Valstybinės žemės nuomos mokestis yra svarbus aspektas tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, naudojantiems valstybinę žemę Lietuvoje. Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys šį mokestį, tarifai, lengvatos ir teismų praktika.
Vasario 16-osios minėjimas prie Lietuvos nepriklausomybės signatarų namų Vilniuje | 2026-02-16
Teisinis Reguliavimas
Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme nustatyta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka, arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai.
Pagal Žemės įstatymą, žemės naudotojas - tai žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu.
Mokesčio Tarifai
Informuojame, kad Neringos savivaldybės taryba 2023-05-25 sprendimu Nr. nustatė šiuos valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifus:
- iki 2008 m. gruodžio 31 d. išnuomotai valstybinei žemei, jei po 2009 m. sausio 1 d. žemės vertė nėra perskaičiuota pagal Žemės verčių žemėlapius - 2,5 proc.
- nuo 2009 m. sausio 1 d. išnuomotai valstybinei žemei, iki 2008 m. gruodžio 31 d. išnuomotai žemei, kurios vertė po 2009 m. sausio 1 d. asmenims, kurių nuomojamos ar naudojamos valstybinės žemės sklypai (neatsižvelgiant į žemės paskirtį) yra nenaudojami, apleisti ir neprižiūrimi arba naudojami ne pagal paskirtį - 4 proc.
Valstybinės žemės nuomos mokestis sumokamas į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, į. k.
Mokesčio Lengvatos
Vadovaujantis Neringos savivaldybės tarybos 2016-05-19 sprendimu Nr. T1-97 "Dėl mokesčių lengvatų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo" (toliau - Tvarkos aprašas) už einamuosius mokestinius metus iki spalio 1 d. prašymus dėl valstybinės žemės nuomos mokesčių lengvatų suteikimo gali teikti juridiniai asmenys, Neringos savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise turintys ar naudojantys nekilnojamąjį turtą, kuriems pagal nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą nustatyta prievolė mokėti mokestį, bei nuomojantys valstybinę žemę.
Prašymo pateikimo tvarka:
- Motyvuotas prašymas, kuriame nurodomi duomenys apie juridinį asmenį, jo vykdomą veiklą, kokius Tvarkos aprašo 6 punkte išvardintus kriterijus atitinka asmuo bei mokesčio, kurio lengvatos prašoma suteikti, rūšis ir suma.
Prašymas gali būti teikiamas Neringos savivaldybės administracijoje Viename langelyje, paštu, adresu Taikos g.
Mokesčio gavėjas: Neringos savivaldybės administracija, gavėjo kodas 188754378, bankas „Swedbank“, AB, sąskaitos Nr.
Teismų Praktika
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Žemės reformos įstatymo taikymą, nurodo, kad prievolė mokėti žemės nuomos mokestį už naudojimąsi valstybine žeme kyla ne tik iš valstybinės žemės nuomos sutarties, bet ir iš įstatymo.
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad faktinis žemės naudotojas negali įgyti daugiau privilegijų negu asmuo, su kuriuo yra sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis. Todėl akivaizdu, kad nekilnojamasis turtas, esantis ant valstybinės žemės, dėl kurios nėra sudaryta nuomos sutartis, nepanaikina nekilnojamojo turto savininkui pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokesčio ir nesudaro jokios išimties, kad būtų galima nemokėti minėto valstybinės žemės nuomos mokesčio, teigta pranešime.
Tokią teisės aiškinimo taisyklę yra suformavęs ir Kasacinis teismas: Žemės reformos įstatymas nustato pareigą valstybinės žemės nuomos mokestį mokėti ne tik tiems valstybinės žemės naudotojams, kurie naudoja tik teisės aktų nustatyta tvarka suformuotą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotą valstybinės žemės sklypą, bet ir kitiems valstybinės žemės naudotojams, kurie naudoja valstybinę žemę teisiniu pagrindu, už faktinį naudojimąsi valstybei priklausančia žeme, išskyrus neatlygintinį suteikimą naudotis - panaudą.
Slėptuvės Po Žeme
Kyla klausimas, ar mokamas valstybinės žemės nuomos mokestis už slėptuvę po žeme? Pagal Statybos įstatymą, statinys yra nekilnojamasis daiktas, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Pagal tą patį įstatymą, pastatas - tai apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos.
Slėptuvė - yra savarankiškas teisinių santykių objektas, ji priskiriama prie pagrindinių daiktų sąvokos Civilinio kodekso prasme. Dėl to, būtent slėptuvė nepriskirtina Žemės įstatymo nustatytoms išimtims, dėl kurių valstybinė žemė negali būti išnuomojama be aukciono.
Pažymėtina ir tai, kad nei minėtoji Žemės įstatymo norma, nei jokios kitos įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatos galimybės išsinuomoti valstybinę žemę, taip pat pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį nesieja su ta aplinkybe, ar pastatas yra antžeminis, ar požeminis.
Požeminiam pastatui, kaip ir antžeminiam pastatui, pastatyti ir eksploatuoti reikalingas atitinkamo dydžio žemės sklypas. Civiliniame kodekse ir Žemės įstatyme vartojamas terminas „užstatyta“ aiškintinas kaip apimantis valstybinės žemės naudojimą joje esant pastatytiems tiek antžeminiams, tiek požeminiams statiniams (pastatams ar įrenginiams).
Todėl, Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog tai, kad valstybinėje žemėje esantys statiniai (pastatai) yra požeminiai, nepaneigia valstybinės žemės, reikalingos šiems statiniams eksploatuoti pagal jų tikslinę paskirtį, naudojimo ir ši aplinkybė nesudaro pagrindo atleisti tokių statinių savininką nuo pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį.
Taigi, nepaisant to, ar Jums priklausantis nekilnojamasis turtas yra ant valstybinės žemės ar po ja, ir nepriklausomai nuo to, ar esate sudarę valstybinės žemės nuomos sutartį ar ne, įstatyminė pareiga mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį nėra eliminuojama ir tokią įstatyme numatytą pareigą visais atvejais turite įgyvendinti.