Žemės mokestis Lietuvoje: lengvatos ir svarbūs aspektai

Žemės sklypo įsigijimas ar nuoma yra svarbus sprendimas, reikalaujantis išsamios informacijos apie kainas, paskirtį ir susijusius mokesčius. Šiame straipsnyje aptarsime žemės mokestį Lietuvoje, jo apskaičiavimą, taikomas lengvatas ir kitus svarbius aspektus, ypač atsižvelgiant į žemės ūkio paskirties žemę.

Žemės ūkio paskirties žemės kainos Lietuvoje

Registrų centro duomenimis, žemės ūkio paskirties žemės kainos Lietuvoje nuolat auga. Nuo 2015 m. tokių sklypų kaina padidėjo 99,82 proc. Žemės ūkio paskirties žemės kainų mediana Lietuvoje prieš 10 metų buvo 2227 eurai už hektarą, o 2025 m. hektaro kaina jau buvo 4450 eurų.

Tačiau kainos skirtinguose šalies regionuose labai varijuoja. Štai keletas pavyzdžių:

• Dzūkijoje galima įsigyti ariamos žemės už 2 500 Eur/ha Lazdijų rajone ir už 9 500 Eur/ha Varėnos rajone.
• Kauno regione mažiausia siūlomo žemės ūkio paskirties sklypo kaina - 2 300 Eur/ha Kaišiadorių rajone ir didžiausia - 28 000 Eur/ha Prienų rajone.
• Klaipėdos regione ūkininkai mokėtų 2 000 Eur/ha Skuodo rajone ir 47 000 Eur/ha Kretingos rajone.
• Vilniaus regione mažiausia siūlomos įsigyti ariamos žemės kaina - 2 000 Eur/ha Šalčininkų rajone, o didžiausia - 110 000 Eur/ha Trakų rajone.

Paanalizavus kelių žemės ūkio paskirties sklypus pardavinėjančių nekilnojamojo turto agentūrų skelbimus, susidaro įspūdis, kad statistinės kainos gerokai mažesnės nei rinkos.

Vilniaus universiteto (VU) profesoriaus Tomo Baleženčio teigimu, remiantis Eurostato duomenimis, vidutinė ariamos žemės nuomos kaina pastaraisiais metais padidėjo nuo 80 iki 105 Eur/ha, t. y. 31 proc. Atitinkamai kilo ir žemės ūkio paskirties žemės kaina: nuo 3 089 iki 3 959 Eur/ha, t. y. 28 proc.

Mokslininko duomenimis, pastaruoju metu žemės ūkio paskirties žemės kaina svyravo nuo 970 Eur/ha Visagino savivaldybėje iki 6 480 Eur/ha Šakių rajone. Pagrindinė šių skirtumų priežastis, anot profesoriaus, yra dirvožemio kokybė ir jos lemiami produktyvumo skirtumai.

Žemės ūkio paskirties sklypų paklausą ir kainų kilimą, T. Baleženčio nuomone, lemia ūkių stambėjimas ir paramos politika. Jis konstatuoja, kad, žemės ūkio naudmenų plotui nebeaugant taip sparčiai, kaip augo ankstesniais metais, žemės rinka juda link ilgalaikės pusiausvyros.

Nekilnojamojo turto agentūros padalinio vadovas Romualdas Paulauskas konstatuoja, kad bendras nekilnojamojo turto kainų kilimas pastaruoju laiku taip pat turi įtakos žemės ūkio paskirties sklypų kainų kilimui - jos auga.

Nekilnojamojo turto pardavimo specialisto teigimu, įtaką žemės ūkio paskirties sklypų kainoms turi ir mokamų išmokų dydis, ir parama, ir stiprėjantys ūkininkai, norintys suformuoti kuo didesnį sklypų masyvą savo ūkyje. Pastebima tokių atvejų, kai, supirkdami kaimyninius žemės sklypus, stambūs ūkininkai moka už juos kiek brangiau nei rinkos kaina siūlomi pavieniai sklypai.

