Daugiabučių renovacija Lietuvoje: statistika ir perspektyvos

Jau daugiau kaip 15 metų Lietuvoje vykstantys daugiabučių renovacijos procesai - daugybės valstybės institucijų siekis didinti būstų energinį efektyvumą ir tokiu būdu ne tik sumažinti gyventojų šildymo sąskaitas, bet ir prisidėti prie tiesioginių klimato kaitos padarinių mažinimo. Daugiau nei 60 proc. Lietuvos gyventojų gyvena daugiabučiuose, o dauguma iš šių pastatų - morališkai ir fiziškai pasenę, nerenovuoti ir neefektyviai šildomi būstai. Aktyvesnis daugiabučių renovacijos procesas Lietuvoje prasidėjo 2005 m. pagal patvirtintą Būsto strategiją ir daugiabučių namų modernizavimo mechanizmą.

Tuo tarpu Lietuvos ilgalaikės pastatų renovacijos strategijos duomenys rodo, kad iki 2050 m. turi būti atnaujinta 74 proc. daugiabučių namų, t.y. daugiau kaip 30 tūkst. iš 40 tūkst. Skaičiuojant nuo pat renovacijos procesų pradžios, iš viso Lietuvoje nuo 2005 m. iki šių metų balandžio buvo atnaujinta apie 5 tūkst. daugiabučių.

Įgyvendinant 2022-2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 02-001-06-04-01 „Skatinti pastatų renovaciją“ skelbiamas Kvietimas teikti paraiškas atnaujinti (modernizuoti) daugiabučius namus nuo 2024 m. lapkričio 11 d. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) 2023 m. rugsėjo 14 d. skelbs naują kvietimą teikti paraiškas seniems daugiabučiams atnaujinti naudojant skydus. Šiam kvietimui skirta 200 mln. eurų suma statybos rangos darbų pastato energinį efektyvumą didinančioms ir kitoms pastato atnaujinimo (modernizavimo) priemonėms. Kvietimo pabaiga - 2024 m.

Aplinkos ministerija primena, kad, siekiant didinti energinį efektyvumą daugiabučiuose pastatuose ir mažinti išlaidas už šildymą, Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kviečia gyventojus teikti paraiškas daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui, geriau žinomam kaip „mažoji renovacija“. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) 2024 m. liepos 24 d paskelbė naują 20 mln. eurų vertės kvietimą daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui, vadinamam „mažąja renovacija“.

Aplinkos ministras patvirtino statybos techninio reglamento (STR) „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ pakeitimus, mažinančius biurokratinę naštą ir leidžiančius kai kuriais atvejais atsisakyti matuoti pastatų sandarumą renovuojant pastatus.

APVA primena, kad šiuo metu kaip tik galima teikti paraiškas gauti valstybės paramai daugiabučiams renovuoti pagal naują finansavimo modelį - fiksuotą įkainį. Kvietimas galioja iki spalio mėnesio ir yra ne konkursinis - paraiškos vertinamos iškart, taip paspartinant procesą. „Senų daugiabučių gyventojai kviečiami pasinaudoti galimybe pertvarkyti savo namus į B ar A energinio efektyvumo klasės pastatus, pasitelkiant įprastinės ir skydinės renovacijos technologijas.

Be to, numatyta daugiau atsakomybės perduoti projektų administratoriams, sumažintas dokumentų tvarkymo ir patikrinimų kiekis, todėl renovacijos projektai bus įgyvendinami greičiau“, - sako A. Barkevičienė. Atsižvelgus į žmonių pageidavimus, išplėstas gyvenimo kokybės gerinimo priemonių sąrašas -finansuojamas ir balkonų išplėtimas bei naujų įrengimas, dviračių saugyklų, čiurlių lizdaviečių įrengimas, rūsių pritaikymas priedangoms. Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas rasite APVA tinklalapyje: www.apva.lrv.lt Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS. Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

Artimiausiu metu planuojantiems savo daugiabučio namo atnaujinimą geros žinios - Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA) pradeda įgyvendinti ES 2021-2027 m. investicijų programą daugiabučių renovacijos srityje atnaujindama finansines priemones naujo laikotarpio lėšomis ir skelbia informaciją apie planuojamas finansavimo sąlygas, pagal kurias bus teikiami lengvatiniai kreditai.

