Žemės mokestis ūkininkams Lietuvoje yra nuolat diskutuojamas klausimas, ypač turint omenyje nederlingas žemes ir jų naudotojų patiriamus sunkumus. Šiame straipsnyje apžvelgsime priežastis, kodėl didinamas žemės mokestis, kokios problemos kyla ūkininkams ir kokios galimos perspektyvos.
Nederlingų Žemių Ūkininkų Problemos
Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacija (LNŽNA) buvo įkurta siekiant suvienyti ūkininkus, dirbančius mažiau našiuose plotuose. Anot LNŽNA pirmininkės Danutės Karalevičienės, asociacijos tikslas buvo apginti ūkininkų, kurių derlius kelis kartus mažesnis nei dirbančių našiose žemėse, interesus. Šiandien nederlingose žemėse ūkininkauja apie 70 tūkst. žemdirbių.
LNŽNA ne kartą apgynė ūkininkų interesus prieš nepagrįstus valdžios užmojus. Daugiau nei prieš dešimtmetį buvo įrodyta, kad ekologiškai ūkininkaujant žemė netampa naši ir išmokų negalima mažinti, o prieš kelerius metus iškovojo, kad pasibaigus programiniam laikotarpiui skirtiems pinigams, ūkininkams gyvybiškai svarbus išmokų mokėjimas nebūtų nutrauktas. Tik mūsų asociacijos dėka yra įrašyta sąlyga, kad nederlingų žemių ūkininkams, dalyvaujantiems valdų modernizavimo investiciniuose projektuose, paramos intensyvumas didinamas 20 proc., o tai ypač svarbu mažinant atskirtį tarp derlingose ir blogose žemėse dirbančių ūkininkų", - teigė D. Karalevičienė.
Nepaisant LNŽNA pastangų, dėl netinkamo valdžios požiūrio į sunkų nenašių žemių ūkininko darbą, ūkininkaujančių kasmet keliais tūkstančiais sumažėja. Šį procesą būtų galima sustabdyti ėmusis atitinkamų priemonių - atstačius balus jauniesiems ūkininkams, besikuriantiems nederlingose žemėse pagal programą „Parama jaunojo ūkininko įsikūrimui" bei papildomai skyrus balų nederlingų žemių ūkininkams, dalyvaujantiems programoje „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas".
Žemdirbiai skaudžiai nusivylę valdžios pažadais, o baisiausia tai, kad ūkininkai turi įsipareigojimų, kuriuos valdžios atstovai ignoruoja ir keičia reikalavimus bei taisykles, prisidengdami Europos Sąjungos (ES) reikalavimais", - apgailestavo LNŽNA pirmininkė.
Valdžios Pozicija ir Perspektyvos
Žemės ūkio ministras B. Markauskas sutiko su žemdirbiais, kad šiandien ūkininkavimas nederlingose žemėse nekompensuojamas taip, kaip turėtų būti ir nepadengia žemdirbių patiriamų nuostolių. Anot ministro, ateinantiems metams pinigų tiesioginėms išmokoms trūksta, 2019-2020 metams visai nėra, o su ekologinėmis išmokomis visiška katastrofa. Jis teigė, jog daug kas priklauso ir nuo žemdirbių. Esą valdžia stengiasi atsižvelgti į žemdirbių pastabas, keičia teisės aktus, reaguoja į žemdirbių organizacijų norus ir pageidavimus.
Ministras teigė, kad dėl ekologinių ūkių reikia pradėti sakyti tiesą (jie turėtų išsilaikyti patys), o dėl nederlingų žemių ūkiams reikia rasti pinigų išmokoms. Žemdirbių prašymą pakeisti nuo 2013 metų galiojantį Žemės mokesčio įstatymą taip, kad žemės mokestis už žemės ūkio paskirties žemę būtų skaičiuojamas pagal našumą, o ne pagal rinkos vertę, kaip numatyta šiame teisės akte, B. Markauskas pavadino mitiniu.
Jo teigimu, savivaldybės turi daugiau svertų dėl žemės mokesčio nustatymo ir tvarkingai ūkininkaujantiems gali skirti mažesnį žemės mokestį, nei tiems, kurie žemes laiko apleistas. Ūkininkavimui žemė turi vertę priklausomai nuo našumo, tačiau ES toks rodiklis nepripažįstamas, todėl mokestis skaičiuojamas pagal rinkos vertę", - aiškino ministras.
Žemdirbiai prašė nebausti ūkininkų, deklaruojančių pasėlius, bet neturinčių raštiškų sutarčių su žemių savininkais, jeigu nėra konfliktinės situacijos. Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) direktorius Erikas Bėrontas aiškino, jog patikros atliekamos siekiant nustatyti žmones, norinčius prisidengti ūkininkų vardu ir gauti išmokas, o ne bausti tvarkingai dirbančius ūkininkus. Atsižvelgdami į ES reikalavimus, patikras nuo 5 proc. sumažinsime iki 3 proc., tačiau papildomų tikrinimų neatsisakysime ir šiemet juos dar labiau griežtinsime, nes „sofininkai" nori prisidengti ūkininkų vardu ir gauti išmokas", - pabrėžė E. Bėrontas.
Mokesčių Pertvarka ir Ūkininkų Pajamos
Nuspręsta, kad ūkininkų pajamos bus apmokestinamos dviem tarifais - 15 ir 20 proc., kaip jie patys ir siūlė. Iki 36 VDU taikomas 15 proc. tarifas. Dėl to nuo 2026 metų įsigalios trys GPM tarifai. Nauja tvarka numato, kad bus sumuojamos visos metinės pajamos ir priklausomai nuo jų dydžio bus taikomi 20, 25 ir 32 proc. tarifai. Parlamentas taip pat pritarė prezidento Gitano Nausėdos ir „aušriečių“ siūlymui nuo 2027-ųjų vėl grąžinti papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) šeimoms su vaikais. Grąžintina GPM suma už kiekvieną vaiką negalės viršyti 208,8 euro.
Galiausiai parlamentas pritarė ir naujam NT mokesčio modeliui. Pagal naują tvarką, pagrindinis būstas bus apmokestintas nuo 450 tūkst. eurų vertės asmeniui ir nuo 900 tūkst. eurų dviem bendraturčiams. Paskesnis turtas bus apmokestintas nuo 50 tūkst. eurų vertės. Remiantis priimtu įstatymu, pirmajam būstui bus taikomi 0,1-1 proc. NT mokesčio tarifai, juos nusistatys savivaldybės, o antram ir paskesniam - 0,2-1 proc. tarifai.
Žemės Mokesčio Tarifai
Šioje lentelėje pateikiami žemės mokesčio tarifai pagal turto vertę:
| Turto vertė | Mokesčio tarifas (pirmajam būstui) | Mokesčio tarifas (antram ir paskesniam) |
|---|---|---|
| 50-200 tūkst. eurų | 0,1-1 proc. (nusistato savivaldybės) | 0,2 proc. |
| 200-400 tūkst. eurų | 0,1-1 proc. (nusistato savivaldybės) | 0,4 proc. |
| 400-600 tūkst. eurų | 0,1-1 proc. (nusistato savivaldybės) | 0,6 proc. |
| 0,6-1 mln. eurų | 0,1-1 proc. (nusistato savivaldybės) | 0,8 proc. |
| Daugiau nei 1 mln. eurų | 0,1-1 proc. (nusistato savivaldybės) | 1 proc. |
Apleistam turtui bus taikomi 1-5 proc. tarifai, o komercinio NT apmokestinimas nekeičiamas - lieka 0,5-3 proc.