Apžvelgus kainų pokyčius nuo pat 2000 m., įdomu pastebėti, kad sparčiausiai kainos augo 2003 m. antrąjį ketvirtį - vos per 3 mėn. jos brango daugiau kaip 63 proc. Po 2008-ųjų krizės ketvirtinis kainų kilimas 10 proc. viršijo ne kartą, o itin spartus augimas pastebėtas 2014 m., kuomet per metus žemės ūkio paskirties sklypai brango net 60 proc.

Kainos padidėjo daugiausia dėl to, kad sumažėjo žemės ūkio paskirties žemės ir padaugėjo stambių žemės ūkio bendrovių. Registrų centras nurodo, kad 2018 m. Lietuvoje buvo 3,66 mln. ha žemės ūkio paskirties žemės. Nacionalinė žemės tarnyba mini, kad 2024 m. Lietuvoje buvo mažiau, tik apie 3,5 mln. ha žemės ūkio paskirties žemės.

Lietuvos žemės ūkio duomenų centro duomenimis, vidutinis žemės ūkio paskirties sklypo dydis išaugo nuo 18,4 ha 2019 m. iki 19,31 ha 2024 m. Šie skaičiai reiškia du dalykus: tiesiog mažėja žemės pasiūla ir mažėja smulkiųjų ūkininkų - juos paprastai išperka stambesnieji. Natūralu, kad kartu su tuo didėja ir žemės ūkio paskirties žemės kainos.

Remiantis VĮ Registrų centro apibendrintais statistiniais duomenimis, 2021 m. žemės ūkio paskirties sklypo vidutinė kaina Lietuvoje siekia 3 220 Eur/ha. Palyginkime: 2015 m. toks sklypas kainavo 2 535 Eur/ha, 2010 m. - 1 050 Eur/ha, 2005 m. - 600 Eur/ha, 2000 m.

Žemės kainų skirtumai regionuose

Pagal viešai prieinamą žemės ūkio žemės grupės verčių žemėlapį žemiausių sklypų kainų (521-1 200 Eur/ha) grupei priskiriami Šilutės, Varėnos, Šalčininkų rajonai. 1 201-2 000 Eur/ha kainų grupei galima priskirti Šilalės, Rietavo, Telšių, Anykščių, Lazdijų rajonus. 3 801-5 500 Eur/ha kainų grupei priskiriami žemės sklypai Šiaulių, Jurbarko, Vilkaviškio, Marijampolės rajonuose. Kėdainių ir Pasvalio rajonuose žemės sklypai dar brangesni - nuo 5 501 iki 8 500 Eur/ha. Žemės sklypų kainos nuo 8 501 iki 15 000 Eur/ha svyruoja Šakių, Joniškio, Pakruojo, Radviliškio rajonuose.

Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinta informacija apie vidutines žemės kainas skirtinguose Lietuvos rajonuose:

Žemės mokestis

Esate žemės mokesčio mokėtojai, jei turite privačios žemės. Jeigu Jus domina papildoma informacija apie šį mokestį, siūlome informacijos ieškoti Mokesčių žinyne, kuriame pateikiami dažniausiai kylantys klausimai ir atsakymai į juos.

Pagrindinis teisės aktas - Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas.

Mokesčio mokėtojai

Žemės savininkas - fizinis asmuo ir juridinis asmuo. Konkrečius žemės mokesčio tarifus nustato kiekviena savivaldybė individualiai. Savivaldybių tarybų nustatyti žemės mokesčio tarifai ir lengvatos 2020-2026 metais.

Mokestinis laikotarpis

Kalendoriniai metai. Nauji žemės savininkai mokestį turi mokėti jeigu žemė įsigyta pirmąjį pusmetį, - už visus metus; jeigu žemė įsigyta antrąjį pusmetį, - nuo kitų kalendorinių metų.

Žemės mokesčio nebereikia mokėti, kai: žemė perleidžiama pirmąjį pusmetį, - tais pačiais metais; žemė perleidžiama antrąjį pusmetį, - nuo kitų metų.

