Turto konfiskavimas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonių, kurios taikymas Lietuvoje nuolat kinta ir tobulėja. Ši priemonė skirta užtikrinti, kad nusikalstamos veikos nebūtų naudingos ir kad neteisėtai įgytas turtas būtų atimtas iš nusikaltėlių.
Magistro baigiamojo darbo tikslas - analizuoti turto konfiskavimą, kaip baudžiamojo poveikio priemonės paskirtį ir skyrimo ypatumus, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu.
Turto Konfiskavimo Samprata ir Raida
Pirmasis darbo skyrius yra teorinis ir nagrinėjamas turto konfiskavimo atsiradimas, kaip viena ir tinkamiausia priemonė kovojant su organizuotu nusikalstamumu bei korupcija. Turto konfiskavimo samprata bei teisinė prigimtis baudžiamojoje teisėje suvokiama nevienodai. Skirtumai kylantys apibūdinant turto konfiskavimą atsiranda iš įvairių turto konfiskavimo taikymo sąlygų, kurios yra nevienodos pasaulio valstybėse. Tarptautiniu lygiu suvokta, kad tradicinės bausmės, tokios kaip laisvės atėmimas bei baudos nepakanka, jog situacija pasikeistų. Svarbią vietą jose užima turto konfiskavimo instituto įtvirtinimas, kuris leidžia pasiekti konceptualų ašies sankcijos tikslą, kad niekam neapsimokėtų daryti nusikalstamos veikos, o jei tokios veikos ir būtų padarytos, kad būtų už tai tinkamai atsakyta.
Analizuojant Lietuvos Respublikos baudžiamojo įstatymo raidą matyti, kad Lietuvoje turto konfiskavimo teisinė samprata taipogi kito. Lietuvai buvus Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungoje galiojo 1961 metų Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos baudžiamasis kodeksas (toliau LTSR BK), kurio 22 str. buvo įtvirtinta, kad turto konfiskavimas yra viena iš bausmės rūšių. Pagal pradinę LTSR BK redakciją tai buvo priverstinis neatlygintinas paėmimas valstybės nuosavybėn viso arba dalies turto, kuris yra asmeninė nuteistojo nuosavybė. LTSR BK 35 str., kuriame ir buvo įtvirtinta aši s sąvoka, nieko daugiau apart to, kad turto konfiskavimas skiriamas tik už valstybinius ir sunkius savanaudiškus nusikaltimus, nenurodė.
Turto Konfiskavimas kaip Papildoma Bausmė
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) pakeitime, kuris įsigaliojo nuo 1995 m. sausio 1 dienos, turto konfiskavimas įvardintas kaip papildoma bausmė, teismo privalomai skiriama už sunkius savanaudiškus nusikaltimus. Papildoma bausmė buvo pašalinta iš BK specialiosios dalies normų ir aprašoma tik bendrojoje dalyje. Lietuvos Respublikos Kontitucinis Teismas (toliau - Konstitucinis Teismas) savo 1993-12-13 nutarime konstatavo, kad papildomos bausmės paskirtis yra labiau individualizuoti bausmę, išplėsti jos taikymo ribas užtikrinant poveikio nusikaltėliui pasirinktinumą, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir laipsnį, kaltininko asmenybę. Siekiant bausmės individualizavimo ir turto konfiskavimo išplėtimo galimybės, Seimas minėtu pakeitimu pašalino turto konfiskavimo bausmę iš BK specialiosios dalies sankcijų.
2010 m. gruodžio 2 d. Seimas priėmė Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis nutarta patikslinti turto konfiskavimo reglamentavimą ir įtvirtinti išplėstinio turo konfiskavimo galimybę. Pagal priimtas Baudžiamojo kodekso pataisas kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalės būti konfiskuojamas visais atvejais.
Konfiskuotinas Turtas, Priklausantis Kitam Asmeniui
Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas bus konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio Kodekso uždraustos veikos padarymą. Turtas bus konfiskuojamas jeigu: perduodamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, kaltininkas žinojo arba galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio Kodekso uždraustai veikai daryti. Taip pat tokiu atveju, kai turtas buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui arba buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų akcijų, yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai.
Išplėstinis Turto Konfiskavimas
Teisės akte taip pat įtvirtinama išplėstinio turto konfiskavimo sąvoka. Jame nustatyta, kad išplėstinis turto konfiskavimas yra kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu.