VIPA Būsto investicijų skyriaus vadovė pratęsia, kad pati VIPA skaičiuoja jau dešimtuosius veiklos metus. „Dar 2013 m., pasirašius 29,9 mln. Eur sutartį, tapome Europos investicijų banko (EIB) kontroliuojamo JESSICA fondo finansų tarpininke. Kiek vėliau, 2015 m., VIPA buvo pavesta valdyti Daugiabučių namų modernizavimo fondą (DNMF), finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Apskritai, daugiabučių namų modernizavimo projektų finansavimas sudaro apie 54 proc. mūsų valdomo projektų portfelio. Tai reiškia, kad net 433,5 mln. Eur iš visų 799,35 mln. mūsų sutelktų lėšų yra skirtos būtent daugiabučių namų renovacijos projektams finansuoti teikiant ilgalaikes paskolas“, - teigia Ž. Maskaliovienė.

Jos teigimu, šias lėšas pavyko pritraukti iš įvairių šaltinių: „Europos Sąjungos fondų 74 mln. Eur įnašą į DNMF papildė grįžusios lėšos, taip pat iš Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) gavome 50 mln. Eur paskolą. Be to, 68 mln. Eur gavome iš valstybės perskolintosios paskolos lėšų, finansuotų 2018 m. LR Vyriausybei itin sėkmingai išleidus žaliąsias obligacijas. Valstybės perskolintosios paskolos lėšos, finansuotos Europos Tarybos vystymo banko paskolos lėšomis, sudaro dar 167,5 mln. Eur iš renovacijai skirto portfelio. Galiausiai 2021 m. su ERPB pasirašėme dar vieną 67,5 mln. Eur sutartį.

„Daugiabučių namų gyventojams VIPA suteikia galimybę pasiimti lengvatines paskolas be jokių administravimo mokesčių ir su fiksuotomis 3 proc. palūkanomis. Svarbu ir tai, kad šis kreditas suteikiamas ilgam laikotarpiui - iki 20-ties metų. Be to, suprantame, kad gyventojai vertina lankstumą, todėl jie gali rinktis - sudaryti paskolų sutartis gyventojų naudai (projektų administratorių modelis) arba gyventojų vardu. Nuo 2013 m. VIPA pasirašė 1051 daugiabučių namų atnaujinimo paskolų sutarčių už beveik 418 mln. Eur, be to, rengiamasi pasirašyti dar 118 paskolų sutarčių už beveik 39 mln. Eur.

„Iš viso mūsų pritrauktos lėšos padėjo užbaigti daugiau kaip 870-ties daugiabučių renovaciją. Tai reiškia, kad bene 31 tūkst. namų ūkių džiaugiasi pagerėjusiomis gyvenimo sąlygomis ir mažesnėmis šildymo sąskaitomis. Dar maždaug trijų šimtų daugiabučių atnaujinimo projektai yra įgyvendinami šiuo metu. VIPA finansuojami būstai yra atnaujinami daugiau kaip 40-yje Lietuvos savivaldybių, daugiausia jų - Vilniaus (120) ir Jonavos (106) savivaldybėse. Taip pat atnaujinus šiuos būstus per metus sutaupoma daugiau kaip 49 tūkst. tonų CO2“, - pasakoja Ž. Maskaliovienė.

Ž. Maskaliovienė pažymi, kad nors renovacijos tempus būtina spartinti ir toliau, 2013 m. į modernizacijos procesus įsitraukus savivaldybėms, būstus pradėta atnaujinti gerokai greičiau, o teigiami pokyčiai vien per šį laikotarpį spėjo paliesti daugiau kaip 92 tūkst. žmonių. „Atnaujintuose daugiabučiuose gyvenantys žmonės neabejotinai junta visapusiškas būstų modernizavimo naudas. Pasak jos, pozityvumo teikia ir palankiai Lietuvos renovacijos modelį vertinančios tarptautinės institucijos: „2020 m. Europos Audito rūmų ataskaitoje dėl energijos efektyvumo pastatuose, Lietuvos daugiabučių atnaujinimo finansavimo modelis buvo nurodytas kaip geroji praktika.

Pasak V. Vertinant 2019 metų rezultatus atskirose savivaldybėse, matyti, jog renovacijos procesai aktyviau vyko mažesnėse šalies savivaldybėse. Praėjusiais metais Zarasų raj. savivaldybėje atnaujinta 17 daugiabučių, Biržuose - 12, Jonavos ir Tauragės rajonų savivaldybėse - po 11 daugiabučių.