Mokestinė vertė

Žemės vidutinė rinkos vertė. Gali būti laikoma ir žemės vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, jeigu:

• Registrų centro nustatyta žemės vidutinė rinkos vertė skiriasi nuo individualiu žemės vertinimu nustatytos žemės vertės daugiau kaip 20 procentų ir
• Registrų centro nustatytos žemės vidutinės rinkos vertės ir individualiu žemės vertinimu nustatytos žemės vertės skirtumas susidarė ne dėl žemės naudojimo ne pagal numatytą paskirtį, būdą, disponavimo ja suvaržymų dėl hipotekos ar kitų savininko prievolių, ir
• Individualaus žemės vertinimo ataskaita atitinka Vyriausybės nustatytus reikalavimus.
• Žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas, mokestinė vertė yra jos vidutinė rinkos vertė arba vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, padauginta iš koeficiento 0,35

Pagrindinės lengvatos ir išimtys

Žemės mokesčio nemoka:

• Užsienio valstybių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos ir jų atstovybės, bankrutavusios įmonės, įmonės (t. y. teismo, o kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, tai kreditorių susirinkimo pripažinta bankrutavusia ir dėl to likviduojama įmonė), taip pat likviduojamos dėl bankroto;
• Lietuvos bankas, žemės savininkai, kurių mokėtinas mokestis mokestiniu laikotarpiu už visus nuosavybės teise turimus žemės sklypus neviršija 2 eurų.

Žemės mokesčiu neapmokestinama:

• Bendro naudojimo kelių užimta žemė;
• Mėgėjiško sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė;
• Fiziniams asmenims, kurių šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų ir kuriems nustatytas 0 - 40 procentų darbingumo lygis (nuo 2024-01-01 dalyvumo lygis), arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ar yra nepilnamečiai, priklausančio žemės sklypo plotas, neviršijantis savivaldybių tarybų iki einamojo mokestinio laikotarpio rugsėjo 1 dienos nustatyto neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio.

Fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklausantys keli žemės sklypai, esantys tos pačios savivaldybės teritorijos vietovėse (vietovėje), kurioms (kuriai) nustatytas vienodas neapmokestinamasis žemės sklypo dydis, šiuo atveju laikomi vienu žemės sklypu. Jeigu fizinis asmuo turi teisę į mokesčio lengvatą ir turi ne vieną žemės sklypą, taikoma didžiausia lengvata vienam žemės sklypui.

Taikant šią nuostatą, šeima laikomi sutuoktiniai, asmenys, vieni auginantys vaikus (įvaikius), ir su jais gyvenantys jų vaikai (įvaikiai, posūniai, podukros), iki jiems sukaks 18 metų, o prie darbingų asmenų nepriskiriami mokyklų mokiniai ir aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal dieninės ir nuolatinės studijų formų programas.

Žemės mokesčiu taip pat neapmokestinama:

• Valstybinių parkų, kraštovaizdžio, kultūrinių, geologinių, geomorfologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių, hidrografinių ir pedologinių draustinių teritorijų ir jų apsaugos zonų žemė, išskyrus minėtose teritorijose esančias žemės ūkio naudmenas, taip pat užstatytų teritorijų, kelių ir vandenų užimtą žemę;
• Paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemė;
• Gamtos paminklų žemė, išskyrus užstatytų teritorijų ir kelių užimtą žemę;
• Į Kultūros vertybių registrą įrašytų archeologinių (išskyrus senamiesčių kultūrinius sluoksnius) ir memorialinių (neveikiančių kapinių ir laidojimo vietų) nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų žemė, išskyrus minėtose teritorijose esančių užstatytų teritorijų, kelių ir vandenų užimtą žemę;
• Į Kultūros vertybių registrą įrašytų istorinių, architektūrinių ir dailės nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų žemė kaimo vietovėse ir etnografinių kaimų teritorijose esančių etnografinių sodybų žemė;
• Ūkininko ūkiui steigti įgyta žemė - tris mokesčio mokestinius laikotarpius nuo nuosavybės teisės įgijimo. Tokio pobūdžio lengvata, įskaitant iki šio įstatymo įsigaliojimo taikytą, tam pačiam asmeniui taikoma tik vieną kartą;
• Žemė, nuosavybės teise priklausanti tradicinėms ir kitoms valstybės pripažintoms religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams;
• Žemė, patenkanti į Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytais atvejais, kai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiose teritorijose žemės savininkas netenka galimybės naudoti žemės sklypą pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (būdus). Ši nuostata netaikoma, jeigu, pakeitus nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą, žemės savininkas galėtų naudoti žemės sklypą pagal iš naujo nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą.