Išplėstinis turto konfiskavimas bus taikomas, kai yra visos šios sąlygos: kaltininkas pripažintas padaręs apysunkį, sunkų arba labai sunkų tyčinį nusikaltimą, iš kurio jis turėjo ar galėjo turėti turtinės naudos; kaltininkas turi šio Kodekso uždraustos veikos padarymo metu, po jos padarymo arba per penkerius metus iki jos padarymo įgyto turto, kurio vertė neatitinka jo teisėtų pajamų, ir šis skirtumas viršija 250 MGL dydžio sumą, arba per šiame punkte nurodytą laikotarpį kitiems asmenims yra perleidęs tokio turto; baudžiamojo proceso metu kaltininkas nepagrindžia šio turto įsigijimo teisėtumo.
Seimas taip pat Kodekse įtvirtino baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą praturtėjimą. Pagal priimtas pataisas tam, kuris turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, grės bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.
Apibendrinant, turto konfiskavimo institutas Lietuvoje nuolat tobulėja, siekiant efektyviau kovoti su nusikalstamumu ir užtikrinti, kad nusikalstamos veikos nebūtų finansiškai naudingos. Naujos pataisos ir įtvirtintos sąvokos leidžia valstybei veiksmingiau atimti neteisėtai įgytą turtą ir užkirsti kelią neteisėtam praturtėjimui.
Pagrindiniai Turto Konfiskavimo Aspektai Lietuvoje
| Aspektas | Aprašymas |
|---|---|
| Konfiskuotinas turtas | Turtas, kuris priklauso kaltininkui arba kitam asmeniui, susijusiam su nusikalstama veika. |
| Išplėstinis turto konfiskavimas | Turto paėmimas, kai turtas neproporcingas teisėtoms pajamoms ir yra pagrindas manyti, kad gautas nusikalstamu būdu. |
| Neteisėtas praturtėjimas | Atsakomybė už didelio turto turėjimą, žinant, kad jis negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. |
Liepos 18 d. Kauno apygardos teismas gavo ir priėmė ieškovės Kauno apygardos prokuratūros ieškinį atsakovei dėl civilinio turto konfiskavimo. Toks ieškinys yra pirmasis istorijoje po Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. kovo 31 d. Ieškinys yra grindžiamas tuo, kad nuosprendžiu nuteistas asmuo galimai neteisėtu būdu gautas lėšas perleido artimam giminaičiui - nesąžiningai įgijėjai, kuri jas panaudodama bei pateikdama prašymą statybos leidimui, deklaravusi 52 proc. Ieškovė teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įrašą viešajame registre dėl atsakovės vardu registruoto nekilnojamojo turto perleidimo draudimo. Ieškovės prašymas grindžiamas 2022 m. sausio 27 d., balandžio 13 d. prokuroro nutarimais ir Civilinio turto konfiskavimo įstatymo (toliau - CTKĮ) 11 straipsnio pagrindu bei tvarka. Siekiant užtikrinti civilinį turto konfiskavimą, taikytas turto areštas atsakovės vardu registruotam nekilnojamam turtui, uždraudžiant juo disponuoti. CTKĮ 11 straipsnio 4 dalyje numatytas šešių mėnesių arešto taikymo terminas baigiasi 2022 m. liepos 27 d. ir spalio 13 d.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismas sprendė, kad netaikius disponavimo apribojimų ginčo turtui, atsakovė turėtų galimybę jį perleisti tretiesiems asmenims ar jį kitaip apsunkinti. Dėl šios priežasties galėtų užsitęsti bylos nagrinėjimas, dar labiau pasunkėti ir taip sudėtinga teisinė situacija bei teismo sprendimo įvykdymas.
Žemės nuosavybės subjektai yra fiziniai ir juridiniai asmenys (įskaitant valstybę ir savivaldybes). Žemės nuosavybės objektas yra įstatymų nustatyta tvarka identifikuotas, pažymėtų ribų ir tam tikrame nekilnojamojo turto registre įregistruotas (žemės registracija) žemės sklypas bei kiti ištekliai, pvz., apibrėžti žemės gelmių, vandens, miško plotai, augmenijos ir gyvūnijos objektai, t. p. Žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant jo esantys statiniai ir jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai bei žemės sklype esančios naudingosios iškasenos (išskyrus priklausančias valstybei išimtine nuosavybės teise), t. p. Nuosavybės teisė į žemės sklypą gali būti apribota paties savininko valia, įstatymu ar teismo sprendimu. Įstatymu žemės nuosavybės teisė ribojama nustačius servitutą, aplinkosaugos tikslais, kai žemės sklypas įgyjamas ir naudojamas saugomose teritorijose, žemės ūkio paskirties žemėje ir kita.
