Šiame straipsnyje aptarsime įvairius teisinius aspektus, susijusius su pripažinimo nuosavybės teisės byla Lietuvoje. Nagrinėsime mažareikšmiškumo sampratą, teisę į vertėjo pagalbą ir bylos nagrinėjimą nedalyvaujant kaltinamajam.
Nusikaltimo Mažareikšmiškumas
Baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, ir nusikaltimo mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis. Tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai.
Sprendžiant veikos mažareikšmiškumo klausimą, be kita ko, atsižvelgiama į nuostatą, kad smurtas artimoje aplinkoje dėl jo žalos visuomenei yra priskiriamas visuomeninę reikšmę turinčioms veikoms. Smurto artimoje aplinkoje atveju nei sutuoktinių (sugyventinių) nesutarimai, nei jų elgesio specifika, nei santuokos nutraukimo proceso ypatumai, nei tėvų pasirinkimas savo vaikus auklėti fizinį skausmą sukeliančiais veiksmais patys savaime nelemia padaryto nusikaltimo (pvz., sveikatos sutrikdymo ar fizinio skausmo sukėlimo (BK 140 str.) mažesnio pavojingumo ir neįpareigoja teismo konstatuoti padaryto nusikaltimo mažareikšmiškumą.
Kita vertus, kai nustatoma, jog nusikaltimo požymių turinčios veikos padarytos vykstant konfliktams tarp šeimos narių, sutuoktinių, buvusių sutuoktinių, asmenų, turinčių bendrų vaikų, kai yra nesutariama dėl esminių, susijusių su bendru gyvenimu ar vaikais, teismas turi labai įdėmiai ir atidžiai vertinti proceso dalyvių parodymų patikimumą, taip pat vertinti visų konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesio, be kita ko, ir inicijuojant įvairius teisinius procesus, motyvus bei tikslus. Šios aplinkybės tampa svarbios teismui sprendžiant dėl nusikalstamos veikos pavojingumo.
Veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai, paprastai neturėtų būti pripažintos „mažareikšmėmis“ BK 37 straipsnio prasme; sprendžiant veikos mažareikšmiškumo klausimą, be kita ko, atsižvelgiama į nuostatą, kad smurtas artimoje aplinkoje dėl jo žalos visuomenei yra priskiriamas „visuomeninę reikšmę turinčioms veikoms“; smurto artimoje aplinkoje atveju nei sutuoktinių (sugyventinių) nesutarimai, nei jų elgesio specifika, nei santuokos nutraukimo proceso ypatumai, nei tėvų pasirinkimas savo vaikus auklėti fizinį skausmą sukeliančiais veiksmais patys savaime nelemia padaryto nusikaltimo (pvz., sveikatos sutrikdymo ar fizinio skausmo sukėlimo (BK 140 str.) mažesnio pavojingumo ir neįpareigoja teismo konstatuoti padaryto nusikaltimo mažareikšmiškumą; kita vertus, kai nustatoma, jog nusikaltimo požymių turinčios veikos padarytos vykstant konfliktams tarp šeimos narių, sutuoktinių, buvusių sutuoktinių, asmenų, turinčių bendrų vaikų, kai yra nesutariama dėl esminių, susijusių su bendru gyvenimu ar vaikais, klausimų, teismas turi labai įdėmiai ir atidžiai vertinti proceso dalyvių parodymų patikimumą, taip pat vertinti visų konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesio, be kita ko, ir inicijuojant įvairius teisinius procesus, motyvus bei tikslus; šios aplinkybės tampa svarbios teismui sprendžiant dėl nusikalstamos veikos pavojingumo.
Teisė Į Vertėjo Pagalbą
Pagal BPK 43 straipsnio nuostatas vertėjas yra vertimui reikiamas kalbas mokantis arba nebylio ar kurčiojo ženklus suprantantis asmuo, ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo pakviestas dalyvauti procese BPK nustatyta tvarka. Vertėjo kvalifikacija ir vertimo kokybė turi būti tokios, kad lietuvių kalbos nemokantis asmuo galėtų veiksmingai įgyvendinti savo procesines teises ir būtų užtikrinta jo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies e punkte nustatyta, kad asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę nemokamai naudotis vertėjo pagalba, jeigu nesupranta teismo procese vartojamos kalbos ar ja nekalba. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodoma, kad Konvencijos 6 straipsnis, kaip visuma, garantuoja kaltinamojo teisę veiksmingai dalyvauti baudžiamajame procese. Bendresne prasme tai apima ne tik teisę tiesiogiai dalyvauti procese, bet ir teisę gauti teisinę pagalbą, jei tai būtina, ir veiksmingai sekti proceso eigą.