Deklaravimas ir sumokėjimas

Mokestinis laikotarpis - kalendoriniai metai. Nauji žemės savininkai mokestį turi mokėti jeigu žemė įsigyta pirmąjį pusmetį, - už visus metus; jeigu žemė įsigyta antrąjį pusmetį, - nuo kitų kalendorinių metų.

Žemės mokesčio nebereikia mokėti, kai: žemė perleidžiama pirmąjį pusmetį, - tais pačiais metais; žemė perleidžiama antrąjį pusmetį, - nuo kitų metų.

Žemės mokesčio sumokėjimas

Žemės mokestį apskaičiuoja centrinis mokesčių administratorius ir užpildytas žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijas mokesčio mokėtojams pateikia iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 1 dienos. Žemės mokestis už einamuosius mokestinius metus turi būti sumokamas iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 15 dienos.

Kiti ypatumai

Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti.

Informaciją apie Žemės mokestinės vertės tikslinimą galite rasti VĮ Registru centras tinklalapyje.

Informacija apie apleistų žemės ūkio naudmenų plotus paskelbiama:

• Žemės informacinės sistemos svetainėje iki kalendorinių metų gegužės 20 d.
• Interneto svetainėje REGIA nuo gegužės 27 d. iki liepos 1 d.

Mokesčių lengvatos žemdirbiams

Kai kuriems Seimo nariams pabėrus tik emocijomis grįstų priekaištų dėl žemdirbiams taikomų mokesčių lengvatų, žemės ūkio ekonomistai atliko konkrečius tyrimus. Ir paaiškėjo, kad kritikams pirmiausia vertėjo žvilgtelėti į veidrodį - daugelio lengvatų negalima lengvatomis vadinti, nes galiausiai jos pasiekia ir tuos, kurie dėl jų žemdirbiams priekaištavo.

Pasverkime, kokius argumentus žemės ūkio ministro įsakymu sudaryta žemdirbių visuomeninių organizacijų, mokslininkų ir konsultantų darbo grupė neseniai pateikė Finansų ministerijai dėl lengvatų peržiūros.

Pirmasis argumentas yra senas kaip Europos Sąjunga. Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Finansų ir biudžeto departamento direktorės Reginos Mininienės, absoliuti dauguma žemės ūkiui taikomų mokestinių lengvatų įteisintos daugelyje ES šalių. Taip pasielgę sumažintume Lietuvos žemės ūkio ir maisto pramonės konkurencingumą ir vidaus rinką atvertume produktams iš kitų šalių.

„Mokestinės lengvatos žemdirbiams taikomos siekiant išlaikyti vartotojams priimtiną maisto produktų kainą. Todėl Vyriausybei siūlome išsaugoti žemdirbiams pelno, gyventojų pajamų, nekilnojamojo turto, žemės mokesčių ir akcizų, skirtų naudoti žemės ūkio veikloje, lengvatas“, - padarė išvadą R.Mininienė.

Pelno mokestis

Įmonių, kurios per mokestinį laikotarpį daugiau nei 50 proc. pajamų uždirba iš žemės ūkio veiklos, įskaitant kooperatyvų pajamas už parduotus savo narių pagamintus žemės ūkio produktus, pelnas apmokestinamas taikant 5 proc. mokesčio tarifą. Lengvatos tikslas - skatinti kooperaciją ir kitus juridinius asmenis vykdyti žemės ūkio veiklą.

Todėl, kad žemės ūkis yra specifinė ūkio šaka. Susidaro nevienodos konkurencijos sąlygos, palyginti su kitas veiklas vykdančių subjektų apmokestinimu. Jų įsigytas ilgalaikis turtas, reikalingas veiklai vykdyti, gali nusidėvėti, todėl verslininkas gali susimažinti apmokestinamąsias pajamas. O štai žemė nenusidėvi, jos įsigijimo išlaidomis negalima mažinti apmokestinamųjų pajamų.