„Išties džiugu, jog atskirose šalies savivaldybėse, kaip, pavyzdžiui, Zarasų, per praėjusius metus buvo atnaujinta apie 10 proc. visų energiškai neefektyvių miesto daugiabučių. Tuo tarpu didžiosioms savivaldybėms reikėtų stipriai pasitempti,“ - sako V. Valčiukienė. Praėjusiais metais daugiausia senos statybos daugiabučių renovuota Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje - po 28 namus. Palangoje ir Elektrėnuose modernizuotas 21 daugiabutis, taip pat gerai atrodo ir Jonava bei Ukmergė, atnaujinusios po 12 namų, Tauragė, Marijampolė, atnaujinusios po 11 namų. Išsiskiria ir 10 senų daugiabučių renovavęs Rokiškis. „Turime didžiausią pažangą didesniuose miestuose ir kurortinėse vietovėse, tačiau galime pasidžiaugti ir regionais.

Pernai Lietuvoje renovuota 55 daugiabučiais namais daugiau nei 2023 m. Praėjusiais metais atnaujinti 333 daugiabučiai, 2023-iaisiais - 278, skelbia Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) pranešime spauadi. Iš 2024 m. renovuotų daugiabučių beveik 200 pasiekė B energinio naudingumo klasę.

„Šiose savivaldybėse yra daugiausia renovuotinų namų, visose trijose jų skaičiuojame daugiau nei 10 tūkst., vien tik Vilniuje - arti 6 tūkst., todėl šių savivaldybių pernai metų rezultatai šiek tiek mažiau džiugina. Tačiau žiūrint į mažąsias savivaldybes renovacijos tempai nuteikia optimistiškai, pavyzdžiui, Palangoje ir Elektrėnuose renovuota po 21 daugiabutį, taip pat gerai atrodo Jonava ir Ukmergė, atnaujinusios po 10 namų, Tauragė, Marijampolė, atnaujinusios po 10 namų, taip pat neatsilieka“, - komentuoja G. Valčiukienė. Šiuo metu arti 130 tūkst. senų daugiabučių butų savininkų gyvena renovuotuose namuose. Pavertus į plotą tai yra beveik 7 mln. kv. m.

Savivaldybė siekdama skatinti ir prisidėti prie Kauno miesto savivaldybės teritorijoje esančių miesto įvaizdžiui svarbių statinių priežiūros ir atsigavimo pradedama įgyvendinti Kauno miesto įvaizdžiui svarbių statinių tvarkymo programą. Parengta iniciatyva pilnai ar dalinai finansuoja miesto įvaizdžiui svarbių statinių remonto darbus ir dekoratyvinio apšvietimo įrengimą.

Savivaldybė sutvarko renovuotų namų aplinką Pernai Palangoje buvo renovuotas 21 daugiabutis, apie 21 tūkst. kv. m naudingojo pastatų ploto. Visi renovuoti namai pasiekė B ir C energinio naudingumo klases. Palangos miesto savivaldybės administracijos Ūkio ir turto skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Pikčiūnienė sako, kad gyventojai teigiamai vertina, jog po renovacijos mažėja išlaidos būsto šildymui, taip pat kartu sutvarkoma ir jų gyvenamoji aplinka.

„Matydami, kaip atrodo renovuoti namai bei sutvarkyta jų aplinka, dar neatnaujintų daugiabučių gyventojai dažniausiai patys inicijuoja savo namo renovacijos procesą. Palaikydama palangiškių norą renovuoti daugiabučius bei gyventi taupiau, jaukiau ir patogiau, Palangos miesto savivaldybė investuoja į atnaujintų namų gyvenamąją aplinką: tvarkomos automobilių stovėjimo aikštelės, pėsčiųjų takai, apšvietimas. Taip pat pagal galimybes renovuotų daugiabučių kiemuose įrengiamos vaikų žaidimų aikštelės, pasirūpinama šalia esančiomis viešosiomis erdvėmis“, - pasakoja J. Pikčiūnienė.

Viena iš mažesniųjų šalies savivaldybių lyderių Jonava pernai modernizavo 12 daugiabučių namų, t. y. 23972,33 kv. m pastatų naudingojo ploto. Juose yra 490 butų. Iš 2024 m. renovuotų namų 6 pasiekė B, o likę 6 - C energinio naudingumo klasę. Daugiabučių namų renovacijos projektų administravimo įmonės direktoriaus pavaduotojas daugiabučių namų administravimui Romualdas Dautartas sako, kad renovuoti daugiabučiai labai keičia bendrą miesto vaizdą, daro jį patrauklesnį naujai atvykstantiems, ieškantiems nusipirkti būstą. Jonavos rajono savivaldybė vykdo kvartalinę renovaciją ir prie renovuotų daugiabučių atnaujina kiemus, takus, įrengia poilsio aikšteles.

