti sankcijų, svarbu prieš pateikiant paraišką pasitikrinti atitiktį EASV reikalavimams (paraiškos lentelė „Duomenys apie pareiškėjo EASV“). Primintina, kad EASV užskaitai gali būti naudojami ne tik pūdymo, azotą kaupiančių augalų, posėlio, įsėlio ar trumpos rotacijos želdinių plotai, bet ir valdoje esantys kraštovaizdžio elementai (grioviai, palaukės, miškeliai, tvenkiniai ir kūdros), kurie deklaruojant yra išskirti elektroniniame žemėlapyje.

2019 m. daugiausia pažeidimų (apie 580) nustatyta deklaruojant EASV, už šį pažeidimą pritaikyta sankcijų suma siekė 465 tūkst. Eur, dėl pasėlių įvairinimo reikalavimo nesilaikymo - 189 tūkst. Eur. Primintina, kad jei pareiškėjas kelis metus iš eilės nesilaiko žalinimo reikalavimo, jam taikomas sankcijos dydis yra dvigubinamas.

Kompleksinės paramos reikalavimai

Kompleksinės paramos reikalavimų turi laikytis visi ūkininkai. Nustačius reikalavimų pažeidimų, sankcijos taikomos visai paraiškai, t. y. mažinamos visos išmokos nuo 1 iki 100 proc. Taigi dėl šio pažeidimo ūkininkas gali netekti reikšmingos išmokų sumos.

NMA norėtų priminti esminius reikalavimus, dėl kurių nustatoma daugiausiai pažeidimų:

• Ūkininkai turi nepamiršti ariamojoje žemėje auginti žemės ūkio augalus, juodąjį pūdymą apsėti arba apsodinti žemės ūkio augalais reikia iki einamųjų metų lapkričio 1 d.
• Siekiant apriboti dirvos eroziją, draudžiama auginti kaupiamuosius žemės ūkio augalus (bulves, pašarinius ir cukrinius runkelius, kitus šakniavaisius ir šakniagumbius) statesniuose negu 12 proc. šlaituose (tokių plotų žemėlapis matomas PPIS ir NMA AGRO mobilioje programėlėje).
• Gyvulius laikantys ūkininkai per teisės aktų nustatytus terminus turi tinkamai suženklinti bandose laikomus galvijus, avis, ožkas ir kiaules bei juos laiku įregistruoti Ūkinių gyvūnų registre ir informuoti apie gyvulio paskerdimą, pardavimą ir pan.
• Vienoje vietoje laikant nuo 5 iki 100 SG, mėšlas ir (ar) srutos turi būti kaupiami tvartuose, mėšlidėse, srutų kauptuvuose ar tirštojo mėšlo rietuvėse prie tvarto, o laikant daugiau nei 100 SG, mėšlas ir (ar) srutos turi būti kaupiami tvartuose, mėšlidėse ar srutų kauptuvuose. Mėšlidžių, srutų kauptuvų ir tirštojo mėšlo rietuvių prie tvarto talpa turi būti tokia, kad juose tilptų ne mažiau kaip per 6 mėnesius susidarantis mėšlas ir srutos.
• Per metus į dirvą patenkančio (tręšiant organinėmis trąšomis, ganant gyvulius) bendrojo azoto kiekis negali viršyti 170 kg/ha. Ūkininkai į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registrą turi įkelti mėšlo pardavimo dokumentus ir (ar) sutartis dėl srutų išlaistymo, taip pat nurodyti visus žemės valdymo teise (nuosavybės, nuomos ar panaudos pagrindais) jiems priklausančius plotus (šią informaciją galima tikslinti iki gruodžio 31 d.).
• Draudžiama mėšlą ir (ar) srutas skleisti nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d., išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro atskiru įsakymu yra nustatyta kitaip. Draudžiamuoju laikotarpiu laukuose negali būti randama neįterptų srutų bei mėšlo, išskyrus tirštąjį mėšlą, kuris laikomas rietuvėse lauke pagal Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše nustatytus reikalavimus. Siekiantiems gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemones „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ arba „Ekologinis ūkininkavimas“, nepriklausomai nuo datos, draudžiama mėšlą, srutas ir (ar) trąšas skleisti ant įšalusios, įmirkusios ir apsnigtos žemės.

2019 m. ypač padaugėjo reikalavimo draudžiamuoju laikotarpiu skleisti mėšlą ir srutas nesilaikymo atvejų. Jei 2017 m. tokių atvejų buvo 4, 2018 m. - 75, tai 2019 m. pažeidimų padaugėjo iki 103. Už šį pažeidimą 2019 m. bendra pritaikytų sankcijų suma siekė 305 tūkst. Eur.

Kiti svarbūs aspektai

• Laiku pateikti paraišką ar pakeisti paraiškos duomenis. Pavėluotai pateikus paraišką arba laiku pateiktoje paraiškoje pavėluotai įbraižant naują lauką (didinant įbraižytą lauką) už kiekvieną pavėluotą darbo dieną (savaitgaliai, šventinės dienos ir po jų einanti pirma darbo diena laikomi viena darbo diena) visos išmokos mažinamos 1 proc.
• Kuo tiksliau nurodyti auginamą pasėlį bei vykdyti ūkininkavimo veiklą. Ūkininkai paraiškoje turi tiksliai nurodyti deklaruojamuose plotuose auginamas augalų kultūras, t. y. tiksliai pažymėti pasėlio kodus, nes tai svarbu apskaičiuojant žalinimo ir susietosios paramos už plotus (pvz., už baltyminių augalų auginimą, vaisių ir uogų auginimą atvirajame grunte) išmokas.
• Laikytis šienavimo terminų. Nušienauti pievas (kodai GPŽ, GPA, DGP) privalu ne mažiau kaip 1 kartą per metus ir ne vėliau kaip iki rugpjūčio 1 d.
• Dirbtinai nedidinti arba nemažinti deklaruoto ploto. Siekiant patikrinti, ar pareiškėjas, siekdamas didesnės paramos ar vengdamas vykdyti žalinimo reikalavimus, galimai tyčia ar dirbtinai padalino valdą (sumažindamas jos plotą) į kelias valdas (padidindamas kitų esamų valdų plotus iki papildomomis išmokomis finansuojamos ribos arba sukurdamas naujas valdas), yra nustatyti dirbtinio valdų skaidymo tikrinimo kriterijai pagal atskiras paramos priemones.
• Naudotis elektroninės komunikavimo priemonėmis. Pareiškėjams rekomenduojama naudotis elektroninėmis komunikavimo priemonėmis: SMS žinutėmis, el. paštu, informaciniu portalu. Elektroninės komunikavimo priemonėmis siunčiama informacija operatyviai pasiekia adresatą.

tags: #zemes #panaudos #sutartis #nma