Šia lengvata nustatomos vienodos konkurencinės sąlygos su žemės ūkio veiklą vykdančiais fiziniais asmenimis, kuriems Gyventojų pajamų mokesčio įstatymu nustatytas 5 proc. pajamų mokesčio tarifas.

Gyventojų pajamų mokestis

Šiuo mokesčiu neapmokestinamos pajamos iš žemės ūkio veiklos, jeigu pajamas gaunantis gyventojas mokestiniu laikotarpiu neįregistruotas PVM mokėtoju (atlygis už pateiktas prekes ir suteiktas paslaugas neviršija 45 tūkst. eurų per metus). Lengvatos tikslas - nedideliems ūkiams sudaryti palankias veiklos sąlygas, skatinti gyventojų verslumą, pasirenkant žemės ūkio veiklos sritį.

Vienas iš argumentų - smulkieji ūkininkai neprivalo tvarkyti buhalterinės apskaitos, todėl viena iš išeičių - nustatyti PVM mokėtojo statusą. Kitas argumentas - smulkiesiems ūkininkams susidaro nelygios veiklos sąlygos, palyginti su užsiimančiaisiais kita individualia veikla. Pastarieji gali sumažinti apmokestinamąsias pajamas apskaičiuodami ilgalaikio turto nusidėvėjimą, o ūkininkų objektas yra žemė, kuri negali nusidėvėti. Trečias argumentas - Lietuvoje tiesioginės išmokos yra vienos mažiausių ES rinkoje, taigi ir yra prasčiausios konkurencinės sąlygos.

Statistikos duomenys rodo, kad gyvenimo lygis kaime yra gerokai žemesnis nei mieste, žmonės priversti užsiauginti produktų savo poreikiams tenkinti ir ...lieka gyventi kaime. Argi tai - ne papildomas argumentas, ypač emigracijos augimo akivaizdoje?

Lengvatinis akcizas dyzelinui

Žemės ūkio veikloje skirtam naudoti dyzelinui taikomas lengvatinis 21 euro už toną akcizo tarifas, neviršijant nustatyto kiekio. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos atlikto tyrimo duomenimis, ši lengvata leidžia sumažinti gaminamų produktų savikainą (2,36 proc. daržininkystės ūkiuose, 3-5 proc. augalininkystės ūkiuose, 8-9 proc. mėsinės gyvulininkystės ūkiuose ir nuo 2 iki 20 proc. pienininkystės ūkiuose).

Taikant šią lengvatą ne didesnių kaip 4 EDV ūkių mokestinė našta sumažėja nuo 1 000 iki 1 500 eurų per metus.

Nekilnojamojo turto mokestis

Fizinio asmens nekilnojamasis turtas, kuris naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos uždirbti, ir juridinių asmenų, kurių daugiau kaip 50 proc. pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, nekilnojamasis turtas neapmokestinamas. Tikslas - plėtoti žemės ūkio veiklą, skatinti investicijas į modernų ūkį, sandėlius, technikos saugojimo patalpų įrengimą.

Žemės mokestis

Lietuvoje žemės mokestis mokamas nuo 35 proc. žemės ūkio paskirties žemės mokestinės vertės, t. y. žemės ūkio paskirties žemės mokestinė vertė dauginama iš koeficiento 0,35. Šis koeficientas būtinas siekiant išvengti ryškaus šios grupės žemės mokesčio atotrūkio nuo žemės mokesčio už kitų paskirčių žemės sklypus.

Žemės ūkio paskirties žemei taikomas koeficientas neturi būti vertinamas kaip lengvata, jis laikytinas kaip žemės mokesčio apskaičiavimo formulės sudėtinė dalis.

Žemės vertei didelę įtaką daro jos geografinė vieta, atstumas nuo didžiųjų miestų, vandens telkinių, nors tiesioginio ryšio su iš šios žemės gaunama nauda nėra.

Pastaraisiais metais mokesčių už privačią žemę surenkama vis daugiau. Taigi taikyti koeficientą už žemės ūkio paskirties žemę yra būtina.

tags: #zemes #mokestis #krizes #laikotarpiu