„Daugiabučių namų atnaujinimo programos įgyvendinimo pradžioje žmonės nepatikliai žiūrėjo į renovaciją, nebuvo pavyzdžių, gąsdino kainos. Tačiau 2018-2022 metais žymiai padaugėjo prašymų įtraukti daugiabutį į šią programą. Šiuo metu yra sunkiau, jau daug namų renovuotų, o likę labai atkaklūs skeptikai. Vis tik stengiamės juos įtikinti renovuoti daugiabutį, apie tai kalbame susirinkimuose, skelbiame pastato techninės priežiūros apžiūrų aktus, kuriuose pažymime avarines situacijas ir būtinus atlikti darbus. Informuojame, kad renovacijos metu galima viską susitvarkyti kompleksiškai“, - teigia R. Dautartas.

„Aktyvi daugiabučių namų modernizacija Jonavoje lėmė ne tik atsinaujinusį miesto veidą, bet ir ženkliai pagerėjusią miestiečių gyvenimo kokybę bei akivaizdžius energijos sutaupymus. Nepaisant to, R. Dautartas akcentuoja, jog daugiabučių atnaujinimas Jonavai davė išties daug: „Šių pastatų renovacija miestui ir gyventojams įnešė tvarkos, grožio ir pastovumo pojūtį. Be to, pagerėjo žmonių gyvenimo sąlygos, patalpas jie gali šildyti savarankiškiau, atsirado taupymo galimybė.

„Be to, gyventojai renovacijos naudą pastebi ir kitur. Pavyzdžiui, nekilnojamojo turto rinkoje butai, esantys atnaujintuose daugiabučiuose, turi didesnę paklausą už nerenovuotus. Taip pat modernizuotiems būstams neretai didesnį dėmesį skiria ir savivaldybės. Svarbu ir tai, kad daugiabučių renovacija padeda kovoti su klimato kaita bei spręsti globalias problemas. Kadangi pastatų sektorius suvartoja apie 40 proc. energijos ir sudaro daugiau kaip 35 proc. Šį neišnaudotą potencialą vis labiau supranta ir nerenovuotų daugiabučių gyventojai. Daugiabučių namų at­naujinimo (modernizavimo) programą administruojančios Aplinkos projektų valdymo agentūros neseniai atliktas tyrimas parodė, kad daugiau nei pusė (56 proc.) gyventojų, apsistojusių senuose, iki 1993 m. statytuose daugiabučiuose, norėtų dalyvauti renovacijos programose.

„Tokia gyventojų pozicija turi didelę reikšmę, nes Lietuva, kaip Europos Sąjungos narė, yra įsipareigojusi iki 2050 m. atnaujinti didžiąją dalį daugiabučių ir tapti neutralia klimatui. Džiugu, kad Lietuvoje vis labiau įsigali supratimas, kad renovacijos nauda nėra tik lokali, skirta konkrečiam miestui ar namui. Tai - bendras energetinių resursų taupymas, aplinkos užterštumo mažinimas ir ekonomikos aktyvinimo priemonė“, - teigia Ž. Maskaliovienė. *„Spinter tyrimai“ 2022 m. vasario 17-25 d. atliktas reprezentatyvus tyrimas. Jo metu buvo apklausta 1015 18-75 m. žmonių.

Įgyvendinant daugiabučių namų atnaujinimo programą, praėjusiais metais Lietuvoje atnaujinta daugiau kaip 300 daugiabučių arba 9 tūkst. butų. Iš viso nuo 2013 m., kuomet į renovacijos procesus įsitraukė savivaldybės, iki 2019 m. atnaujinta daugiau kaip 2400 daugiabučių arba 70 tūkst. butų.

„Pastarųjų metų rezultatai išryškina keletą svarbių renovacijos proceso aspektų. Pirmiausia džiugina tai, jog auga gyventojų, norinčių atnaujinti savo daugiabutį, skaičius. Šią tendenciją išryškina ne tik kasmet didėjantis Agentūros gaunamų paraiškų kiekis, bet ir visuomenės nuomonės tyrimų rezultatai - 2019 m. pabaigoje „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa parodė, jog net 66 proc. Lietuvos gyventojų pritaria daugiabučių renovacijai.

Gyventojai, norintys atnaujinti savo seniau statytą individualų gyvenamąjį namą naudodami energinio efektyvumo didinimo priemones, jau gali teikti paraiškas valstybės paramai gauti. Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA) trečiadienį, balandžio 16 d., paskelbė kvietimą, kuriam skirta 8 mln. eurų iš Klimato kaitos programos. Prašymai bus priimami nuo 2024 m. gruodžio 2 d. iki 2025 m. sausio 3 d.

Parengta iniciatyva pilnai ar dalinai finansuoja miesto įvaizdžiui svarbių statinių remonto darbus ir dekoratyvinio apšvietimo įrengimą.

Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau - APVA) šių metų pradžioje paskelbtas kvietimas teikti paraiškas daugiabučiams atnaujinti, kurio pagrindinė sąlyga - po renovacijos pasiekti ne mažesnę kaip A pastato energinio naudingumo klasę ir šiluminės energijos sąnaudas sumažinti ne mažiau kaip 40 proc. - pratęsiamas iki 2024 m.

Kovo 9 d. vyks seminaras Daugiabučių namų atnaujinimas/modernizavimas gyventojams, juos atstovaujančioms ir vienijančioms organizacijoms (prikabintas dokumentas su platesne informacija).

LR Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros II etapą projekto „Daugiabučių namų ir savivaldybių viešųjų pastatų modernizavimo skatinimas“. Priemonė: Daugiabučių namų atnaujinimas (modernizavimas) Paraiškos priimamos nuo : 2023-02-22 08:00 Paraiškos priimamos iki: 2023-10-02 17:00 Kvietimui numatytas finansavimas: 410000000.00 Eur. Paramos gavėjai Daugiabučių namų, pastatytų pagal iki 1993 metų galiojusius statybos techninius normatyvus, butų ir kitų patalpų savininkai.

PaslaugosKontaktų paieška ir struktūraSavivaldybės darbuotojų kontaktų paieškaCivilinė sauga ir mobilizacijaPaslaugosČia rasite savivaldybės teikiamas paslaugasTransportasMaršrutai, tvarkaraščiai, e.

Geriausias šių metų renovacijos projektas buvo renkamas gegužės-birželio mėnesį, už jį balsuoti galėjo visi Lietuvos gyventojai.

Finansavimo šaltiniai ir parama

Valstybės parama bus skiriama projektui ar jo daliai parengti, projekto įgyvendinimui administruoti, statybos techninei priežiūrai ir energinį efektyvumą didinančioms priemonėms. Parama bus apskaičiuojama ir teikiama pagal nustatytus fiksuotus atnaujinto daugiabučio namo naudingojo ploto kvadratinio metro įkainius. Parama energinį efektyvumą didinantiems darbams svyruoja nuo 20 iki 30 proc.

Gyventojai, kurie nori renovuoti savo seną daugiabutį, galės ne tik atnaujinti stogą, langus, sienas, šildymo sistemą, pasirinkti kitas energinio efektyvumo didinimo priemones, bet ir rūsius pritaikyti priedangoms. Šiems projektams numatyta lengvatinė paskola, ji teikiama iki 20 metų, su fiksuotomis 3 proc. palūkanomis.

Šiuo metu arti 130 tūkst. senų daugiabučių butų savininkų gyvena renovuotuose namuose. Pavertus į plotą tai yra beveik 7 mln. kv. Jame yra daug naujovių, kurios supaprastina ir pagreitina šių namų atnaujinimo procesą, leidžia butų savininkams tiksliai paskaičiuoti, kiek paramos gali gauti. Be to, šis kvietimas yra tęstinis, ilgo laikotarpio ir ne konkursinis.

Štai keletas pavyzdžių, kaip renovacija pagerino gyvenimą įvairiuose Lietuvos miestuose:

• Jonava: Miesto veidas atsinaujino, pagerėjo miestiečių gyvenimo kokybė, akivaizdūs energijos sutaupymai.
• Palanga: Mažėja išlaidos būsto šildymui, sutvarkoma gyvenamoji aplinka, įrengiamos vaikų žaidimų aikštelės.

Daugiabučių renovacijos statistika

Žemiau pateikta lentelė apibendrina pagrindinius daugiabučių renovacijos statistikos duomenis:

Taip pat svarbu pažymėti, kad 2025 m. liepos mėn. baigėsi 2024 m. liepos mėn. paskelbtas kvietimas teikti paraiškas daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui, geriau žinomam kaip „Mažoji renovacija“ (toliau - Mažoji renovacija), kuris sulaukė 449 paraiškų už 23 291 179 mln. eurų.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) informuoja, kad paraiškas pagal šiuo metu paskelbtą daugiabučių modernizavimo fiksuoto įkainio kvietimą jau gali teikti ir kultūros paveldui priklausančių daugiabučių namų gyventojai ar jų atstovai.

Gegužės 6 d. Baigėsi Metų renovacijos projekto rinkimai, kuriuos organizavo Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) - daugiausiai visuomenės simpatijų sulaukė trys atnaujinti daugiabučiai: Vilniaus rajone, Marijampolėje ir Kaune.

tags: #daugiabuciu #renovacija #statistika