Kaltinamajam, kuris nemoka teismo procese vartojamos kalbos (Lietuvoje - lietuvių kalbos), garantuojama teisė nemokamai naudotis vertėjo pagalba; ši kaltinamojo teisė apima visus dokumentus ar pasisakymus baudžiamajame procese, kuriuos kaltinamajam būtina suprasti arba perteikti proceso kalba siekiant pasinaudoti teise į teisingą bylos nagrinėjimą, tačiau nereikalauja rašytinio visų įrodymų ir kitų proceso dokumentų vertimo; vertėjo pagalba turi būti tokia, kad suteiktų kaltinamajam galimybę susipažinti su jam iškelta byla ir gintis, pateikiant teismui savąją įvykių versiją; teise į vertėjo pagalbą negali būti piktnaudžiaujama taip vilkinant procesą.
Teikiama vertėjo pagalba turi būti tokia, kad suteiktų kaltinamajam galimybę susipažinti su jam iškelta byla ir gintis, pateikiant teismui savąją įvykių versiją. Tačiau pagal šią nuostatą nereikalaujama rašytinio visų įrodymų ir kitų proceso dokumentų vertimo.
Pažymėtina ir tai, kad teisinis reguliavimas, tarptautinių ir nacionalinių teismų praktika efektyvų asmens teisių, susijusių su vertėjo dalyvavimu, užtikrinimą sieja ir su sąlyga, kad asmuo nesupranta teismo procese vartojamos kalbos ar ja nekalba. Nagrinėjamu atveju ši aplinkybė yra svarbi teisiniam situacijos vertinimui.
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, kaip visuma, garantuoja kaltinamajam teisę veiksmingai dalyvauti baudžiamajame procese; kaltinamajam, kuris nemoka teismo procese vartojamos kalbos, garantuojama teisė nemokamai naudotis vertėjo pagalba; ši kaltinamojo teisė apima visus dokumentus ar pasisakymus baudžiamajame procese, kuriuos kaltinamajam būtina suprasti arba perteikti proceso kalba siekiant pasinaudoti teise į teisingą bylos nagrinėjimą, tačiau nereikalauja rašytinio visų įrodymų ir kitų proceso dokumentų vertimo; vertėjo pagalba turi būti tokia, kad suteiktų kaltinamajam galimybę susipažinti su jam iškelta byla ir gintis, pateikiant teismui savąją įvykių versiją; teise į vertėjo pagalbą negali būti piktnaudžiaujama taip vilkinant procesą.
Kiek už kvadratą? Patalpų apžiūra, vertinimas, derybos ir įsigijimas
Bylos Nagrinėjamas Nedalyvaujant Kaltinamajam
Pagal BPK 246 straipsnio 1 dalies nuostatas, nagrinėti bylą, kai nedalyvauja kaltinamasis, leidžiama tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vengia atvykti į teismą. Kaltinamojo teisė dalyvauti baudžiamosios bylos, kurioje jam pareikštas kaltinimas, nagrinėjime, įtvirtinta tiek pastarajame straipsnyje, tiek BPK 22 ir kt. straipsniuose, neatsiejamai susijusi su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise į teisingą bylos nagrinėjimą, yra esminė kaltinamojo gynybos teisių ir teisingo proceso garantija, iš esmės lemianti galimybę įgyvendinti kitas jam suteiktas procesines teises.
Ši kaltinamojo teisė įtvirtinta ir Europos Sąjungos teisės aktuose. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad galimybės surengti bylos nagrinėjimą nedalyvaujant kaltinamajam nebuvimas gali paralyžiuoti baudžiamąjį procesą, taigi savaime toks nagrinėjimas nėra nesuderinamas su Konvencijos reikalavimais.
Baudžiamoji byla nedalyvaujant kaltinamajam gali būti nagrinėjama tik kai to primygtinai reikalauja teisingumo interesai ir yra įvykdyti procesiniai reikalavimai nedalyvaujančio kaltinamojo teisėms ir proceso teisingumui apsaugoti. EŽTT praktikoje nurodoma, kad, esant teisėtiems pagrindams ir papildomoms kaltinamojo teisių apsaugos priemonėms, procesas in absentia (už akių) gali būti taikomas nepažeidžiant kaltinamojo teisės dalyvauti teisminiame bylos nagrinėjime.
EŽTT išskiria tokias in absentia taikymo sąlygas: kaltinamojo teisė būti informuotam apie baudžiamąjį procesą jo atžvilgiu (esant realiai galimybei jam pranešti ar sužinoti); kaltinamojo teisė turėti gynėją; kaltinamojo teisės į bylos peržiūrėjimą užtikrinimas, t. y. asmuo, nuteistas in absentia, sužinojęs apie procesą (kai jam apie tai anksčiau nebuvo žinoma), pagal nacionalinę teisę turi turėti realią galimybę pasiekti, kad jam pareikšti kaltinimai būtų iš naujo išnagrinėti iš esmės fakto ir teisės aspektais.
Pagal BPK 246 straipsnio 1 dalį, nagrinėti bylą, kai nedalyvauja kaltinamasis, leidžiama tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vengia atvykti į teismą.
tags: #pripazinimas #nuosavybes #teises #bylos