Pirminėje gentinėje bendruomenėje vyravo kolektyvinė (bendruomeninė) žemės nuosavybė. Didėjant darbo pasidalijimui, plečiantis mainams, įvairiose teritorijose formavosi privati žemės nuosavybė, pvz., senovės Romoje privati žemės nuosavybė atsirado iki 1 amžiaus ir buvo reglamentuojama prigimtinės ir papročių teisės normų. Formuojantis valstybėms atsirado rašytinės teisės šaltiniai. Žemės nuosavybę reguliuojančių normų buvo Dvylikos lentelių įstatymuose. Pirmą kartą privatinė ir viešoji teisė apibrėžta Justiniano kodifikacijoje.
Feodalizmo laikotarpiu Europoje galiojo monarchų ir feodalų išimtinė nuosavybė į žemę, miškus ir vandens telkinius. Lietuvoje bendruomeninė žemės nuosavybė atsirado yrant pirminei gentinei bendruomenei kaip pavienių žmonių, šeimų ar giminių privati ar bendrų žemės sklypų, gyvulių ir darbo įrankių nuosavybė, reguliuota papročių teise. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje žemės nuosavybės santykius reguliavo rašytinė teisė: didžiojo kunigaikščio leidžiami privilegijų raštai, Lietuvos Statutai. Skirtos šios žemės nuosavybės rūšys: didžiojo kunigaikščio žemė (į ją įėjo ir tose žemėse gyvenančių laisvųjų valstiečių ir bendruomenių žemės, dauguma miškų ir bajorų neužimtų žemių, t. p. feodalų žemė), tėvonijos, užtarnauta žemė (kartu su joje gyvenančiais valstiečiais buvo suteikiama bajorams už tarnybą didžiojo kunigaikščio kariuomenėje ir kitais atvejais), pirkta žemė (paveldima, jos disponavimas nebuvo varžomas).
Valstiečiai 13-16 amžiuje gyveno nedideliuose, iki kelių dešimčių sodybų turinčiuose kaimuose, t. p. vienkiemiuose, kurių žemė buvo išskirstyta įvairiais sklypeliais, daug kur įsiterpusiais į didžiojo kunigaikščio žemes. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto 1557 paskelbtu įsakymu įvesta valakų sistemą (Valakų reforma). Visa didžiojo kunigaikščio dvaro ir valsčiaus žemė buvo paskelbta valdovo nuosavybe ir buvo sujungta į vieną valakais išmatuotą plotą. Panašiai sutvarkyta ir feodalų (didikų, bajorų, Bažnyčios) žemės nuosavybė. Valstiečiai buvo apgyvendinti gatviniuose kaimuose, žemė padalyta į 3 lygius laukus, kiekvienas laukas - į rėžius (rėžių sistema).
Nepriklausomoje Lietuvoje priėmus žemės reformos įstatymus buvo dalijamos dvarų žemės, kaimai skirstomi į vienkiemius, naikinami žemės naudojimo rėžiai, įtvirtinama privati ir valstybinė žemės nuosavybė, panaikinti iki tol galioję žemės servitutai, bendruomeninė žemės ir bendrų ganyklų nuosavybė. SSRS okupacijos metais įtvirtinta išimtinai valstybinė žemės nuosavybė, nedideli žemės sklypai buvo suteikiami žemės ir miškų ūkio darbuotojams naudotis kaimo vietovėse, t. p. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir priėmus Konstituciją (1992), civilinius ir žemės įstatymus susiformavo šios žemės nuosavybės rūšys: privati, valstybinė, savivaldybių ir bendroji (mišri) žemė. Žemės nuosavybės subjektais gali būti Lietuvos ir užsienio valstybių (užsienio subjektai, atitinkantys Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus) fiziniai ir juridiniai asmenys, valstybės institucijos, savivaldybės.
29 straipsnis:
- Turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas).
- Turto konfiskavimas - tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.
- Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus.
- Konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas.
- Turto konfiskavimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką.
Įstatymai, susiję su turto konfiskavimu:
- 2016 03 17 įstatymu Nr.
- 2016 06 29 įstatymu Nr.
- 2016 11 08 įstatymu Nr.
- 2017 06 01 įstatymu Nr.
- 2017 11 16 įstatymu Nr.
- 2018 06 27 įstatymu Nr.
- 2018 12 20 įstatymu Nr.
- 2019 12 12 įstatymu Nr.
- 2019 12 12 įstatymu Nr.
- 2021 06 17 įstatymu Nr.
- 2021 11 25 įstatymu Nr.
- 2022 05 12 įstatymu Nr.
- 2022 10 10 įstatymu Nr.
- 2022 11 24 įstatymu Nr.
- 2022 12 13 įstatymu Nr.
- 2023 03 30 įstatymu Nr.
- 2023 03 30 įstatymu Nr.
- 2023 05 11 įstatymu Nr.
- 2023 12 19 įstatymu Nr.
- 2024 06 20 įstatymu Nr.
tags: #zemes #nuosavybes #konfiskacija