Valstybinės žemės naudojimo ypatumai Lietuvoje

Lietuvoje valstybinės žemės naudojimo tvarką nustato Žemės įstatymas (1994, nauja redakcija 2004). Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai valstybinės žemės naudojimo aspektai, reglamentuojami įstatymų.

Valstybinės žemės valdymas ir naudojimas

Valstybinę žemę patikėjimo teise valdo, naudoja ir ja disponuoja šios institucijos:

• Nacionalinė žemės tarnyba
• Savivaldybės
• Valstybės turto fondas
• Valstybės žemės fondas
• Kai kurie kiti valstybės ir savivaldybių subjektai

Žemės perdavimas neatlygintinai naudotis

Savivaldybės tarybos, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo, taip pat valstybinės žemės patikėtinių sprendimu, valstybinės žemės sklypai gali būti perduodami neatlygintinai naudotis (sudarant panaudos sutartį, kuri ne vėliau kaip per 3 mėnesius įregistruojama Nekilnojamojo turto registre) šiems subjektams:

• Valstybės institucijoms
• Savivaldybėms
• Miškų urėdijoms
• Valstybinių rezervatų, parkų direkcijoms
• Kitoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms
• Viešosioms įstaigoms ir kai kuriems kitiems subjektams (tik valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti)
• Tradicinėms religinėms bendruomenėms, bendrijoms

Žemės nuoma ir perleidimas

Valstybinės žemės patikėtiniai aukciono būdu ar be jo valstybinės žemės sklypus gali:

• Išnuomoti ne daugiau kaip 99 metams
• Žemės ūkio paskirties žemę - ne daugiau kaip 25 metams
• Perleisti sudarant pirkimo‑pardavimo sutartį su privačiais ar juridiniais asmenimis arba neatlygintinai savivaldybėms

Servitutai valstybinėje žemėje

Pagal Civilinį kodeksą (2000, įsigaliojo 2001) valstybinės žemės sklypams gali būti nustatomi servitutai (servitutas).

Žemės įstatymo pakeitimai

Žemės įstatymas nuolat tobulinamas, atsižvelgiant į besikeičiančias aplinkybes ir poreikius. Žemiau pateikiami įstatymo pakeitimai:

tags: #zemes #naudojimo #panaudojimas